Paskaičiuota, kiek reikia uždirbti lietuviui, kad jaustųsi laimingas

Sakoma, kad laimės už pinigus nenupirksi, tačiau moksliniai tyrimai rodo priešingai. Yra apskaičiuotos konkrečios pinigų sumos skirtingose šalyse, kurios suteikia žmonėms daugiau pasitenkinimo gyvenimu ir kurias turint laimės jausmas pasiekia aukščiausią tašką ir toliau nebeauga. Pasak psichologo ir psichoterapeuto, socialinių mokslų daktaro, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Gedimino Navaičio, pastaruoju metu net imta kalbėti apie tai, jog pasaulis šiuo metu susiduria su itin opia laimės nelygybės problema.

Iš dalies laimę galime nusipirkti

Tam, kad jaustumėmės laimingi, būtini pinigai. G. Navaičio teigimu, jeigu žmogus turi išsilavinimą, yra išmokslinęs vaikus, pasirūpinęs sveikatos draudimu, turi būstą, automobilį, tai tokiam žmogui laimės jausmas Lietuvoje jau nebekyla uždirbant 35 tūkst. eurų per metus, o Amerikoje – apie 75 tūkst. dolerių per metus. „Pabrėžiu, kad tai yra apytikriai skaičiai, kadangi vienam tai bus mažai, nes jam dar reikia daug ką savo gyvenime materialiai sutvarkyti, o kitam ne. Tai yra tik orientaciniai skaičiai“, – aiškina psichoterapeutas.

Laimingais jaučiamės leisdami pinigus, tačiau labai svarbu, kam juo išleidžiame. „Pinigus galima išleisti tik trimis būdais – nusipirkti už juos daiktų, nusipirkti naujų žinių, gebėjimų, įspūdžių ar padovanoti juos kam nors. Tai yra galimybės iš pinigų gauti daugiau laimės. Mažiausiai jos patiriame įsigydami daiktus, daugiau rūpindamiesi savo potyriais, išgyvenimais, patirtimis ir kompetencijomis, o daugiausiai laimės patiriame pasirūpindami kitais. Aišku, kiekvienas pasiūlymas turi sveiko proto ribas. Jeigu žmogus nutars, kad jis nepirks sau duonos, o padovanos paskutinius pinigus kitiems, tai vargu, ar jis bus laimingas“, – sako G. Navaitis.

Dar vienas svarbus pastebėjimas tiriant pinigų ir laimės ryšį, anot psichologo G. Navaičio, yra „Easterlino paradoksas“: „Šis paradoksas parodė, kad moderniose, išsivysčiusiose šalyse turto per tam tikrą laikotarpį daugėja kartais. Pavyzdžiui, Amerikoje nuo praėjusio amžiaus pradžios turto padaugėjo apie keturis kartus, o laimingų žmonių padaugėjo tik keliais procentais. Šie tyrimai buvo postūmis pradėti laimės ekonomikos tyrimus ir sukurti laimės ekonomikos kryptį.“

Laimės ekonomika teigia, kad pasiekus tam tikrą dydį pajamų, tolesnis pajamų augimas laimės nebeprideda. Tačiau, kai tas dydis nėra pasiektas, laimės trūksta. Per mažas pinigų kiekis kliudo būti laimingiems, bet ir per didelis pinigų kiekis laimės nesuteikia, nes didelės pinigų sumos turėjimas reiškia tam tikrą atsakomybę, galvojimą, kaip juos valdyti.

Kaip apskaičiuojama laimė?

Kasmet yra išleidžiamas Pasaulinis laimės tyrimas, kuriame pristatomas laimės lygis įvairiose šalyse. Šiais metais, psichologo G. Navaičio teigimu, tyrime atkreiptas dėmesys į laimės nelygybę įvairiose pasaulio šalyse.

Tyrime pabrėžiama, jog itin svarbi laimės sudedamoji dalis yra psichinė sveikata. Psichinė sveikata yra svarbi tiek išsivysčiusiose ekonomikose, tiek ir mažiau išsivysčiusiose, pavyzdžiui, Indonezijoje. Pastebėta, kad investicija į psichinę sveikatą labai pagerintų visuomenės laimės lygį, taip pat padėtų sutaupyti pinigų, kadangi pasirūpinti žmogaus psichine sveikata kainuoja pigiau negu spręsti problemas, atsirandančias dėl prastos žmonių psichinės būklės.

„Jungtinėje Karalystėje norint vieną žmogų išvesti iš skurdo reikia 200 tūkst. svarų. Tai yra norint sukurti darbo vietą, nes bedarbis nebus laimingas, reikia 100 tūkst. svarų, norint suteikti išsilavinimą, kuris irgi yra svarbi laimės sąvoka, reikia 80 tūkst. svarų. O norint išspręsti psichinės sveikatos problemas, reikia 10 tūkst. svarų. Šią situaciją galima pastebėti ir Lietuvoje“, – tvirtina profesorius.

Anot G. Navaičio žmogaus gyvybės kaina yra tikslesnis visuomenės išsivystymo rodiklis negu BVP vienam žmogui: „Lietuvoje apytikriai vieno žmogaus gyvybės kaina yra nuo 300 iki 500 tūkst. eurų. Liuksemburgo piliečio kaina siekia apie 2,5 mln. eurų. Gyvybės kaina nustatoma iš teismų praktikos ir iš draudimo bendrovių patirties. Jeigu paskaičiuotume, kiek Lietuvoje nusižudė žmonių nuo nepriklausomybės atgavimo pradžios, pamatytume, kad maždaug pusantrų metų valstybės biudžetas yra prarastas dėl nesirūpinimo psichine sveikata ir žmonių laime.“

Laimės jausmą galime koreguoti

Nors laimės jausmas didele dalimi priklauso nuo pinigų, tačiau yra ir kitų laimės šaltinių, kuriuos galime koreguoti patys. Vienas iš pozityviosios psichologijos kūrėjų profesorius Martinas Seligmanas (Martin Seligman) tvirtina, kad laimės atneša malonūs patyrimai ir prasmė, tikslo siekimas bei priklausomybė.

„Ši sudedamoji dalis neturėtų būti griežtai susieta su akimirkos išgyvenimais, nes akivaizdu, kad žmogus sakantis, jog metai buvo laimingi ir žmogus, sakantis, kad vakaras buvo nepakartojamas, laimingas, kalba šiek tiek apie skirtingus dalykus. Vienu atveju galime kalbėti apie puikią vakarienę, taurę gero vyno, malonų pokalbį prie židinio, o kitu atveju kalbame apie prasmingą laiką ir tikslų realizavimą, jų įgyvendinimą“, – detalizuoja G. Navaitis.

Moderni visuomenė labiau rūpinasi jutimine laimės dalimi, o prasmės elementai dažnai pamirštami ir nepastebimi, nors kaip tik jie didele dalimi ir lemia, ar žmogus įvertins savo gyvenimą kaip laimingą. „Sakysime, kokia čia laimė keltis anksti ryte, kilnoti sunkumus, po pietų vėl daryti tą patį, apriboti maistą, bet, kai taip daręs žmogus laimi olimpinį medalį, tai jis sako, kad jo metai buvo laimingi. Kalbant apie laimę yra labai svarbu nesuvesti jos vien į trumpalaikius išgyvenimus, tačiau labai svarbu ir ieškoti prasmingų užsiėmimų“, – teigia profesorius.