Po nuosmukio kovo pradžioje rapsų ateities sandorių vertė Paryžiuje išaugo 9 proc., tačiau Ch. Mattsui, kaip ir daugeliui Europos ūkininkų, mažai ką liko parduoti – vasarą užpuolę kenkėjai sugraužė pusę jo ūkyje Nortamptonšyre auginto rapsų derliaus. Nors kainos ir pakilo, prasidedant sėjai ūkininkai dvejoja, ar kitais metais vėl auginti daug priežiūros reikalaujančius augalus.
Iš vasarą lengvai pastebimais geltonais žiedais žydinčių rapsų gaminami rupūs miltai ir aliejus, be to, šie augalai naudojami įvairiausiuose gaminiuose – nuo biologinio kuro iki majonezo. Europoje nurinkus mažiausią derlių per 13 sezonų, rapsų kainos tokiu metų laiku pasiekė didžiausias aukštumas nuo 2013‑ųjų. Europos Sąjungoje uždraudus tam tikrus pesticidus, išaugo kenkėjų išpuolių rizika, be to, pastaraisiais metais ūkininkams rūpesčių kėlė ir itin sausas oras.
„Daugelį metų rapsai buvo vienas pelningiausių augalų, tačiau neaišku, ar taip bus ir toliau, – teigia ne tik rapsus, bet ir kviečius, miežius bei pupeles auginantis Ch. Mattsas. – Mažai ką liko parduoti.“
Pasak Paryžiaus konsultacijų įmonės „Agritel“ grūdų ir aliejinių augalų srities analitiko Nathano Cordiero, prasidedant sėjai dalyje Prancūzijos kaip ir praeitais metais vyrauja labai sausi orai. Jis teigia, kad nors spėlioti dar anksti, toks oras daugiausiai rapsų užauginančioje ES valstybėje gali neigiamai atsiliepti iš vieno akro gaunamam derliui.
Pasiūlai mažėjant kainos išaugti gali ir dėl pastaruoju metu vykusių ES prekybinių nesutarimų su Indonezija. ES pakėlė muitus dažniausiai iš palmių aliejaus gaminamam Indonezijos biologiniam kurui, todėl spėjama, kad išaugs kurui naudojamo rapsų aliejaus paklausa.
Pakilusios kainos paprastai paskatina ūkininkus sėti daugiau. Tačiau Europoje prasidedant 2020 m. sėjai, daugybė rapsus auginant kylančių sunkumų gali sumažinti šio augalo patrauklumą. Sustabdyti kenkėjus ES ūkininkams sunkiai sekėsi nuo tada, kai uždrausti neonikotinoidai – insekticidai, kurių poveikis siejamas su žala bitėms. 2013 m. ES uždraudė kai kurių neonikotinoidų naudojimą auginant rapsus, saulėgrąžas ir kukurūzus, o praeitais metais draudimą praplėtė ir uždraudė juos naudoti visur, išskyrus šiltnamius.
Pasak „Commerzbank AG“ žemės ūkio analitikės Michaelos Kuhl, nors gali būti, kad rapsų kainoms pralenkus kviečių kainas, jų bus sodinama daugiau negu praeitais metais, dėl sunkumų norint apsaugoti augalus, sėjamų rapsų kiekis smarkiai neišaugs.
„Ūkininkai nesiryžta sodinti augalo, kurį sudoros kenkėjai“, – teigė Jungtinės Karalystės įmonės „United Oilseeds“ prekybos vadovas Owenas Cliggas.
Po prasto šių metų derliaus Europai greičiausiai reikės daugiau nei įprastai rapsų importuoti iš kitų regionų. Europos Komisijos duomenimis, palyginus su praeitu sezonu, importuotų rapsų kiekis nuo liepos 1 d. išaugo daugiau negu dvigubai, o beveik visi papildomi rapsai nupirkti iš Ukrainos. Į ES taip pat daugiau importavo Kanados ūkininkai.
Tuo tarpu kai kurie ūkininkai pereina prie augalų, kuriuos galima auginti pakaitomis su rapsais. Netekęs daugiau kaip pusės rapsų derliaus Ch. Mattsas laukus apsėjo avižomis. Tačiau 2020 m. ūkininkas vėl ruošiasi auginti rapsus, nes praeityje jie atnešė daug pelno, o kitų pasirinkimų mažai.
„Visada manome, kad daugiau jų nebesodinsime, tačiau pabandysime dar kartą, – teigė jis. – Esame optimistai.“
