Lengviausia šia mintį paaiškinti pasitelkus pavyzdį apie neveikusią JAV vyriausybę. Atrodo, kad nuo to laiko praėjo visa amžinybė, bet vyriausybė gruodį ir sausį neveikė net 35 dienas. Spėta, kad tiesioginiai šio įvykio nuostoliai bus 0,1 proc. BVP ketvirtajame 2018 m. ketvirtyje ir 0,2 proc. pirmajame 2019 m. ketvirtyje. Netiesioginiai nuostoliai galėjo būti dar didesni, ypač turint omenyje, kad vyriausybė nustojo veikti silpstant akcijų biržai bei mažėjant vartotojų ir verslų pasitikėjimui. Nors negalime garantuoti, kad toks įvykis nepasikartos, jei jo išvengsime, neprarasime minėtos BVP dalies.
2020 m. už 2019 m. turėtų būti geresni ir dėl Federalinio rezervo pinigų politikos. Prieš metus tokiu laiku 2,25 procentiniais balais pakėlus palūkanų normas susitraukė gyvenamųjų būstų rinka. Fiksuotosios investicijos į gyvenamuosius būstus 2018 m. ketvirtajame ketvirtyje 0,2 proc. sumažino BVP ir šiek tiek kliudė augimui pirmajame ir antrajame 2019 m. ketvirtyje. Tačiau 2020 m. pradžioje gyvenamųjų būstų rinkoje bus juntamas tris kartus sumažintų palūkanų normų poveikis.
Gyvenamųjų būstų statybos įmonių akcijos smarkiai pakilo tikintis augančių namų pardavimų bei naujų statybų, o iš trečiojo ketvirčio BVP ataskaitos matoma, kad fiksuotosios investicijos į gyvenamuosius būstus pirmą kartą nuo 2017 m. ketvirtojo ketvirčio augimą padidino. Galima tikėtis, kad atsigaunant gyvenamųjų būstų rinkai ši tendencija tęsis bent porą 2020 m. ketvirčių.
Kalbant apie prekybos karus tikslią nuostolių sumą nustatyti sunku. Tačiau jie tikrai atsiliepė verslų pasitikėjimui, o padidinti tarifai pakenkė žemės ūkio, gamybos, technologijų ir vartojimo prekių sritims. Vis dėlto dabar atrodo tikėtina, kad prekybos karai 2020 m. nebus tokie žalingi, kaip 2019 m. Per pastaruosius metus ekonomikai teko priimti dėl tarifų kilusius nuostolius, o dėl įsivyravusios nežinios sumažėjo verslo investicijų. Tad net jei niekas nesikeis, palyginus su praeitais metais situacija gerės. Be to, yra galimybė, kad kai kurių tarifų bus atsisakyta, o tai – privalumas 2020 m.
Grįžtant į įprastas vėžes geresnę ekonomiką 2020 m. galėtų nulemti keletas veiksnių. Pavyzdžiui, potvyniai centrinėje JAV dalyje sėjos metu dar labiau susilpnino nuo prekybos karų kenčiantį regioną ir pramonę, tad įprastesni orai kitą pavasarį reikštų, kad ūkininkams kiti metai bus geresni negu šie.
Gamybą atgaivinti gali „Boeing Co.“, jei kitąmet įmonei pavyks vėl pradėti pardavinėti „737 Max“ modelio lėktuvus. O jei ir nepavyks, šie lėktuvai pramonės gamybai ir gamyklų užsakymams daugiau nekenks – blogiausios pasekmės uždraudus skrydžius jau pajustos, taigi šokas jau praeityje.
Viską sudėjus gauname gana įtikinamą sąrašą priežasčių, kodėl augimas kitąmet gali didėti – svarbu, kad nepasikartotų neigiami praeitų metų įvykiai arba būtų pašalintos jų pasekmės. Šios naujienos turėtų būti labai malonios centrinei JAV daliai ir žemės ūkio bei gamybos pramonėms, be to, ir prezidentui Donaldui Trumpui.
Žinoma, tai nereiškia, kad galima garantuoti, jog metai finansinėms rinkoms bus puikūs. Galima teigti, kad daugelis šių metų augimo pasiekta dėl to, jog Federalinis rezervas sušvelnino savo poziciją. Šio sprendimo poveikis jau matomas akcijų ir obligacijų kainose. Netgi gali būti, kad kitais metais pagreitėjęs augimas reikš, jog Federaliniam rezervui reikės labiau jaudintis dėl ekonomikos perkaitimo ir infliacijos, o dėl to palūkanų normos gali kilti, taip slopinant rinką. Kaip ir 2016 m., investuotojams nerimą kels ir kitų metų prezidento rinkimai.
Vis dėlto per pastaruosius metus problemų sukėlę veiksniai daugiau kenkti neturėtų, tad galima tikėtis, kad 2020 m. bus geresni už 2019 m.
