Tačiau užuot šventus jubiliejų, šiais metais regione sulaukta tik triukšmingų protestų ir ekonominių neramumų. Padėties rimtumą atskleidžia „Telefónica“ sprendimas po 30 metų pradėti trauktis iš daugybę nuostolių atnešusios buvusios Ispanijos kolonijos ir gal net visiškai parduoti verslą.
Praeitą mėnesį paskelbta naujoji „Telefónica“ strategija – vadovo José María Álvarez‑Pallete sugalvoto plano transformuoti įmonę dalis. Per pastaruosius penkerius metus įmonės rinkos vertė sumažėjo beveik dvigubai ir dabar tesiekia 35 mlrd. eurų. Be to, ji turi net 38 mlrd. eurų grynosios skolos. Kaip ir daugeliui pasaulinių telekomunikacijų įmonių, jai tenka susidurti su iššūkiu pasiūlyti klientams daug greitesnį 5G bevielį tinklą ir daugiau skaitmeninių paslaugų. Dėl to ji ketina daugiau dėmesio sutelkti į keturias pagrindines rinkas – Ispanijos, Brazilijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės, bei sukurti atskirus skaitmeninius ir infrastruktūros verslus. Gruodžio 4 d. prancūzų konkurentė „Orange“ paskelbė panašius įmonę paruošti skaitmeniniam amžiui skirtus planus.
Tačiau rimčiausių pasekmių gali turėti „Telefónica“ ketinimai parduoti savo verslus Argentinoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Čilėje, Peru ir kitose vadinamosiose ispaniškosios Amerikos šalyse. Šie verslai sudaro 21 proc. įmonės pajamų. Jų pardavimas, įmonei galintis atnešti 13 mlrd. ar daugiau JAV dolerių, taps istoriniu žingsniu atgal ir gali būti juntamas ir kitų Ispanijos įmonių valdybose. Kaip ir „Telefónica“, Ispanijos bankai bei energetikos ir kitokių sričių įmonės ne be reikalo nerimauja dėl lėto augimo ir valiutų svyravimo už Atlanto. Jų įmonėms taip pat kyla sunkumų stengiantis neatsilikti nuo revoliucingųjų technologijų. Kai kurioms iš jų Lotynų Amerika tapo nebe naujų galimybių šalimi, o nuo svarbiausių reikalų atitraukiančiu rūpesčiu.
Ispanai daugelį metų didžiavosi atgaivinę imperinius ryšius su Naujuoju Pasauliu. Kai devintajame dešimtmetyje Lotynų Amerikos šalys ėmė liberalizuoti savo ekonomikas, Ispanija teturėjo mažytę populiaciją ir savyje užsisklendusias įmones, todėl šalį reikėjo skubiai globalizuoti. Tačiau kad Ispanija pasieks savo tikslą tapti tiltu į Lotynų Ameriką, Europoje netikėjo beveik niekas. Kaip prisimena Cornellio universiteto akademikė Lourdes Casanova, Ispanijos įmonėms reikėjo greitai įsitvirtinti toje rinkoje, kad galėtų pasipriešinti ant kulnų lipančioms Europos įmonėms namuose. Lotynų Amerika padėjo Ispanijos įmones paversti tarptautinėmis.
Po kelių dešimtmečių Ispaniją investicijomis šiame regione lenkė tik JAV. Šiandien Ispanijos įmonės į Lotynų Ameriką yra investavusios 156 mlrd. eurų. Didžiausių įmonių investicijos („Telefónica“ telekomunikacijų sektoriuje, „Santander“ ir BBVA bankininkystės sektoriuje, „Iberdrola“ komunalinių paslaugų sektoriuje ir „Repsol“ naftos ir dujų sektoriuje) sudaro didžiąją dalį visos Ispanijos investicijų šiame regione. Viena kalba (bei susikalbėti padedantis ispanų ir portugalų kalbų mišinys portuñol) suteikė joms galimybę įsitvirtinti paslaugų sektoriuje vietovių, kuriose telekomunikacijos, bankininkystės ir komunalinės paslaugos buvo beviltiškai atsilikusios. Suklestėjus plataus vartojimo prekių rinkai, pajamos iš Lotynų Amerikos padėjo Ispanijos įmonėms išgyventi 2008–2009 m. finansinę krizę.
Tačiau tai – tik pirmoji istorijos pusė. 1990 m. už per mažą kainą įsigijusi Meksikos telekomunikacijų monopolį „Telmex“ (kuris jo savininką Carlosą Slimą pavertė vienu turtingiausių pasaulio žmonių) vėliau „Telefónica“ nuolat permokėdavo ir į regioną investavo virš 140 mlrd. eurų – palyginus su dabartine įsigyto turto verte, tokios sumos atrodo milžiniškos. Nuo to laiko jos kelias buvo duobėtas. Pradedant nuo 1994–1995 m. kilusios „Tekilos krizės“ ir didžiulės devalvacijos bei politinių neramumų Brazilijoje bei Argentinoje ir baigiant kairiųjų diktatūra Venesueloje, Ispanijos investuotojams reikėjo greitai išmokti, kaip susidoroti su sunkumais. Greičiausiai labiausiai nuo dėl šių krizių nukentėjo „Repsol“. 2012 m. Argentinos peronistai (kurie šių metų spalio mėnesį vykusiuose rinkimuose nugalėjo reformatorių prezidentą) konfiskavo „Repsol“ priklausančias nacionalinės naftos įmonės YPF akcijas. Įmonei suteikta kompensacija gražino tik dalį 1999 m. už kontroliuojančiąją įmonę sumokėtų 16 mlrd. JAV dolerių.
Pastaruoju metu „Repsol“ taip sunku iš Venesuelos ir Meksikos atsivežti sunkiosios žalios naftos, kad teigiama, jog įmonė planuoja naftą į perdirbimo gamyklas Europoje gabenti iš Kanados.
Tačiau net ir be krizių vykdyti kasdienę veiklą nelengva. BBVA ir „Santander“ naudojasi didelėmis savo patronuojamosiomis įmonėmis Lotynų Amerikoje, kad atsvertų namuose iki nulio nukritusias palūkanų normas, todėl trauktis neketina. Tačiau dabar Meksika, kur BBVA yra didžiausias užsienio bankas, artėja prie nuosmukio. Didžiausią Brazilijoje užsienio banką turinčiai „Santander“ ten sekasi gerai, tačiau daugelyje kitų Lotynų Amerikos vietų įmonei trukdo silpna valiuta. Tuo tarpu „Telefónica“ pajamos, investicijų grąža ir pinigų srautai Peru, Čilėje ir Kolumbijoje sumenko dėl konkurencijos su agresyviais rinkos naujokais, daugiau dėmesio skiriančiais ne gauti pelno, o užkariauti kaip įmanoma didesnę rinkos dalį.
„La Noche Triste“
Ispanija kol kas dar nesitraukia. „Telefónica“ gali imtis strategijos parduoti turtą, kaip jau daro Centrinėje Amerikoje, bei megzti ryšius su sąjungininkėmis, kaip neseniai pradėjo daryti Meksikoje, kur norėdama sumažinti nuostolių susitarė iš dalies dalintis AT&T tinklu. Tačiau kad greitai atsikratytų skolų, įmonė gali savo turtą ir visiškai parduoti. Regione pirkdamos kitus verslus greitai plečiasi tokios įmonės kaip „Liberty Latin America“ ir „Millicom“, be to, Lotynų Amerika domisi ir „China Mobile“. „Telefónica“ sprendimas pasilikti didžiausioje savo rinkoje Brazilijoje atskleidžia, kad dabar įmonė svarbiausiu uždaviniu laiko susitelkti į pagrindines rinkas.
Panašiai nusprendė elgtis ir kitos Ispanijos įmonės – BBVA daugiausiai dėmesio ketina skirti Meksikai, o „Santander“ – Brazilijai. Didėjant spaudimui priversti bankus prisitaikyti prie finansinių technologijų eros, o energetikos įmones, pavyzdžiui, „Repsol“ ir „Iberdrola“ – sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, atrodo svarbiau ne kurti imperijas, o susitelkti ties viena rinka. 1520 m. Hernanui Kortesui teko įvykdyti taktinį pasitraukimą, dabar vadinamą „La Noche Triste“. Įmonei „Telefónica“ šiuo metu taip pat atėjo „Liūdnoji naktis“. Tačiau jei jos pasitraukimas nėra tik taktinis manevras, gali būti, kad liūdna naktis ateis ir kitoms įmonėms.