Rusijos centrinis bankas atsigręžė į mažiau efektyvias valiutas, pavyzdžiui, eurą ir juanį, tačiau praleido progą pasinaudoti 6,5 proc. pakilusiu doleriu. Pasak „Bloomberg“ paskaičiavimų, jei bankas būtų išlaikęs doleriu paremtą struktūrą 531 mlrd. JAV dolerių vertės rezervuose, per metus iki kovo galima grąža būtų siekusi apie 3,8 proc.
„Tokia ekonominė geopolitinių problemų kaina, – teigia Tarptautinės ekonomikos instituto Vašingtone vyriausiojo ekonomisto pavaduotoja Elina Ribakova. – Kol kas pasakyti, ar taip elgtis buvo verta, sunku. Šiais metais patirta nuostolių, tačiau investicija ilgalaikė.“
Rusijos centrinio banko skelbiami duomenys vėluoja šešiais mėnesiais, todėl naujesnių duomenų kol kas nėra.
Putino pastangos antrajame praeitų metų ketvirtyje atsikratyti dolerių – tai dalis platesnės strategijos atitolinti Rusijos ekonomiką nuo dolerio ir prastėjant santykiams su JAV mažinti galimų sankcijų poveikį. „Goldman Sachs Group Inc.“ duomenimis, dėl pokyčių Rusija sukaupė didžiausias pasaulyje juanių atsargas – apie 70 proc. viso pasaulio atsargų.
Gegužę Rusijos centrinio banko valdytoja Elvira Nabiullina teigė, kad šis veiksmas – „reikalingas žingsnis“ reaguojant į augančią geopolitinę įtampą. „Mes nesame valiutos spekuliantai ir nebandome greitai pasipelnyti iš kintančių valiutos kursų“, – teigė ji.
Tačiau pasak „Interfax“, Rusijos centrinio banko pinigų politikos skyriaus vadovas Alexey Zabotkin teigė, kad visiškai pašalinus dolerį iš rezervų kiltų „pernelyg didelė rizika“, nes krizės metu doleriai gali būti reikalingi norint padengti skolinius įsipareigojimus.
Sprendimas atsigręžti į Kiniją Rusijai nebuvo visiškai netinkamas, nes nuostolius iš dalies atpirko aukštesnė Kinijos vietinių obligacijų grąža – pasak centrinio banko tinklalapyje paskelbtos ataskaitos, per metus iki kovo jų grąža buvo 4,4 proc., o JAV valstybės iždo – tik 1,4 proc.
Rusija dolerių sumažinti stengiasi ir prekiaudama su Europos Sąjunga, Kinija ir Indija. Pasak centrinio banko duomenų, euro dalis Rusijos eksportuose praeitais metais siekė 32 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo iki 42 proc. Šį mėnesį valstybės naftos milžinė „Rosneft“ pirmą kartą žalios naftos krovinį pardavė eurais.
Kai kuriuos pasirinkus eurus ir juanius patirtus nuostolius per paskutinius kelis mėnesius kompensuos didesnės Rusijos aukso atsargos. Valstybės turimo aukso vertė praeitais metais išaugo apie 40 proc. ir pasiekė 100 mlrd. JAV dolerių. Dabar auksas sudaro didžiausią rezervo dalį nuo 2000 m.
Dėl valiutos ir aukso įsigijimo Rusijos rezervai per metus iki kovo išaugo 27 mlrd. JAV dolerių.
„Metų pradžioje būtų buvę sunku prognozuoti, ar prekybiniai santykiai bus labai įtempti, – teigė E. Ribakova. – Rusija stengiasi vystyti prekybą su Kinija, todėl atrodo natūralu šiek tiek pinigų turėti juaniais.“
