Jei laikysies šių paprastų taisyklių, galėsi numoti ranka į likusią šio straipsnio dalį. Bala nematė, vadovaukis pačia pirmąja, ir iš esmės galėsi numoti ranka į viską.
Kodėl apie tai kalbu? Priežastis – amžinas gėdinimas dėl išlaidumo. Pirštu mojuojantys taupuoliai mėgsta įspėti apie skaudžias pasekmes, laukiančias visų tų, kuriems netrūksta kvailumo leisti pinigus.
Šie skundai absurdiški kaip bežiūrėsi, o juos grindžiantys argumentai tiesiog juokingi.
Štai vienas naujausių įspėjimų: „Pirkti naują automobilį – tas pats, kas paimti 40 000 dolerių ir juos sudeginti.“ 17,1 milijonų žmonių, 2019 m. įsigijusių naują automobilį, su tokia nuomone greičiausiai nesutiktų. Galų gale, tie, kas padega pinigus, už savo pastangas gauna krūvelę pelenų; o štai naujo automobilio pirkėjas gauna, hm, naują automobilį ir kuo patikimiausią transporto priemonę.
Tris dešimtmečius pradirbęs finansų srityje, priėjau prie šios galbūt kiek per plačios išvados: pinigai žmones veikia keistai. Neskaitant visų tų nesuskaičiuojamų anekdotų, kuriuos galėčiau čia paminėti – visa biheivioristinės ekonomikos sritis tai patvirtina. Mūsų keistumą demonstruoja kvaili finansiniai sprendimai, kuriuos priimame kiekvieną dieną, niekuo neparemti įsitikinimai ir labai savotiški pasisakymai, girdimi kas kartą iškilus išlaidų temai.
Pateiksiu keletą pavyzdžių:
-- Gerdamas latę faktiškai nuleidi pinigus į klozetą;
-- Įsigyti namą – finansinė savižudybė;
-- Niekada nepirk jachtos arba sportinio automobilio;
-- Tik jau neleisk vaikų į koledžą.
Už visų šių perspėjimų slepiasi fundamentalus nesupratimas skirtumo tarp a) išlaidų ir b) išlaidų viršijant galimybes. Pirma yra tai, kaip mes įsigyjame prekes ir paslaugas, kurių mums reikia kasdieniame gyvenime, arba dalykus, kurių norime, nes jie mums teikia malonumą; antra yra savo galimybių neįvertinimas, rizikinga elgsena, kuri iš tikrųjų gali privesti prie finansinio žlugimo.
Tiesiog sakyti „ne“ vartojimui yra tingu ir neprotinga. Asmenines pirkėjo išlaidas turėtų nulemti jo finansinių aplinkybių visuma.
Atmetus faktą, kad barimas dėl išlaidumo dažnai būna nepelnytas, patys kritikai neretai būna visiški nuobodos. Jie amžinai rodo pavyzdžiu kokį nors labai turtingą žmogų, kuris gyvena taupiai, suponuodami, kad ir jūs, jei tik pataupysite, galėsite sukaupti dideles pinigų sumas. Tai, be abejo, visiškai klaidingas argumentas, liudijantis, kad kritikas tiesiog nesupranta pačių elementariausių namų ūkio biudžeto tvarkymo klausimų.
Tokią žinutę siunčia kai kurios naujausios istorijos, liaupsinančios Nacionalinės krepšinio asociacijos žvaigždės Kawhi Leonardo taupumą. Taip, jis yra pasirašęs trejų metų ir 103 milijonų dolerių sutartį su „Los Angeles Clippers“, tačiau dar visai neseniai vairavo 20 metų senumo visureigį. Vis dėlto yra vienas „bet“: gali niekada gyvenime nepirkti naujo automobilio, ir vis tiek greičiausiai niekada nebūsi toks turtingas kaip K. Leonardas – paprasčiausiai dėl to, kad neturi 103 milijonų dolerių sutarties.
Tarp kitko, būstui tai jis tikrai netaupė. Na ir kas? Gaudamas šitokio dydžio metines pajamas gali sau tai leisti. Ir jam turbūt vertėtų nusipirkti naujesnį automobilį su geresnėmis saugos funkcijomis, kurios sumažintų tikimybę patirti katastrofišką traumą, galinčią per anksti nutraukti krepšininko karjerą.
Tai ir yra tas kabliukas, kurio, regis, nesupranta taupymo apologetai. Svarbiausia gyventi pagal kišenę, o ne kaip visiškam nuskurėliui, nesvarbu, turi pinigų, ar ne. Formulė paprasta: išleisk mažiau, nei uždirbi. Priimk protingus sprendimus. Neapsimetinėk tuo, kuo nesi, išleisdamas daugiau, nei leidžia tavo pajamos. Tam, kad tai suprastum, tau nereikalingas nei Vartono, nei jokios kitos verslo mokyklos diplomas.
