„Net žmogus, išvykęs iš Lietuvos su nuoskauda, yra vis tiek neabejingas jai, kritikuoja, pyksta. Tai irgi kuria ryšį – per skausmą atsiskleidžia tai, ką tu myli. Man patinka cituoti Leonido Donskio aforizmus – „Tėvynė yra ten, kur sopa“. Nes kitos šalys tau arba patinka, arba nepatinka, tu jose nori gyventi arba ne, bet tik Tėvynė yra ten, kur tikrai tave skaudina. Tai, ką tu išgyveni labiausiai“, – tikina dr. V. Oleinikovas, jau dešimt metų gyvenantis D. Britanijoje ir aktyviai dalyvaujantis pasaulio lietuvių bendruomenėje.
Ką nepriklausomybės kartai reiškia sovietinio mentaliteto fenomenas? Ar esminis pastarųjų dešimtmečių lūžis Lietuvoje – kartų kaita? Kaip auklėti gabius vaikus – jiems skirtose mokyklose ar kartu su kitais? Galbūt taip jiems uždedami pančiai, ribojamas auklėjimas?
V. Oleinikovas prisiminė ir a.a. Bronislovo Burgio asmenybę – charizmatišką, įvairiapusišką mokytoją, kuris savo užsidegimu ir domėjimusi įvairiomis sritimis parodė, jog mokytojas gali būti ir sektinas pavyzdys.
„Mokytojas kaip pavyzdys – tai retas atvejis. Būnant mokytoju svarbu nepamiršti ir pačiam mokytis“, – sako pašnekovas.
