Performavus kabinetą Antonas Siluanovas išsaugojo išsaugojo finansų ministro pareigas, tačiau neteko pirmojo ministro pirmininko pavaduotojo vaidmens. Pirmojo ministro pirmininko pavaduotojo pareigos atiteko Andrejui Belousovui – prezidento patarėjui, garsėjančiam savo pasisakymais už aktyvesnį valdžios kišimąsi į ekonomiką. Faktiškai A. Belousovas tapo A. Siluanovo viršininku.
A. Siluanovas ministro pirmininko pavaduotojo pareigas ėjo fiskalinės politikos griežtinimo laikotarpiu, padėjusiu padidinti nuo naftos priklausomos Rusijos ekonomikos atsparumą susidūrus su pasauliniais naftos kainų svyravimais ir JAV sankcijomis. Dėl tokios politikos Rusijos obligacijų rinka tapo ypatingai patraukli užsienio investuotojams: pernai ji sulaukė maždaug 16 milijardų dolerių įplaukų.
A. Siluanovo pozicijos silpnėjimas naujai suformuotame kabinete būtų laikomas „neigiamu signalu“ Rusijos obligacijų rinkoms, praėjusią savaitę rašė „Emerginomics“ ekonomistė Tatjana Orlova. Kita vertus, griežta biudžeto politika buvo įvesta ekonominio augimo sąskaita, ir didesnės išlaidos galėtų tą augimą paspartinti.
„Rinka mielai sutiktų su šiek tiek didesnėmis fiskalinėmis išlaidomis, jei tai reikštų, kad augimas pagaliau paspartės, – pažymi Viktoras Szabo, Londono „Aberdeen Asset Management“ investicijų direktorius. – Tinkamas augimas yra vienintelis veiksnys, kurio trūksta šiaip jau solidžioje makro istorijoje.“
Tikimasi, kad kabineto paskyrimai bus paskelbti jau antradienį. A. Siluanovo ir vyriausybės atstovai spaudai komentuoti atsisakė.
Naujasis ministras pirmininkas Michailas Mišustinas teigė norįs sutelkti dėmesį į spartesnę pažangą įgyvendinant V. Putino vadinamuosius nacionalinius projektus – 400 milijardų dolerių infrastruktūros išlaidų programą. A. Belousovas, vienas iš šio plano architektų, 2018 m. pasiūlė vyriausybei padidinti mokesčius metalų, kasybos ir chemijos pramonės atstovams, šitaip tikintis surinkti didesnį finansavimą. Plano buvo atsisakyta po to, kai A. Siluanovo ministerija nusprendė, jog tai pakenktų investavimo klimatui.
„Potencialus fiskalinių taisyklių sušvelninimas ir toliau išlieka pagrindiniu klausimu, nes tai turėtų įtakos intervencijai užsienio valiuta ir valstybės skolinimosi planams“, – antradienį paskelbtame pranešime teigė Maskvos „ING Groep NV“ ekonomistas Dmitrijus Dolginas.
Praėjusią savaitę parlamente sakytoje kalboje M. Mišustinas pažadėjo laikytis dabartinės griežtos pinigų politikos, padėjusios pristabdyti infliaciją. Buvęs mokesčių tarnybos vadovas vyriausybės būstinėje, vadinamoje Baltaisiais rūmais, planuoja suburti savo komandą. Manoma, kad vyriausiuoju štabo viršininku taps Valstybinės mokesčių tarnybos leitenantas Dmitrijus Grigorenko, teigia su planais susipažinę šaltiniai.
Naujos išlaidos
Nacionalinių projektų išlaidų planas turėjo būti pradėtas vykdyti dar praėjusiais metais, tačiau buvo sustabdytas dėl biurokratinių kliūčių. Dėl to infliacija sulėtėjo gerokai žemiau centrinio banko nustatyto tikslo, o ekonomikos augimas taip ir neviršijo 2 proc.
V. Putinas taip pat pasiūlė per ketverius metus išleisti maždaug 4 trilijonus rublių (65 mlrd. dolerių), t. y. apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto, skiriant naujas pašalpas skurstantiems šalies gyventojams ir šeimoms.
Rusijos vietinės valiutos obligacijų, kurių terminas yra 10 metų, pajamingumas šią savaitę pakilo 4 baziniais punktais iki 6,23 proc. Rublis nukrito, praėjusią savaitę pasklidus naujienai apie vyriausybės performavimą, o antradienį dar sumažėjo 0,5 proc.
56-erių A. Siluanovas savo karjerą pradėjo 1985 m. kaip vyriausiasis Finansų ministerijos ekonomistas. Jis liko ministerijoje ir tada, kai Rusija perėjo prie kapitalizmo, o 2011 m. buvo paskirtas finansų ministru. 2018 m. jam buvo suteiktas papildomas pirmojo ministro pirmininko pavaduotojo vaidmuo.
