Nemažai Europos organizacijų ėmė trumpinti darbo savaitę nuo 36 valandų (penkių dienų) iki 28 valandų (keturių dienų), tačiau nemažinti atlyginimų. Taip elgiamasi norint padėti darbuotojams išvengti pervargimo, būti laimingesniems, produktyvesniems ir ištikimesniems darbdaviams.
Idėja per savaitę dirbti keturias dienas nėra nauja – norint padėti piliečiams geriau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, Prancūzijoje darbo valandų skaičius sumažintas beveik prieš 20 metų (ši praktika vadinta „les 35 heures“). Dėl praktikos vis dar ginčijamasi – jos šalininkai teigia, kad taip sukuriama daugiau darbo vietų, o darbuotojai gali palaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, tačiau kritikai tikina, kad dėl to Prancūzijos įmonės negali konkuruoti su kitų šalių įmonėmis.
Dabar praktika geriausiai išvystyta Nyderlanduose, kur per savaitę įskaičiuojant tiek pilną, tiek pusę darbo dienos dirbančius asmenis, vidutiniškai dirbama maždaug 29 valandas – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, toks darbo valandų skaičius mažiausias tarp visų išsivysčiusių šalių. Be to, 2000 m. Nyderlanduose priimti įstatymai, turintys saugoti darbininkus ir skatinti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, todėl darbininkams privalo būti suteikiamos visiškai apmokamos kasmetinės atostogos bei motinystės ar tėvystės atostogos.
Daugelis Jungtinės Karalystės organizacijų taip pat norėtų išbandyti šią idėją. Praėjusią savaitę Harvard Business Review korespondentas Benas susitiko su kolegomis iš Henlio verslo mokyklos ir apklausė 505 Jungtinės Karalystės verslininkus ir daugiau kaip 2 tūkst. darbuotojų, norėdamas išsiaiškinti, kaip įvedus keturių dienų darbo savaitę pasikeistų šiuolaikinė Jungtinės Karalystės darbo jėga. Tyrimo rezultatai atskleidžia tiek tokios permainos privalumus, tiek trūkumus.
Pusė mūsų apklaustų Jungtinės Karalystės verslininkų teigė, kad savo įmonėse įvedė keturių dienų darbo savaitę daliai arba visiems pilną darbo dieną dirbantiems darbuotojams ir pastebėjo, kad darbuotojų pasitenkinimas darbu išaugo, darbuotojai rečiau darbe nepasirodo dėl ligų, be to, kasmet sutaupoma beveik 92 mlrd. svarų sterlingų (maždaug 101 mlrd. eurų arba beveik 2 proc. visos apyvartos).
Darbuotojai taip pat patenkinti – 77 proc. darbuotojų teigia, kad keturių dienų darbo savaitė tiesiogiai nulemia geresnę gyvenimo kokybę. Šią praktiką labai patrauklia laiko net 75 proc. Z ir X kartos darbuotojų, o dauguma jų laisvą laiką skiria ne atsipalaiduoti, o ugdyti naujus įgūdžius, dirbti savanoriais ir vykdyti papildomus projektus. Du trečdaliai (67 proc.) Z kartos atstovų teigė, kad jų noras dirbti tam tikroje įmonėje iš dalies priklauso nuo to, ar joje įvesta keturių dienų savaitė.
Organizacijose, kuriose įvesta trumpesnė darbo savaitė, beveik du trečdaliai (64 proc.) vadovų teigė, kad padidėjo darbuotojų produktyvumas ir pagėrėjo darbo kokybė, nes darbuotojai rečiau į darbą neatvyksta dėl ligos ir apskritai jaučiasi geriau. Dar vienas privalumas darbuotojų gerovei – šie mažiau laiko praleidžia vykdami į darbą ir iš jo. Dirbant viena diena mažiau, kasdienį važinėjimą į darbą iškęsti lengviau.
O kaip įmonės šią praktiką įgyvendina? Daugelis tyrimo dalyvių teigė, kad praktika įgyvendinama padalinus darbuotojus į dvi dalis ir sudarius kintantį darbo grafiką – pusė darbuotojų nedirba pirmadieniais, o kita pusė – penktadieniais. Taip įmonės geba dirbti visą savaitę ir patenkinti klientų poreikius.
Tačiau keturių dienų darbo savaitė nėra vaistas nuo visų ligų. Nors įmonės gali pranokti konkurentus susidarydamos patrauklios darbovietės įvaizdį, beveik trys ketvirčiai (73 proc.) įmonių vadovų taip pat teigė, kad patiria problemų – sunkumų dėl darbo sutartis reguliuojančių reglamentų, norint įvesti keturių dienų darbo savaitę padidėjusios biurokratinės naštos bei problemų dėl personalo. Mūsų nuomone, dėl to mažai tikėtina, kad ši praktika ateityje bus vykdoma masiškai.
Keletas organizacijų bandymus įvesti keturių dienų savaitę nutraukė. 2019 m. Londone veikianti antra pagal dydį mokslinius tyrimus remianti labdaros organizacija „Wellcome Trust“ nutraukė bandymą 800 savo darbuotojų įvesti keturių dienų darbo savaitę ir teigė, kad šią praktiką „pernelyg sudėtinga įgyvendinti“. Didelė JAV technologijų ir žmogiškųjų išteklių įmonė „Treehouse“ keturių dienų darbo savaitę įvedė 2016 m., tačiau dėl to tapo sunku atsilaikyti prieš konkurentus, todėl galų gale įmonė grįžo prie penkių dienų darbo savaitės.
Organizacijai „Wellcome Trust“ grįžus prie penkių dienų darbo savaitės, kai kurios verslo grupės (pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės pramonininkų konfederacija) įspėjo, kad sutrumpinus darbo savaitę pramonė silpnės, be to, bus kenkiama galimybėms įsidarbinti, nes darbo jėga pabrangs.
Geras pavyzdys – Švedijos sveikatos priežiūros sistema. 2015 m. Geteburgo mieste įvedus šešių valandų darbo dieną, teko pasamdyti daugiau slaugytojų, o tai miestui kainavo 1,3 mln. JAV dolerių. Kritikai miesto savivaldybei pateikė pasiūlymą plano atsisakyti, tvirtindami, kad nesąžininga skirti mokesčių mokėtojų pinigus ekonomiškai netvariam planui. 2017 m. plano atsisakyta, o už vyresnio amžiaus žmonių priežiūros sistemą atsakingas tarybos narys Danielis Bernmaras pareiškė: „Ar galėtume planą įvesti dar kartą? Atsakymas – ne, nes būtų per brangu.“
Darbuotojai taip pat dvejoja. Beveik pusė apklaustųjų (45 proc.) nerimavo, kad jei mažiau laiko praleis darbe, kolegos manys, jog jie tinginiauja. Dėl to galima spėti, kad darbuotojų požiūris į šią praktiką tam tikra prasme paradoksalus – jie nori, kad praktika būtų įgyvendinta, tačiau bijo pradėti pirmieji.
Pastaruoju metu Jungtinėje Karalystėje atsiranda bandymų įvesti keturių darbo dienų savaitę, todėl diskusijos apie šios praktikos pranašumus ir trūkumus greičiausiai dar tik prasideda. Kadangi ši praktika gali suteikti nemažai naudos, geriausias kelias pirmyn – bandyti ir mokytis iš klaidų.
Taip galėtume geriau suprasti, kokiomis sąlygomis trumpesnė darbo savaitė nusisektų ir duotų daugiau naudos negu žalos. Šalys ir organizacijos, pirmos sugebėjusios įvesti keturių dienų darbo savaitę taip, kad padidintų ilgalaikę darbuotojų gerovę, bet sugebėtų sumažinti trumpą laikotarpį padidėjančią darbo jėgos ir biurokratijos kainą, galėtų gerokai pralenkti konkurentus.