Verslui vystantis jo dvasią išlaikyti sunku. Įmonės steigėjai ir darbuotojai dažnai supainioja šią dvasią su įmonės kultūra ir nerūpestingu gyvenimu dirbant naktimis, nemokamai geriant limonadą ir jaučiantis tarsi naujoje šeimoje. Darbuotojai įmonės dvasią pajunta ir ima jos ilgėtis tik tada, kai jos nebelieka.

Investuotojai dažnai visiškai nepaiso įmonės širdies, tad verčia darbuotojus „tapti profesionalesniais“ ir galvoti tik apie rinkos poreikius. O „verslumo mąstyseną“ bandančios atgauti organizacijos imasi paviršutiniškų priemonių ir keičia tik elgesio normas, bet neatkreipia dėmesio į tai, kas iš tiesų svarbu.