H. Ber tvirtina, kad naujasis filialų neturintis bankas, kuris siūlys klientams kredito ir tarpininkavimo paslaugas, „padės pakeisti rinką“. Hebrajų universitete ekonomikos doktorantūrą baigusi moteris daugiau kaip du dešimtmečius nagrinėjo Izraelio finansinį sektorių dirbdama Izraelio centriniame banke ir daugiausia nuosavybės turinčiu Izraelio paskolų teikėju laikomame „Leumi“ banke. Tel Avive vykusiame interviu 51‑erių H. Ber papasakojo apie sunkumus, kylančius bandant atitolinti pramonę nuo socialistinių šaknų ir tuo pačiu susidoroti su kylančia rizika.
IVAN LEVINGSTON: Kaip pradėjote dirbti bankininkystės reguliavimo srityje?
HEDVA BER: Būdama 25‑erių pradėjau dirbti Izraelio centriniame banke. Man labai patiko bankininkystė ir bankininkystės reguliavimas. Darydama karjerą kiekvieną kartą, kai reikėdavo priimti kokį nors sprendimą, giliai širdyje žinojau, kad vieną dieną norėčiau būti bankų priežiūros vykdytoja, o po 23‑ejų metų gavau šį postą. Dabar jame dirbu jau daugiau kaip ketverius metus ir galiu pasakyti, kad pasirinkau teisingai. Mano darbas puikus – įdomus ir keliantis iššūkių. Man jis labai patinka.
IL: Kodėl svajojote apie šį darbą?
HB: Bankų priežiūros vykdytojas daro labai didelę įtaką bankų sistemai, o per ją ir visai ekonomikai ir namų ūkiams – jis sprendžia, kas gauna paskolas namams, o kas jų negauna ir negali nusipirkti buto, daro įtaką didelėms ir mažoms įmonėms, be to, atsiliepia ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui. Šis darbas man svarbus dėl žmonių, nes reglamentai atsiliepia jų gyvenimams.
IL: Kodėl dirbote tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuje?
HB: Taip labai praplėčiau akiratį, nes mačiau tiek tai, kas vyksta bankus reguliuojančiame Izraelio centriniame banke, tiek tai, kas vyksta privačiuose bankuose. Dėl to galiu dirbti naudodama subalansuotas priemones, nes suprantu, kokia rizika labai didelė ir nepriimtina, o kokią riziką prisiimti galima.
IL: Izraelis vadinamas „startuolių tauta“. Ar tą patį galima pasakyti ir apie bankus?
HB: Izraelio bankų sistema pažangi. Izraelis ne tik startuolių, bet ir finansinių technologijų tauta, o pastaraisiais metais įvykdyta daug didelių ir svarbių pokyčių – tiek bankų sistemos, tiek technologijų ir rizikos valdymo srityse. Mūsų bankų sistemos kibernetinis saugumas vienas geriausių pasaulyje. Mes, bankų priežiūros institucijos atstovai, išsikėlėme sau pagrindinį tikslą užtikrinti, kad bankų sistema taps modernesnė ir naudos pažangesnes technologijas. Todėl pašalinome visus skaitmeninės bankininkystės apribojimus. Pareikalavome, kad kiekvieno banko direktorių valdyboje būtų bent vienas žmogus, turintis žinių ir patirties technologijų bei inovacijų srityje. Valdyba turėtų su juo pasitarti ir stengtis pagerinti savo verslo modelį, kad šis atitiktų kintančio pasaulio reikalavimus.
Mes pasistengėme, kad bankų sistema galėtų naudotis debesijos technologijomis ir taip artimiau bendradarbiautų su finansinių technologijų srities atstovais. Be to, neseniai, maždaug prieš mėnesį, išsiuntėme laišką bankams, kuriame raginome diegti naujoves ir patikinome, kad bankų priežiūros institucija pasiruošusi rizikai. Taigi norime juos palaikyti ir paskatinti imtis inovacijų, kurios gali būti rizikingos. Tačiau taip pat pateikiame reikalavimų, kaip reikėtų riziką suvaldyti.
Neseniai leidome bankams naudojant veido atpažinimo technologijas nuotoliniu būdu atidaryti sąskaitas. Procedūroje nedalyvauja banko konsultantai – viskas padaroma naudojantis tik technologijomis. Dabar taip atidaroma vis daugiau sąskaitų.
IL: Ko finansinis sektorius gali pasimokyti iš technologijų srities?
HB: Bankai iš prigimties konservatyvesni, todėl jiems sunkiau pasikeisti negu startuoliams. Geriausias derinys – tai bankas, turintis gerą rizikos valdymo kultūrą, tinkamas veikimo procedūras ir suprantantis kylančią riziką, bei finansinių technologijų įmonės, kurios greitesnės, lankstesnės ir pažangesnės.
Toks bendradarbiavimas padeda abiem sektoriams pasidalinti tuo, ką turi geriausio: finansinių technologijų srities atstovai išbando savo gaminius su banko duomenimis ir klientais bei pasisemia žinių iš banko patirties, o bankas gali priimti ir įgyvendinti inovacijas. Tada darbas vykdomas greičiau, o klientai gali naudotis lengviau prieinamomis ir jiems pritaikytomis paslaugomis, be to, taip didinama konkurencija. Technologijos taip pat suteikia galimybę daugiau įmonių patekti į rinką – o mes išsikėlėme sau tikslą didinti konkurenciją bankuose ir apskritai visame finansų sektoriuje.
IL: Kaip modernizuoti pramonę, kurios šaknys slypi socializme?
HB: Reikia būti išradingiems. Izraelyje yra bankų, kuriuose veikia profesinės sąjungos, o darbuotojai eina etatines pareigas – tokia sistema dažnai nelanksti, todėl sunku greitai pagerinti jų veikimą. Taigi maždaug prieš ketverius metus pasakėme bankams, kad jie privalo dirbti efektyviau. Tačiau taip pat pasakėme, kad leisime turėti didesnių išlaidų, kad galėtų pasiūlyti savanoriškai išeinantiems darbuotojams gerus išmokų paketus, mokamus per kelis metus, kad neigiamai neatsilieptų pelnui. Taip pat sumažinome kapitalo reikalavimus.
Dėl to bankams pavyko sumažinti darbuotojų skaičių ir sutramdyti profesines sąjungas, tačiau šia užduotį atlikti gerbiant darbuotojus. Tūkstančiai jų pasitraukė savo noru ir gavo geras išmokas. Bankai žymiai sumažino darbuotojų skaičių – visoje bankų sistemoje darbuotojų sumažinta maždaug 12 proc. Tada bankams tapo lengviau pakeisti savo organizacinę struktūrą, pasamdyti technologijos specialistų ir darbuotojais paremtą struktūrą pakeisti technologijomis paremta struktūra.
IL: Kaip pasiruošėte suteikti pirmąją po kelių dešimtmečių banko licenciją?
HB: Pasikonsultavę su TVF sumažinome kapitalo reikalavimus, kad šie būtų tokie, kokie priimtini visame pasaulyje. Izraelio centrinis bankas sukūrė kredito duomenų bazę, kad informacija būtų prieinama ir rinkos naujokams. Pakeitėme visą licencijos išdavimo procesą – šiandien turiu darbuotojų, kurie teikia konsultacijas bankus atidaryti norintiems verslininkams, kad šie suprastų reglamentus ir reikalavimus.
Padėjome sukurti kompiuterinių paslaugų biurą, teikiantį galimybę daugeliui rinkos dalyvių (naujiems bankams, kredito organizacijoms ar mažiems bankams) dalintis informacinių technologijų infrastruktūra. Taip padėjome įveikti dėl didelių technologijos kainų kylančias kliūtis. Tačiau tai – ne vienintelė priemonė, kurios ėmėmės konkurencijai didinti. Kitas mūsų žingsnis buvo atskirti kreditinių kortelių įmones nuo bankų.
IL: Kaip tik ruošiausi apie jas paklausti.
HB: Įstatymas reikalauja, kad bankai parduotų kreditinių kortelių įmones. Taip norėta sudaryti sąlygas naujiems rinkos dalyviams konkuruoti siauresnėse bankų sistemos nišose – pavyzdžiui, mokėjimų, būsto kreditų, smulkaus verslo kreditų, o gal ir kitose srityse. Nuo bankų atsiskyrė dvi kreditinių kortelių įmonės – dabar matome, kad jos pradėjo vystyti savo verslo modelius ir konkuruoti kai kuriose iš minėtų sričių.
IL: Izraelyje kuriama nauja kredito duomenų bazė, kuri padės teikti paskolas. Ar bijote, kad į ją, kaip ir į „Equifax“, gali įsilaužti programišiai?
HB: Mes labai džiaugiamės ir didžiuojamės, kad šiais metais Izraelyje pradėjo veikti kredito duomenų bazė. Daugelis šalių tokias duomenų bazes turi jau daug metų. Ją įkūręs Izraelio centrinis bankas taip pat sukūrė tam tikrą „geležinį kupolą“, saugantį ją nuo kibernetinių atakų. Įsilaužimas į „Equifax“ – labai svarbus įvykis, padėjęs suvokti, kokių pavojų gali kilti.
Negalima pasakyti, kad to niekada nenutiks, todėl mūsų darbas – užtikrinti, kad jei taip nutiktų, žala būtų kuo mažesnė, o mes būtume pasiruošę kaip įmanoma greičiau atsigauti. Būtent tokį tikslą sau kelia bankų priežiūros institucija. Ėmėmės priemonių užtikrinti, kad ne tik kredito agentūra, bet ir visa bankų sistema būtų saugi ir tokio masto įsilaužimų neįvyktų. Kad tai padarytume, reikia dirbti nuolat, nes rizika didelė.
IL: 2016 m. Izraelyje priimtas įstatymas, apribojantis metinius banko vadovų atlyginimus, kad šie neviršytų 2,5 mln. šekelių (650 tūkst. eurų). Ar dėl to gali sumažėti inovacijų?
HB: Mano nuomone, ne. Nors aukščiausių vadovų atlyginimai apriboti (tokia priemonė pasaulyje iki šiol nematyta), bent šiuo metu nematome jokių įrodymų, kad tai trukdo įgyvendinti inovacijas arba kad dėl to sunku pritraukti talentingų žmonių. Bankų sektorius vis dar pirmauja, daro daug įtakos ekonomikai, be to, jame vyksta didelio masto skaitmeninė transformacija. Dėl to talentingi žmonės nori dirbti bankų vadovais ir generaliniais direktoriais.
Žinoma, Izraelio įstatymų leidėjai turėtų gerai apgalvoti įvestus apribojimus ir įsitikinti, ar nereikia jų patobulinti. Šiais laikais jaunuolius traukia technologijų sektorius, nes jame geros darbo sąlygos ir geri atlyginimai. Norime, kad suaugę gabiausi vaikai visuomenės pinigus prižiūrėtų atsakingai, todėl gerai apgalvoti šią problemą turime dabar. Bet kol kas sistema labai profesionaliai keičiasi ir įgyvendina naujoves.
IL: Ar bankai pasiruošę konkuruoti su ateityje galinčiomis pasirodyti didelėmis technologijų įmonėmis?
HB: Jei didelės technologijų įmonės nuspręs (arba kai nuspręs) rimtai įžengti į bankų sektorių, jos gali viską pakeisti tiek Izraelyje, tiek visame pasaulyje. Bankai turi imtis priemonių, kad jei taip nutiktų, būtų pasiruošę konkuruoti.
IL: Girdėjau jūsų kritikų, teigiančių, kad turėtumėte apribojimus naikinti dar greičiau, kad į rinką būtų lengviau patekti naujiems dalyviams.
HB: Izraelio finansinė sistema labai sėkmingai susidorojo su finansų krize – nė akimirką nebuvo baiminamasi, kad bankas bankrutuos. Sistemą apsaugojo dabartiniai reglamentai ir konservatyvus valdymas. Tačiau kritiką suprantu. Manau, kad pastaraisiais metais gerokai pažengėme į priekį norėdami tapti greitesni ir skatinti inovacijas, tačiau tobulėti galima visada.
IL: Izraelio bankai garsėja ilgomis eilėmis ir lėtu aptarnavimu. Kaip sekasi tvarkytis su šia problema?
HB: Kelis pastaruosius metus bankų priežiūros institucija labai spaudė bankus gerinti paslaugas, tad šie ėmėsi veiksmų. Pavyzdžiui, prieš kelis mėnesius atlikome labai didelę Izraelio gyventojų apklausą ir ją paviešinome. Apie ją daug kalbėta. Apklausa atskleidė, kad klientai daug labiau patenkinti mažomis ir vidutinėmis finansų institucijomis negu dideliais bankais.
Taip pat pastebėjome, kad labai geros bankų skaitmeninė paslaugos – beveik visi bankai skalėje nuo 0 iki 100 įvertinti daugiau kaip 90 balų. Mes, kaip priežiūros institucija, taip pat reikalavome, kad bankai racionalizuotų veikimą, sumažintų filialų, tačiau tuo pačiu pagerintų paslaugas bei padėtų vyresnio amžiaus klientams, kuriems reikia daugiau pagalbos su technologijomis.
IL: Izraelis ketina įvesti turto pakeitimą į vertybinius popierius ir ilgalaikes palūkanų normų išvestines finansines priemones. Ar bus sunku?
HB: Mes labai norime, kad Izraelio kapitalo rinka būtų išvystyta, tačiau kai kurių visur kitur priimtinų finansinių priemonių čia dar nėra. Izraelio centrinis bankas remia turto pakeitimo į vertybinius popierius rinką. Šį pokytį įgyvendinti padeda iš visų priežiūros įstaigų atstovų sudarytas komitetas. Manome, kad svarbu į ekonomiką įleisti visus žaidėjus – tiek bankus, tiek ne bankų institucijas, lanksčiai valdyti jų kredito portfelį ir didinti likvidumą, nes taip užsitikrinti likvidumą galėtų ir kreditinių kortelių įmonės. Tai padės visai ekonomikai.
Mes pasimokėme iš finansų krizės, kai visi naudojosi labai sudėtingomis priemonėmis. Dabar svarstome įvesti standartinį turto pakeitimą vertybiniais popieriais bei naudoti skaidrias ir aiškias priemones.
IL: Ar atlikti tiek daug reformų neatrodo rizikinga?
HB: Žinoma. Turime palaukti, kol reformos bus įgyvendintos ir viskas nusistovės, o tada galėsime pažiūrėti, kaip išlaikoma pusiausvyra, kad nekiltų nevaldomos rizikos. Gali būti, kad vėliau reformas reikės patobulinti.
IL: Kokia jūsų ilgalaikė vizija Izraelio bankams?
HB: Tikiuosi, kad bankų sistema bus konkurencingesnė, pažangesnė ir naudosis naujausiomis technologijomis bei dirbs našiau. Tai teigiamai atsilieps namų ūkiams ir smulkiems verslams. Šiuos vaisius skins ir akcininkai, o daugiau kaip 80 proc. akcijų tiesiogiai arba per institucijų investicijas priklauso plačiajai visuomenei – tiek izraeliečiams, tiek užsieniečiams.
Mokėjimų srityje Izraelis nuo didžiosios pasaulio dalies atsilieka. Tikime, kad per keletą ateinančių metų bus įvykdyta svarbių pakeitimų, padedančių naudotis modernesniais mokėjimais, kad verslams būtų galima sumokėti skaitmeniniu būdu – naudojantis savo telefonu. Labai tikimės, kad į rinką ateis tarptautinių žaidėjų.
IL: Suteikėte licenciją naujam bankui. Ar pati atsidarysite ten sąskaitą?
HB: Žinoma. Be abejonės.
