Pasak penktadienį paskelbtų Vokietijos centrinio banko duomenų, gruodį grynųjų pinigų atsargos Vokietijos bankuose pasiekė rekordinę 43,4 mlrd. eurų sumą. Ši suma beveik triskart didesnė už atsargas 2014 m. gegužę – mėnesį prieš Europos centriniam bankui (ECB) priimant sprendimą imti mokesčius už indėlius ir didinti spaudimą jau ir taip smarkiai kritikuojamiems Vokietijos bankams.
Dėl tarptautinių nesutarimų prekybos srityje susilpnėjus ekonomikai ECB nuleido palūkanų normas žemiau nulio, kad paskatintų infliaciją suteikdamas įmonėms ir fiziniams asmenims galimybę skolintis dar pigiau. Nors skolintojai iš augimo taip pat pasipelno, neigiamos palūkanų normos Vokietijos bankams pavojingos, nes jie labai priklausomi nuo paskolų ir turi didelį kiekį indėlių.

„Šiomis dienomis geriau kaupti grynuosius, negu dėti pinigus į ECB, – teigia netoli Berlyno įsikūrusiam taupomajam bankui vadovaujantis Andreas Schulzas. – Toks sprendimas naudingesnis net atsižvelgus į riziką, išlaidas draudimui ir logistines problemas. Tai – absurdiška demonstracija, kokių pasekmių atnešė ECB palūkanų normų politika.“

Šiuo metu visiems gryniesiems, kuriuos nori kaupti bankai, net neužtenka vietos. Miunchene įsikūrusi prekybos brangiaisiais metalais įmonė „Pro Aurum“ jau kelis kartus sulaukė bankų prašymų laikyti banknotus jos saugyklose. Tačiau įmonei prašymą teko atmesti, nes saugyklos nepakankamai didelės.

„Dėl neigiamų ECB palūkanų normų kaupti grynuosius naudingiau, – teigė Vokietijos parlamentaras, opozicinės Laisvosios demokratijos partijos narys Frankas Schaeffleris. – O tai – tik pradžia. Jei taip tęsis ir toliau, gerokai padaugės darbo saugyklų gamintojams ir apsaugos įmonėms.“

Priimti indėlius, kad būtų galima finansuoti paskolas – bankų veiklos pagrindas, tačiau Europos skolintojai turi tiek daug indėlių, kad negali visų jų atiduoti kredito forma. Dėl to jiems lieka milijardai eurų, kuriuos jie turi arba įnešti į ECB, arba rasti kitą sprendimą, ką su jais daryti.

Norint išvengti neigiamų palūkanų naštos, bankų sektoriui, į kurį įnešama maždaug 3 trln. eurų, kaupti daugiau grynųjų negana. Vokietijos bankų asociacija pranašauja, kad ECB mokesčiai šalies skolintojams kainuos maždaug 2 mlrd. eurų per metus.

Du didžiausi viešai akcijomis prekiaujantys Vokietijos skolintojai „Deutsche Bank AG“ ir „Commerzbank AG“ taip pat kovoja su ECB skatinamųjų priemonių pašaliniu poveikiu. Dėl neigiamų palūkanų normų ir skaitmeninių technologijų plitimo jų verslo modeliui iškilo grėsmė, tad įmonės ėmėsi radikalių reformų ir panaikino tūkstančius darbo vietų.

Dėl to mokesčius už indėlius jos ėmė perleidinėti įmonėms ir turtingiems klientams. Tačiau taip pat elgtis su smulkių klientų mase kur kas sudėtingiau (o kartais net ir neteisėta).

Berlynas

„Šiuo metu dinamiškiau valdome balansą, kad sušvelnintume dėl grynųjų pinigų atsargų kylančias pasekmes“, – gruodį teigė „Deutsche Bank“ generalinis direktorius Christianas Sewingas.
Vokietija smarkiau nukentėjo dėl to, kad jos piliečiai taupo labiau negu kiti Europos piliečiai ir vengia rizikingų produktų, iš kurių bankai renka mokesčius. Pasak „Deutsche Bank“ ekonomistų, 2017 m. valstybės taupymo rodiklis siekė 10 proc. – beveik dvigubai daugiau, negu euro zonos vidurkis. „DZ Bank AG“ duomenimis, praeitais metais vokiečiai tik 21 proc. savo 6,6 trln. eurų siekiančio turto saugojo investicinių fondų, akcijų, bei obligacijų ir vertybinių popierių forma.

Bankų kaupiamų banknotų kiekis palyginus su indėliais nedidelis, tačiau jis supykdė ECB kritikuojančius vokiečius, kurie tvirtina, kad neigiamos palūkanų normos pasiekė ribą ir nepadėjo ekonomikos paskatinti taip, kaip tikėjosi politikos kūrėjai.

Tačiau ECB paskaičiavimai rodo, kad jei centrinis bankas nebūtų ėmęsis platesnių politinių priemonių, grynasis euro zonos BVP 2018 m. pabaigoje būtų buvęs 2,7 procentiniais balais žemesnis. ECB Vokietijos skolintojų kritiką dėl neigiamų palūkanų normų taip pat atrėmė tvirtindamas, kad neveiksmingi bankai turėtų stengtis sumažinti kainas, o ne dėl savo bėdų kaltinti pinigų politiką.

Be to, ECB bandė sušvelninti neigiamų palūkanų normų pašalinį poveikį suteikdamas galimybę už dalį centriniame banke laikomų indėlių mokesčių nemokėti. Pasak Vokietijos kooperatinių bankų asociacijos atstovės spaudai Cornelios Schulz, gali būti, kad ši sistema spaudimą bankams sumažino. Ji teigė, kad grupė tikisi, jog iki 2019 m. pabaigos jos nariai bendras grynųjų pinigų atsargas sumažins.

Vokiečiai garsėja savo pomėgiu kaupti grynuosius pinigus ir noru saugoti duomenis. Pasak Vokietijos centrinio banko, iki 2017 m. beveik pusė visų sandorių būdavo vykdomi grynaisiais pinigais. Dėl to aiškėja, kas pinigus kaupia ne tik skolintojai. Norėdami išvengti bankų mokesčių, grynuosius vis dažniau kaupia ir turtingi privatūs asmenys.

„Padidėjo seifų, kuriuose dažniausiai laikomi grynieji pinigai, paklausa“, – teigė įmonės „Degussa Goldhandel“ vykdomasis direktorius Markusas Weissas. „Paklausa didelė jau kelis mėnesius, tad nuolat plečiame savo saugyklų plotą“, – teigė M. Weissas, kurio įmonė pardavinėja auksą ir klientams siūlo vietas vertybėms saugoti.