Penktadienį pasirodžiusio Harvardo universiteto Jungtinio būstų tyrimų centro duomenimis, gyvenamųjų būstų kainos viduriniajai klasei nebeįkandamos tampa ir mažesniuose bei vidutinio dydžio JAV miestuose. Tai – ženklas, kad pakrantėse prasidėjusi būstų krizė pajudėjo gilyn į šalies centrą.
2011–2018 m. namų ūkių, kurių gyventojai uždirba nuo 30 000 iki 45 000 dolerių per metus ir kuriems mokestis už būstą tampa „finansine našta“ (t. y., kuriuose nuomai išleidžiama daugiau kaip 30 proc. pajamų) skaičius nepaprastai išaugo daugumoje didesnių centrinės JAV dalies miestų, tarp jų ir Našvilyje, Tenesio valstijoje, Grinvilije, Pietų Karolinos valstijoje ir Makalene, Teksaso valstijoje.
Omaha sąraše užėmė devintąją vietą ir pralenkė net San Fransiską ir Niujorką – nepaisant to, kad šie miestai garsėja itin brangia būstų rinka, juose kainos per tą patį laikotarpį keitėsi nedaug.
Šie duomenys atskleidžia sunkią jau dešimtmetį trunkančio ir ilgiausio per visą istoriją JAV ekonomikos augimo tikrovę: didelių atlyginimų negaunantiems žmonės prieinamų būstų vis mažiau.
„Žemiausias pajamas gaunantys gyventojai absurdiškai daug už būstą mokėjo visada, – teigia vyriausioji ataskaitos autorė ir Harvardo universiteto Jungtinio būstų tyrimų centro mokslo bendradarbė Whitney Airgood-Obrycki. – Tačiau dabar matoma būstų prieinamumo krizė atsiliepia ir vidutines pajamas gaunantiems nuomotojams, be to, ji vyksta visoje šalyje.“
Aukštas pajamas gaunantys nuomotojai
Ataskaita atskleidė, kad 2018 m. finansinę mokesčio už būstą naštą patyrė 48 proc. visų nuomotojų, t. y., apie 20 mln. amerikiečių. Šie duomenys šiek tiek geresni negu 2011 m., kai po 2008 m. krizės šis rodiklis buvo pasiekęs aukščiausią tašką ir siekė 51 proc.
Nors finansinė našta ir toliau sunkiausia dideliuose, istoriškai aukštomis nuomos kainomis garsėjančiuose miestuose, ataskaitos duomenys atskleidžia, kad padėtis vidutines pajamas uždirbantiems amerikiečiams prastėjo ir visokiausio dydžio miestuose šalies centre.
Pastaruoju metu atlyginimų didėjimas palyginus su kitais ekonominio augimo laikotarpiais buvo nedidelis ir nespėjo vytis didėjančių nuomos kainų. JAV Darbo statistiko biuro duomenimis, 2011–2019 m. vartotojų kainų indeksas nuomai kasmet augo po 3,2 proc., o vidutinis metinis atlyginimas tuo pačiu metu augo po 2,4 proc.
Be to, padaugėjo aukštas pajamas gaunančių nuomotojų (dažniausiai jaunų, susituokusių ir universitetinį išsilavinimą turinčių baltaodžių), kurie savo noru arba dėl kitų priežasčių renkasi būsto nepirkti. Dėl to kyla konkurencija dėl esamų nuomojamų būstų ir daugėja tik viršutiniam rinkos segmentui statomų būstų.
Pasak atsižvelgus į infliaciją išanalizuotų JAV gyventojų surašymo biuro duomenų, aukštas pajamas gaunantys namų ūkiai sudarė daugiau kaip tris ketvirčius 2010–2018 m. išaugusio nuomotojų skaičiaus. Dėl to mažiausiai 75 000 dolerių uždirbančių nuomotojų skaičius pasiekė rekordines aukštumas.
Nebrangių nuomojamų būstų dalis visoje šalyje nukrito nuo 33 proc. 2012 m. iki 25 proc. 2017 m. Labiausiai šis rodiklis sumažėjo Ajovoje, Montanoje, Nebraskoje, Šiaurės Dakotoje, Oklahomoje ir Teksase.
„Tokia padėtis vyrauja ne tik Niujorke arba San Fransiske, – apie vis mažėjantį pasirinkimą vidutines pajamas gaunantiems nuomotojams kalbėjo W. Airgood‑Obrycki. – Tokia padėtis visur.“
