Profesoriau Hafenbrackai, papasakokite apie savo tyrimą.
A: Mudu su bendraautore Kathleen Vohs tikėjomės, kad meditaciją atlikusi grupelė turės mažiau motyvacijos. Statistiškai jų motyvacijos lygis iš tiesų buvo maždaug 10 proc. mažesnis, negu žmonių, kurie sąmoningumo meditacijos neatliko. O tai reikšminga. Tačiau nustebome pastebėję, kad nors meditavę dalyviai turėjo mažiau motyvacijos, jie užduotį atliko taip pat gerai, kaip ir kontrolinė grupė. Atlikome 14 šio eksperimento versijų, ir meditavę dalyviai kiekvieną kartą užduotį atliko vienodai gerai. O vieną kartą netgi geriau.
K: Vadinasi, jie neturėjo entuziazmo, bet dirbo produktyviai?
A: Taip, ir tai mums buvo netikėta. Pažvelgus į literatūrą apie tikslų siekimą galima rasti gal 500 tyrimų, atskleidžiančių koreliaciją tarp motyvacijos ir rezultatų. Daugiau motyvacijos turintys žmonės dirba geriau, ir atvirkščiai. Labai neįprasta matyti, kad motyvacija ir rezultatai nesusiję. Tiesiog keista.
K: Kaip manote, kodėl taip yra?
A: Meditaciją atlikę dalyviai mažiau galvojo apie ateitį ir buvo labiau atsipalaidavę, dėl to jų motyvacija buvo mažesnė, todėl ir rezultatai turėjo būti prastesni. Tačiau kai kurie tokios savijautos elementai naudingi. Svarbiausia, kad meditacija padėjo numalšinti stresą ir atsikratyti rūpesčių bei minčių apie pareigas, todėl jie geriau susikaupė užduočiai. Pažvelgus į rezultatus atrodo, kad neigiamas sumažėjusios motyvacijos poveikis ir teigiamas didesnio susikaupimo poveikis vienas kitą atsvėrė.
K: O gal motyvacija nukrito, nes dalyviai nepasižymėjo gerais meditavimo įgūdžiais?
A: Šie rezultatai paremti tik viena meditacijos sesija. Nežinau, ar dalyviai turėjo meditacijos patirties. Gali būti, kad atlikus tyrimą su patyrusiu sąmoningumo meditacijos praktiku rezultatai būtų kitokie. Tačiau jei žmonės medituoja norėdami nurimti, nes patiria stresą, manau, kad jų rezultatai panašūs į mūsų tyrimo rezultatus.
K: Galbūt mažiau motyvacijos jie jautė ne todėl, kad buvo atsipalaidavę, o todėl, kad užduotis nekėlė susidomėjimo?
A: Tai – kitas klausimas. Galbūt pasiekus sąmoningumo būseną jie ėmė suvokti, kad užduotis kvaila. Šią mintį patikrinti laboratorijoje sunku, bet ją patyrinėti verta. Tačiau man atrodo, kad medituojant pasiekiama atsipalaidavimo ir sąmoningumo būsena bet kokiu atveju turėtų mažinti motyvaciją.
K: Kodėl nusprendėte ieškoti tamsiųjų sąmoningumo meditacijos pusių?
A: Na, aš nesu priešiškai nusistatęs prieš sąmoningumo meditaciją. Tačiau meditacijos ir sąmoningumo srityje atliktų bandymų rezultatai tiesiog neįtikėtinai geri. Iš tūkstančio straipsnių mačiau gal penkis, kuriuose abejojama meditacijos privalumais. Kaip žmogui ir tyrėjui man sunku patikėti, kad koks nors metodas gali visada duoti tokių gerų rezultatų. Tad pagalvojau – kas čia dedasi? Galbūt susitelkimas į šią akimirką turi ir blogųjų pusių? Tokia buvo mūsų hipotezė, o tyrimas ją patvirtino. Tačiau nebuvome numatę antrosios dalies – kad meditavusių dalyvių rezultatai nebus prastesni.
K: Ar manote, kad dėl tokių tyrimų sąmoningumo meditacijos populiarumas sumažės?
A: Sąmoningumas – platus ir sudėtingas reiškinys. Ši mintis gimė budistų tarpe prieš 2 000 metų. O Vakaruose tokie mistikai kaip Jonas Kabatas-Zinnas, Mirabai Bush ir Jackas Kornfieldas sąmoningumą populiarinti pradėjo tik prieš maždaug 40 metų. Tačiau idėja pasikeitė. Ji tapo pasaulietiška. Dabar skiriama mažiau dėmesio filosofiniams apmąstymams, kaip elgtis su žmonėmis. Nebėra vieno aiškaus sąmoningumo apibrėžimo. Tai malda. Tai meditacija. Tai jogos pamokos. Tarsi mes visi kalbėtume apie skirtingus dalykus.
O dabar į šią sritį įsivėlė ir rinkodara, ir spėkit, kas nutiko? Ogi atsirado spragų reglamentuose. Jei klaidingai teigiate, kad parduodate ekologiškas prekes, jus galima paduoti į teismą, bet to negalima padaryti, jei teigiate, kad parduodate sąmoningumą. Todėl dabar galima nusipirkti net sąmoningo majonezo.
K: Negali būti!
A: Gali! O kaip majonezas pasiekia nušvitimą? Be to, tokių prekių tik daugėja. Mačiau vieną drabužių liniją, kurios šūkis – „apranga sąmoningam vyrui“ ir kitą, teigiančią kad parduoda „sąmoningus drabužius“ moterims. Ši mintis tiesiog išnaudojama.
Aš visų pirma esu mokslininkas. Niekuo nerizikuoju, todėl man sąmoningumas nėra labai svarbus, tačiau pastebėjau, kad yra žmonių, kurie labai neigiamai reaguoja į bet kokią sąmoningumo kritiką.
K: Ar paskelbę tyrimą sulaukėte piktų reakcijų?
A: Ir dar kaip! Sulaukėme daug pagiežos už, mano nuomone, nedidelę kritiką. Netgi ne kritiką, o pastebėjimą, kad tam tikrais atvejais meditacija gali suteikti nepageidaujamą rezultatą. Vienas žmogus pavadino mus „elgesio srities daktarais Mengelėmis“ – tai labai ekstremalu ir visai neatitinka sąmoningumo filosofijos.
K: Ar kituose tyrimuose ir toliau ieškosite sąmoningumo spragų?
A: Aš domiuosi intervencinėmis priemonėmis – t. y., ką galime padaryti, kad žmonės geriau jaustųsi ir dirbtų. Be to, noriu sužinoti, kodėl kartais tokios priemonės suteikia priešingų rezultatų. Neketinu iš to daryti karjeros, tačiau šią sritį svarbu tirti, nes daugelyje organizacijų vykdomos sąmoningumo programos. Tokios programos gali suteikti arba atimti daug galimybių. Žinoma, nenoriu pasakyti, kad sąmoningumas kuo nors pavojingas. Apskritai paėmus tai geras dalykas, tačiau svarbu įsitikinti, kad juo naudodamiesi nekliudome sau. Norėčiau papildyti diskusijas tokiu požiūriu.
K: Ar pats medituojate?
A: Taip, bet ne kasdien. Kartais medituoju, kad lengviau užmigčiau arba jeigu laukia sudėtingas susirinkimas. Medituoju tik prireikus – tarsi skaudant galvai išgerčiau aspirino. Norėčiau dėmesį atkreipti ir į šį aspektą – kad meditacija mūsų savijautą pakeičia beveik iškart, tad kai kuriuos jos privalumus galima pajusti jau po vienos trumpos sesijos. Nebūtina medituoti kasdien po kelias valandas.
K: Ar žmogiškųjų išteklių skyriams reikėtų atsisakyti sąmoningumo meditacijos programų?
A: Labai tikiuosi, kad perskaitę apie rezultatus žmonės nesakys: „Na, tada geriau nemedituokime“. Turint omenyje, kiek daug meditacija teikia privalumų, tokia reakcija būtų labai prasta. Vienas didžiausių sąmoningumo privalumų – kad ši praktika parodo, jog norint jaustis gerai nereikia jokių priežasčių. Sąmoningumo meditacija padeda sutramdyti stresą, ji padeda valdyti savo gyvenimą pastebint save supantį pasaulį ir savo paties viduje vykstančius procesus, kad galėtume priimti sąmoningus sprendimus, ką daryti, o ne vengti tikrovės ar į kylančias problemas reaguoti automatiškai. Sąmoningumo mums reikia.