Nors šios klasės verslininkai nebemadingi jau šimtus metų, žodis „pirklys“ vis dar gražiai skamba. Jis primena viduramžių Europą, audėjus, kailiadirbius, galanterininkus, gildijas ir livrėjas auksinėmis sagomis. Į galvą ateina ambicingi avantiūristai, finansavę kryžiaus žygius ir užkariavimus, nutiesę prieskonių prekybos kelius ir rašę istoriją – tiek gerą, tiek blogą. Pirklių pilna literatūroje ir mene – nuo Čoserio iki Šekspyro ir Holbeino.
Vėliau šie verslininkai praktiškai pradingo – pirmiausia pateko po geležiniais XIX a. pramonės perversmo ratais, paskui pranyko XX a. vartotojų kultūroje. Visai neseniai vieninteliai išlikę pirkliai pardavinėdavo tik javus. Tačiau tada atėjo elektroninės prekybos laikai. Pagaliau pirkliai grįžta.
Daugelis šiandieninių elektroninių pirklių savo prekes pardavinėja skaitmeninėje prekyvietėje, panašioje į viduramžių miesto aikštę. Dažniausiai ši prekyvietė – tai „Amazon“, tvarkanti beveik pusę visų internetinių pardavimų ir aptarnaujanti 1,9 mln. tiekėjų. Įmonės reputacija teikiant paramą prekeiviams ne pati geriausia, tačiau trūkumus ji kompensuoja pasiūlydama nesibaigiantį pirkėjų srautą, o tarp jų ir 100 mln. „Amazon Prime“ paslaugą prenumeruojančių pirkėjų, kurie perka dažnai, o prekes gauna greitai ir nemoka už pristatymą. Dėl tokių privalumų prekeiviai gali į daug ką žiūrėti pro pirštus.
Tačiau kai kurie internetiniai prekeiviai mėgsta dirbti vieni, kaip senovės amatininkai. Jie vysto „mikroskopinius prekės ženklus“ ir pardavinėja patys, t. y., patys tvarko užmokesčio, pristatymo ir kitų ryšių su klientais reikalus. Vis dėlto ir jiems reikalinga pagalba, kurią senų senovėje protėviams suteikdavo pirklių gildijos.
Ir štai pasirodė „Shopify“ – Kanados programinės įrangos įmonė, kurios vertė praeitais metais išaugo 180 proc. ir pasiekė 45 mlrd. JAV dolerių, pralenkdama geriau žinomą elektroninės prekybos veteranę „Ebay“. Žinoma, ji – nykštukė, palyginus su 870 mlrd. vertės „Amazon“. Vis dėlto Siatle įsikūrusiai milžinei yra ko nerimauti ir žvalgytis per petį į sėkmingai augančią varžovę Otavoje. „Amazon“ geriausiai moka patenkinti pirkėjus. O „Shopify“ dėmesį skiria pardavėjams.
Įmonė įkurta per klaidą. Jos vadovas Tobi Lütke buvo tikras naujųjų skaitmeninių pirklių klasės įsikūnijimas ir 2004 m. su draugais įkūrė internetinę snieglenčių parduotuvę „Snowdevil“. Tuo metu pardavėjai internetu galėdavo rinktis vieną iš keleto kelių. Jie galėdavo išleisti krūvą pinigų patys savo prekybos kanalus kurti patys arba mokėti tokioms įmonėms kaip „IBM“, kad šią užduotį atliktų už juos – tačiau lėšų tam turėjo tik didelės ir turtingos įmonės.
Jie taip pat galėdavo pasitikėti „Amazon“, atiduoti jai dalį savo pelno, ir, kadangi prekės atgabenamos „Amazon“ dėžėse, leisti jai valdyti santykius su klientais. O dar blogiau, rizikuodavo, kad jei „Amazon“ sukurs nuosavą jų prekių versiją, bus paprasčiausiai išstumti.
Tačiau T. Lütke sugalvojo sukurti savo platformą. Nuo to laiko prabėgus dviem metams, jis pardavinėjo nebe snieglentes, o programinę įrangą. „Shopify“ įsibrovė į aukščiausias elektroninių prekeivių gretas slapčiomis, nestodama į tiesioginę akistatą su „Amazon“, kaip nutiko „Walmart“, „Target“ ir kitoms didelėms mažmeninės prekybos įmonėms, kurioms ši kova dažnai kainuodavo daug pastangų. „Shopify“ sėkmė taip pat neigiamai atsiliepė ir sparčiai nykstančioms tradicinėms parduotuvėms.
Nuo „Amazon“ platforma „Shopify“ skiriasi tuo, kad nesikiša į santykius tarp prekeivių ir klientų. Pirkėjams įmonė nematoma. O praeitais metais prekių už 41 mlrd. JAV dolerių pardavusiems pardavėjams ji gali būti nepakeičiama. Pardavėjų čia yra įvairiausių – nuo Kardashian klano mados prekių platintojų, čiužinių ir sportinių drabužių pardavėjų bei Kanados kanapių augintojų iki senai žinomų prekės ženklų, pavyzdžiui „Lays“ traškučių (priklausančių „PepsiCo“). Kai kurios „Shopify“ platformoje verslą pradėjusios įmonės nuo smulkučio verslo išaugo iki milijardų dolerių vertės prekių parduodančių įmonių. Nieko nuostabaus, kad T. Lütke jaučia didelę pagarbą savo verslus kuriantiems žmonėms.
„Shopify“ verslo modelį, kuriame paslauga laikomas naudojimasis programine įranga, plėsti nebrangu. Pasak „Shopify“ atstovų, jų įmonė – trečia pagal dydį JAV internetinių pardavimų platforma pagal parduotų prekių kiekį, skaičiuojant rinką be „Amazon“ ir „Ebay“. Įmonė gauna nemažą dalį parduotų prekių vertės ir nuolatines pajamas iš prekeivių, kurie už programinę įrangą moka pagal pardavimus nustatomą mėnesinį mokestį.
Be to, „Shopify“ ima mokestį už pagalbą kiekviename elektroninės prekybos etape – nuo internetinės parduotuvės sukūrimo bei reklamos tokiuose socialiniuose tinkluose kaip „Instagram“ iki užmokesčio apdorojimo ir logistikos. Tai – greičiausiai auganti verslo dalis, nors ir ne tokia pelninga, kaip mokama prenumerata naudotis programine įranga.
Besiplečianti „Shopify“ naudojasi savo įtaka gauti geresnes sąlygas reklamai socialiniuose tinkluose, geresnį finansavimą ir užmokestį savo klientams. Be to, nors elektroninė prekyba greitai keičiasi, įmonė prie pokyčių prisitaiko. Pavyzdžiui, kad pasiektų daugiau pirkėjų, elektroninės prekybos atstovai ėmė statyti ir tradicines parduotuves, o elektronine prekyba naudotis perkant iš didmeninės prekybos atstovų.
Kad prisitaikytų prie šių pokyčių, „Shopify“ įsigijo mažų verslų, pavyzdžiui, neseniai nusipirko „Handshake“ – elektroninę „verslo verslui“ parduotuvę. O birželį įmonė teigė siūlysianti prekeiviams sandėliavimo ir prekių transportavimo paslaugas JAV naudojantis trečiųjų šalių įmonėmis, garantuojančiomis pristatymą per dvi dienas. Iš dalies taip bandoma sulaikyti klientus, kad šie nepabėgtų į „Amazon Prime“. Tačiau iki šiol įmonė išmintingai stengėsi „Amazon“ tiesioginio iššūkio nemesti.
Elektroninė Hanzos sąjunga
Ilgalaikis įmonės tikslas – plėstis už angliakalbių šalių, kuriose gyvena maždaug trys ketvirčiai jų klientų, ribų. Kaip ir senųjų laikų pirkliams, daugiausiai galimybių slypi tolimose šalyse, ypač Azijoje. Kad galėtų pradėti siekti šio tikslo, „Shopify“ savo platformoje be anglų naudoja 17 kalbų, o tarp jų ir kelias Azijos kalbas. Tačiau konkurencija didelė. Didžiausias Azijos rinkas jau valdo kitos įmonės – Kinijoje karaliauja milžinė „Alibaba“, Indijoje – „Amazon“ ir „Walmart“, o pietryčių Azijoje – mažos įmonės. Be to, neturtingose šalyse pasitikėjimas elektronine prekyba menkas, todėl pardavinėti tiesiogiai klientams sunku.
Tačiau „Shopify“ generalinis direktorius Harley Finkelstein pabrėžia, kad vos atsiradus elektroninei prekybai, kai žmonės išsigąsdavo išvydę prašymą pateikti kreditinių kortelių duomenis, klientų pasitikėjimo trūko ir Vakaruose. Net geriausiais laikais pirklių klasės atstovus daugelis didikų ir dvasininkų laikė purvinais sukčiais. Tačiau prastas įvaizdis pirklių nesustabdė, ir, jei tikėsime T. Lütke žodžiais, nesulaikys ir dabar.