Artėja diena, kai Jungtinė Karalystė turėtų palikti ES. Daržovių auginimo sezonas šalyje neseniai baigėsi, todėl dabar pomidorai ir salotos ant parduotuvių lentynų atkeliauja iš Ispanijos arba Portugalijos. Jei būtų pasitraukta nesudarius susitarimo (o tai vis dar įmanoma, nes ministro pirmininko Boriso Johnsono sąjungininkai Šiaurės Airijoje jo siūlomą susitarimą atmetė), kyla rizika, kad svarbiausiuose šalies uostuose nusidrieks eilės. Importuotojai baiminasi, kad dėl to trumpai galiojančios prekės galėtų sugesti dar net neatvežtos į šalį.
„Mes pardavinėjame vaisius, kurie miršta – jie miršta vos nuskinti“, – teigia Meidstono mieste Anglijoje, pusiaukelėje tarp Londono ir svarbaus pietryčių pakrantės uosto Doverio įsikūrusios įmonės „JEM Fruits Ltd.“ direktorius Eddie Fleming.
Nors „Brexit“ diskusijose daugiau dėmesio skiriama tokioms sudėtingoms problemoms, kaip, pavyzdžiui, siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, nesudarius susitarimo labiau nukentėti gali Jungtinės Karalystės maisto tiekimo grandinė. Pasak vyriausybės duomenų, apie 30 proc. valstybėje suvartojamo maisto atkeliauja iš ES narių, o dar 10 proc. – iš valstybių, kuriose galioja ES prekybiniai susitarimai.
Kad šviežios daržovės ir vaisiai nesugestų ir būtų galima juos parduoti, iš Europos juos reikia atgabenti gana greitai. Dėl to aišku, kodėl taip svarbu sudaryti susitarimą, kuris padėtų sunkvežimiams nekliudomai kirsti sienas (ypač itin užimtu keltų keliu iš Doverio į Kalė uostą Prancūzijoje) ir išsaugotų trapią logistikos sistemą, suteikiančią britams galimybę visus metus mėgautis šviežiais pomidorais, uogomis ir kitomis greitai gendančiomis prekėmis.
B. Johnsono vyriausybės praeitą mėnesį paskelbtuose skaičiavimuose spėjama, kad jei Jungtinė Karalystė pasitrauktų be susitarimo, kitą dieną norint keliauti sąsiauriu iš Doverio į Kalė ar atgal ir kirsti Prancūzijos muitines tinkamų dokumentų neturėtų net 85 proc. sunkvežimių. Chaosas uostuose greičiausiai užsitęstų, nes vežimo įmonės prie pasikeitusių sąlygų prisitaiko lėtai, todėl net po trijų mėnesių sunkvežimių srautai siektų tik 50–70 proc. dabartinių srautų.
Jungtinės Karalystės daržovių auginimo sezonu pietų Anglijoje plytintis Lea slėnis dažnai pavadinamas „Londono salotų dubeniu“. Ten kasmet užauginama apie 500 mln. agurkų ir saldžiųjų paprikų bei pomidorų, salotų ir baklažanų. Tačiau šiuo metu laiku daugelis vietos augintojų daržoves ima vežtis iš savo daigynų Europoje. Pasak Lea slėnio augintojų asociacijos sekretoriaus Lee Stiles, ilgesnis vežimo laikas neigiamai atsilieptų parduotuvėse parduodamų daržovių šviežumui ir kokybei.
Atvežti daržoves iš daigynų pietų Ispanijoje į apdorojimo centrą Lea slėnyje, kur daržovės klasifikuojamos, pakuojamos ir kitą dieną išvežamos į prekybos centrus, paprastai užtrunka keturias dienas. Kol daržovės pasiekia visos šalies parduotuves, gali praeiti dar viena diena. O naudojant kitas transporto priemones, pavyzdžiui, oro transportą, tiekėjų kainos smarkiai išaugtų.
Pasak L. Stiles, augintojai „paprasčiausiai nebeturėtų kaip“ prisiimti išlaidų dėl papildomų tarifų ar aukštesnių transporto kainų, nes šviežių vaisių ir daržovių rinkoje dėl prekybos centrų kainų karų pelno maržos pastaruosius keletą metų ir taip labai sumažėjo. Tai reiškia, kad arba kiltų kainos vartotojams, arba imtų trūkti produktų, nes dingtų ekonominė paskata importuoti.
L. Stiles taip pat teigia, kad ūkininkai nerimauja, ar vėl prasidėjus Jungtinės Karalystės auginimo sezonui užteks darbininkų rinkti derliui. Daugiau kaip 90 proc. dabar dirbančių žmonių atvyksta iš Europos, tačiau, pasak L. Stiles, asociacijos nariai jau pastaruosius dvejus metus pastebi, kad dėl „Brexit“ keliamo nerimo kandidatuojančių į darbus sumažėjo.
Pasak „JEM Fruits“ direktoriaus E. Fleming, vežimo įmonės nuo pat referendumo rezultatų paskelbimo taip pat prašo aukštesnių įmokų, nes mano, kad vežant produktus į Jungtinę Karalystę reikės pildyti daugiau dokumentų ir ilgiau laukti eilėse.
„Jie nerimauja net tik dėl to, kad į šalį bus sunku įvažiuoti, bet ir dėl to, kad bus sunku išvažiuoti, – teigia E. Fleming, kuris teigia, jog vežimo kainos iš tokių valstybių kaip Nyderlandai ir Vokietija išaugo 15 proc. – Vežėjai aiškiai pasako, kad problemų kyla būtent dėl „Brexit“.
E. Fleming baiminasi, kad papildomų išlaidų nepavys padengti reikalaujant, kad jo partneriai Europos augintojai sumažintų kainas, nes jiems geresnių pasiūlymų atsiras kitose rinkose – pavyzdžiui, Kinijoje. Tuo tarpu iš importuotojų vaisius ir daržoves perkantys prekybos centrai norės, kad vaisiai ir daržovės galiotų ne trumpiau ir būtų parduodami ne brangiau negu dabar.
„Bauginanti“ ateitis
Eddie sūnus Jack Fleming taip pat dirba toje pačioje pramonėje – eina Londone įsikūrusios sunkvežimių ir logistikos įmonės „Chill-Chain“ generalinio direktoriaus pareigas. Artėjančią „Brexit“ datą jis pavadino „bauginančia“ ir priminė, kad salotas ir pomidorus atvežti iš Ispanijos į Jungtinę Karalystę užtrunka tris dienas, o tada šviežias daržoves pardavinėti galima dar savaitę.
Jis baiminasi, kad jei ES valdomuose patikros punktuose, kuriuos kiekvieną dieną turi kirsti 11 tūkst. išvažiuojančių sunkvežimių, reikės laukti ilgiau, nuo Doverio gali mylių mylias nusidriekti eilės, kurios sutrikdys visą logistikos sistemą.
„Pardavinėjant šviežias daržoves visiškai negalima delsti, – teigia jis. – Gali būti, kad kartais daržovių net nepavyks įvežti, kol jos dar vertingos.“
