Žinoma, šiuo metu „Bitcoin“ panašesnė ne į valiutą, o į turtą – su ja mažai ką galima įsigyti, tad dauguma žmonių ketina tiesiog jos nusipirkti ir niekada neparduoti. Tačiau žodis „niekada“ netenka prasmės, nes užkietėję kriptovaliutų gerbėjai tiki, kad kada nors grynųjų pinigų nebeliks, o norėdami už ką nors sumokėti visi tiesiog keisimės „Bitcoin“ per telefonus. Galbūt taip ir bus. Deja, reikia pripažinti, kad „Bitcoin“ nelabai tinkama būti vertės atsargomis, nes ši valiuta linkusi gana dažnai išgaruoti. Galbūt tai – ne klaida, o neatsiejama jos savybė.
Tačiau manau, kad šiuo metu svarbiau atsižvelgti į tai, kad dekretinių pinigų filosofija niekad nebuvo tokia silpna. Nė vienas JAV politikas nekalba apie poreikį sumažinti vis didesnius biudžeto deficitus, finansuojamus tik tiesiogiai per centrinius bankus. Tai vadinama Šiuolaikine pinigų teorija (MMT) – kitaip tariant, kad vyriausybė galėtų padengti savo išlaidas, galima spausdinti tiek pinigų, kiek tik reikia.
Vyriausybės gali spausdinti pinigus, bet ne „Bitcoin“. Galimą ją kasti, tačiau dabar ir kasti beveik neliko ką. Vyriausybės negali spausdinti ir aukso, nors galbūt jo rasime ir daugiau. Nors norint apmokėti tris Federalinio rezervo įvykdytas kiekybinio palengvinimo serijas, pagal M2 matą neapmokėtų dolerių nuo laikotarpio prieš krizę beveik padvigubinta (dabar suma siekia 15 trln.), infliacija neišaugo. Atvirkščiai – daugiau nerimo kelia defliacija. Nesu toks protingas, kad suprasčiau, kodėl taip nutiko, tačiau atrodo patartina vengti taip nuvertinamos valiutos.
Sparčiai artėja 2020 m. prezidento rinkimai. Kandidatai žada, kad studentams nereikės grąžinti paskolų, ligoniams nereikės grąžinti skolų už medicinines paslaugas, visiems bus suteikiama sveikatos apsauga, turtingiausiems bus didinami mokesčiai – tačiau tokiems dalykams reikėtų obligacijų emisijos, kurią kapitalo rinkoms priimti gali būti sunku. Tačiau net tokia mintis šiandien atrodo beprotiška, nes neapmokėtų skolų patrigubėjo, o palūkanų normos jau seniai tik mažėja. Atrodo, kad jau seniai nebesirūpiname, kaip reikės už ką nors sumokėti.
Tokius tikslus pasiekti greičiausiai galima tik gavus tiesioginį centrinio banko finansavimą. Prezidentas Donaldas Trumpas jau seniai pažeidinėja užimamo posto normas ir priekabiauja prie Federalinio rezervo, tad galima spėti, kad jo pasekėjas elgsis taip pat ar net apskritai atsisakys šios institucijos. Liberalai mėgsta pabrėžti, kad nuo tada, kai 1913 m. įkurtas Federalinis rezervas, doleris neteko 96 proc. vertės. Tik palaukite, kol jie pamatys, kas nutiks, jei Federalinio rezervo nebeliks, nes ši institucija bent apsimeta, kad bando palaikyti perkamąją galią.
Man patinka auksas, bet „Bitcoin“ man patinka labiau – o turiu ir to, ir to. Blokų grandinės technologija iš tiesų gana nuobodi (tai – atviras ir pasidalijamas registras), tad jei neskiriate laiko apie ją pasiskaityti, gali būti sunku suvokti, kuo ji svarbi. „Bitcoin“ uždrausti ar jos pasisavinti negali nė viena vyriausybė. Neturint technologijos, vadinamos kvantiniu kompiuteriu, technologiniu požiūriu tai neįmanoma. Tai – tobulas būdas be trikdžių, slaptai ir už minimalią kainą leisti kapitalui judėti po visą pasaulį.
Pastebėjau, kad žmones kriptovaliutos traukia dėl skirtingų priežasčių. Tikti „Bitcoin“ gerbėjai moksliukai tiki utopijomis, kuriose visuomenės nevargintų centralizuoti centriniai bankai ir jų politiką kuriantys žmonės, kurie linkę sukoncentruoti riziką ir galimas klaidas. O tokie finansininkai kaip aš pastebi politikų polinkį į autoritariškumą ir supranta, kad jis gali vesti prie labai neliberalios ekonominės politikos. Tačiau tai dar ne viskas.
Jei tikite, kad „Bitcoin“ laukia šviesi ateitis, nesunku viską apskaičiuoti – jei įsivaizduotume, kad 0,5 proc. visuomenės ėmė naudoti „Bitcoin“, o iš viso yra tik 16–17 mln. „Bitcoin“, augant valiutą turinčių žmonių skaičiui neišvengiamai žymiai augtų ir „Bitcoin“ kaina. Bet aš į šį reiškinį žvelgiu ir kitaip – manau, kad atsiradus naujai technologijai iš pradžių neišvengiamai seka burbulo etapas, kaip, pavyzdžiui, nutiko su internetinių įmonių akcijų burbulu 1999 m. Internetas atrodė toks perspektyvus, kad investuotojai taikė neribotas nuolaidas ir galų gale burbulas sprogo.
Tačiau internetas iš tiesų buvo daug žadantis, o po dvidešimties metų po pažadai ėmė pildytis, todėl susiformavo tikra bulių rinka, o ne burbulas. Panašu, kad 99 proc. internetinių įmonių akcijų dingo, tačiau saujelė likusiųjų pasiekė 1 trln. JAV dolerių rinkos viršūnę.
Ši tendencija greičiausiai pasikartos ir su blokų grandinių technologija bei „Bitcoin“. Pradinis burbulas su tokiomis įmonėmis kaip „CoinDaddy“ ir investuotojais kaip „Bitcoin Jesus“ jau praėjo. O dabar reikia imtis darbo ir išpildyti šios technologijos potencialą, nes jis gali būti toks pati didelis, kaip ir interneto. Tikiu, kad atsiras dar viena (daug didesnė negu pirmoji) bulių rinka, kurioje pagaliau bus įgyvendintos kriptovaliutos galimybės. Šiuo metu „Bitcoin“ labai apleista. Tačiau nemanau, kad antrojo veiksmo reikės laukti 20 metų.
