Analitikams nerimą kelia vadinamieji nepriklausomi turto valdytojai, kurie per pastaruosius keletą metų labai išpopuliarėjo pardavinėdami aukšto pajamingumo produktus turtingiems investuotojams. Ši sritis nuo vyriausybės kovos su beveik visomis kitomis ne bankų teikiamo finansavimo formomis praktiškai nenukentėjo, todėl iš pradžių beveik nežinoma pramonės šaka tapo vienu didžiausių finansavimo šaltinių paskolų norinčioms Kinijos įmonėms.
Tačiau dabar, lėtėjant Kinijos ekonomikai ir daugėjant finansinių įsipareigojimų nevykdančių įmonių, nerimaujama, kad nepriklausomų turto valdytojų produktai patirs vis didesnių nuostolių. Pasitikėjimas šia pramonės šaka smuko liepos mėnesį, kai „Noah Holdings Ltd.“ paskelbė, kad 3,4 mlrd. juanių (434 mln. eurų) vertės vieno jų padalinio valdomų kredito produktų nukentėjo nuo sukčiavimu įtariamo Kinijos konglomerato. Į JAV biržos sąrašus įtrauktos įmonės ir vienos didžiausių Kinijos nepriklausomų turto valdytojų „Noah“ akcijos per pastaruosius tris mėnesius nuvertėjo 38 proc.
„Nenustebčiau, jei pamatytume nuostolių, – teigė konsultacijų įmonės „Oliver Wyman“ finansinių paslaugų skyriaus Honkonge vadovas Jasper Yip. – Ekonomikai lėtėjant vis daugiau pasiskolinusiųjų sumokėti bus sunku.“
Jei nuostoliai dėl tokių produktų paskatins daugiau antrosios pagal dydį pasaulio ekonomikos dalyvių atsitraukti nuo aukšto pajamingumo turto, pasekmės gali būti rimtos. Tačiau analitikus neramina vienas veiksnys – kadangi apie produktus žinoma mažai, o reglamentai minimalūs, niekas tiksliai nežino, kokiomis sumomis rizikuojama.
Iš „Noah“ ir kito į JAV biržos sąrašus įtraukto nepriklausomo turto valdytojo „Jupai Holdings Ltd.“ paskelbtų finansinių ataskaitų aišku, kad ši pramonės šaka augo nepaprastai greitai.
Savo produktus struktūruojančio „Noah“ skyriaus valdomo turto vertė po 2018 m. pasibaigusio dviejų metų laikotarpio (tuo metu dėl griežtesnių reglamentų Kinijos šešėlinio banko sektoriaus sistema susitraukė) išaugo 40 proc. iki 169,2 mlrd. juanių. O vieno ar kelių valdytojų valdomas „Juan“ turtas įmonės duomenimis nuo 2015 m. išaugo daugiau kaip keturis kartus ir pasiekė 56,8 mlrd. juanių. Oficialių visos pramonės duomenų nėra, tačiau „Noah“ paskaičiavimais 2016 m. Kinijoje buvo daugiau kaip 8 tūkst. nepriklausomų turto valdytojų.
Nors šios įmonės siūlo platų investicijų pasirinkimą, įskaitant ir standartinius savitarpio fondus, daugelis produktų remiami aukšto pajamingumo paskolomis įmonėms (dažnai nekilnojamojo turto bendrovėms), kurios negali pasinaudoti įprastais finansavimo šaltiniais, pavyzdžiui, bankais.
Kadangi tokie kredito produktai parduodami tik mažiausiai 3 mln. juanių vertės finansinio turto turintiems arba per pastaruosius trejus metus vidutiniškai bent po 500 tūkst. juanių uždirbusiems investuotojams, jie nereguliuojami vis griežtesnėmis įprastinius Kinijos bankų siūlomus turto valdymo produktus kontroliuojančiomis taisyklėmis. Paprastai turto valdymo produktų turtas iš nestandartinių paskolų (daugiausiai paskolų įmonėms) negali viršyti 35 proc., tačiau nepriklausomų turto valdytojų kredito produktams tokie apribojimai netaikomi.
Dėl to šie gali imtis rizikingesnių paskolų ir gauti didesnę grąžą, o tai labai pritraukia investuotojų, nes šiuo metu įprastinių turto valdymo produktų grąža mažėja. Kai kuriuos „Noah“ produktus reklamuojančioje medžiagoje teigiama, kad 9 mėnesių trukmės investicijoms numatoma metinė grąža siekia 7,7 proc. – penkis kartus daugiau, negu įprasta indėlių palūkanų norma.
Nepriklausomų turto valdytojų kritikai, tarp jų ir Pekine įsikūrusios „China Vision Capital Management“ prezidentas Sun Jianbo teigia, kad reklamuodamos savo produktus investuotojams šios įmonės dažnai neatskleidžia galimos rizikos.
Pastaraisiais mėnesiais Kinijos ekonomikos augimui sulėtėjus ir nukritus iki 1992 m. nematyto tempo, o vietos įmonėms dažniausiai per visą istoriją nesilaikant finansinių įsipareigojimų, nerimas dėl šių problemų tik išaugo. Dar viena priežastis būti atsargiems atsirado „Noah“ nesugebėjus pastebėti rizikos skolinant įmonei „Camsing International Holding Ltd.“ – konglomeratui, kurį ji dabar kaltina sukčiavimu ir kurio valdybos pirmininką birželį suėmė Kinijos policija. Byla vis dar tiriama, o policija kol kas nepareiškė jokių kaltinimų.
El. paštu išplatintame pranešime „Noah“ teigė, kad klientams, kurių lėšos susietos su bylos paveiktais produktais, įmonė pasiūlys paskolas palankesnėmis palūkanų normomis. „Camsing“ ir Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisija į prašymus bylą pakomentuoti neatsakė. „Juan“, kurios akcijų vertė Niujorke šiais metais nukrito 50 proc., į klausimus apie įmonės rezultatus taip pat neatsakė.
Vis dėlto nepriklausomi turto valdytojai paslaugas teikia tik turtingiems investuotojams, todėl gali būti, kad kelia mažesnę sisteminę riziką negu kiti Kinijos šešėlinio bankų sektoriaus segmentai, kurie paslaugas teikia masėms.
Be to, nors Kinijos finansų reguliuotojai iki šiol šią rinką valdančių reglamentų nesugriežtino, netrukus galima laukti pokyčių. Vasarį Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisija paskelbė taisyklių turto valdytojams ir investicijų produktų platintojams projektą. Taisyklėse numatyta, kad tinkamai apie riziką neinformuojančioms įmonėms bus taikomos griežtesnės baudos. Šendženo turto valdymo asociacija praėjusį mėnesį taip pat paviešino taisyklių projektą, turintį sutramdyti bėdų sukeliančių produktų platinimą. Asociacija pareiškė, kad kai kurie turto valdytojai nesilaiko profesinių standartų.
Siūlomi reglamentai padėtų sumažinti riziką, tačiau, pasak Šanchajuje įsikūrusios fondų valdymo tyrimų įmonės „Z-Ben Advisors“ tyrimų skyriaus vadovo Liu Shichen, tikėtina, kad pramonės problemos rimtesnės, negu atrodo daugumai investuotojų.
Jo teigimu, iš dalies taip yra dėl to, kad kai produktai patiria nuostolių, daugelis turto valdytojų norėdami grąžinti pinigus naudojasi savo pačių kapitalu (tiek „Noah“, tiek „Jupai“ teigė, kad grąžindami pinigus investuotojams savo pačių lėšomis nesinaudoja).
„Iki šiol pamatėme tik mažą problematiškų produktų dalelę“, – teigia S. Liu.
