Tai reiškia, kad vasarą sudėtos pastangos nueis perniek, jeigu pasibaigus sezonui šiltnamis nebus išvaduotas nuo augalų likučių ir deramai išplautas. Neskyrus deramo dėmesio šiltnamio dezinfekcijai ir tvarkos palaikymui, didėja ligų ir kenkėjų atsiradimo rizikos. „Svarbu suprasti, kad didžioji dalis ligų sukėlėjų žiemoja daržovių liekanose ir ant šiltnamio konstrukcijų“, – sako Maris Narvilas, vyriausiasis sodininkystės ekspertas iš Latvijos žemės ūkio konsultacijų ir ugdymo LLKC centro. Buldurų Sodininkystės vidurinės mokyklos (BDV) mokytoja Laima Lusė priduria, kad ligų sukėlėjai ir kenkėjai gali gyventi ant šiltnamio dangos, konstrukcijų, įrankių, kuolelių, valo, taip pat ant to, kas liko iš augalų bei piktžolių.

M. Narvilas pabrėžia, kad ypatingą dėmesį šiltnamio valymui svarbu skirti rudenį, o pavasarį leisti sau susitelkti ties kitais aspektais. Reiktų pridurti, kad tam tikras valymas, dezinfekcija ir tvarkos palaikymas šiltnamyje būtinas bet kuriuo sezonu. Štai keletas sodininkystės specialistės Maritės Gailitės patarimų, kurie pravers jau per šį sezoną!

Prieš pradedant sezoną, svarbu įvertinti šiltnamio būklę po žiemos. „Galbūt kas nors išklypo, gal iškrito kokia vinis konstrukcijoje, o gal pats šiltnamis kiek papuvo. Konstrukcijos ilgai netarnauja, daugiausia septynerius metus, netgi tuo atveju, jeigu mediena bus impregnuota. Visa tai reikia pataisyti. Galima, žinoma, viską sugriauti ir statyti iš naujo, bet palaipsniui sutvarkyti šiltnamį įmanoma. Labai tikėtina, kad po žiemos reikės „atgaivinti“ plėvelę ar visiškai ją pakeisti. Gali būti, kad plėvelė iš esmės bus tinkama, bet kokiame nors kamputyje bus atsiradęs plyšelis ar skylė. Parduotuvėje galima įsigyti specialių lipnių juostų, skirtų remontui. Jeigu šiltnamio konstrukcija iš polikarbonato pakrypo po žiemos, reiktų rimtai apmąstyti, kur ir kaip galima pataisyti. Patartina įdėmiai apžiūrėti ir patį polikarbonatą, nes fizinis jo tarnavimo laikas ilgesnis nei pralaidumas šviesai. Per keletą metų jis smarkiai patamsėja. Galbūt plėvelė ir galėtų dar kurį laiką tarnauti, bet stogo dengiamosios medžiagos pernelyg patamsėja, ir tą taip pat reikia stebėti.“

Elina Raudulė, šiais metais apžiūrėjusi šiltnamį, liko, švelniai tariant, nepatenkinta. Pernai ji uždengė šiltnamį nauja plėvele, bet kaimynų vaikai nenaudėliai ne sezono metu ją „aptvarkė“, išpjovę keliose vietos skyles. Elina pasakoja, kad kol kas dar nesiėmė tvarkyti ir neieškojo alternatyvių sprendimų, tačiau moteris nusiteikusi energingai ir planuoja greitu metu grįžti į šiltnamį. Tokia nemaloni patirtis neatgrasino jos nuo sodo darbų!

M. Gailitė atkreipia dėmesį, kad prieš įeinant į šiltnamį su sodinukais, būtina viską deramai sutvarkyti. „Reikia gerai apžiūrėti ir vielas – galbūt jos išsitampė, netvirtai laikosi. Be to, derėtų pagalvoti ir apie tai, kaip laistysim augalus: pavyzdžiui, ar lakstysim su laistytuvu ar įrengsime lašelinio laistymo sistemą. Labai dažnai pasitaiko, kad sezonas jau prasidėjo, o apie tai susimąstome tik dabar.“

Pavasarį būtų pravartu išplauti šiltnamio dangą. Plėvelę galima išplauti su „Fairy“ ar bet kuria skalbimo priemone. Iš šiltnamio reikia išplauti dulkes, o jeigu ant šiltnamio dangos ėmė augti dumbliai ar samanos, kartu reiktų nuplauti ir juos. Polikarbonato plokštes galima kruopščiai paplauti vandeniu. „Tiems, kam svarbu naudoti „sveikesnes“ plovimo priemones, galima rinktis skystąjį muilą „Dish Drop“, – priduria Maris Narvilas. – Be to, prieš pradedant sezoną, iš šiltnamio riekia išnešti visus augalų likučius, atsiradusius rudens ir žiemos sezonu. Dažnai rudenį ima augti piktžolės, kurios vėliau užšąla, o pavasarį jose išsivysti kekerinis puvinys. To niekaip negalima leisti.“

Prasidėjus sezonui, didelio masto tvarkymo darbai šiltnamyje neatliekami. Išimtis – prastai įtempta plėvelė, kuri gali išsitempti dėl karščio. „Tokiu atveju lyjant ant stogo susidaro vadinamieji „maišai“. Reiktų iš šiltnamio vidaus atsargiai pabaksnoti pagaliu plėvelę, kad vanduo nutekėtų. Kitaip dėl netolygaus svorio ant stogo konstrukcija gali išklypti ir sugriūti. Šiltnamiai iš polikarbonato ypatingo dėmesio vasarą nereikalauja. Priešingai nei šiltnamiai su plėvele, kai būtina stebėti, kad plėvelė būtų gerai įtempta.“

RUDUO

Sezonui pasibaigus, iš šiltnamio reikia išnešti visus augalus. „Šiuo metu derėtų pamąstyti apie tai, ką darysime su dirvožemiu. Ar sėsime sideratus? Ar keisime durpes? Rudenį šiltnamį svarbu išvalyti, dezinfekuoti ir paruošti žiemai.

Sideratai, arba žaliosios trąšos, užkasami į dirvą pavasarį, bet būtina atsižvelgti ir į tai, kokį konkrečiai sideratą pasirinkome šiltnamiui,. Jeigu sideratas nėra atsparus šalčiui, jį į dirvą reikia užkasti lapkritį (atsižvelgiant į pasirinktą jo rūšį), bet yra ir tokių kaip, pavyzdžiui, rugiai, kuriuos galima palikti iki pavasario ir tik tada užkasti. Tačiau reiktų atminti, kad pavasarį teks aktyviau ravėti, nes viskas paprastai vėl atauga. Bet kokiu atveju geriau naudoti sideratą nei kasmet keisti dirvožemį.“

Žiemą šiltnamio konstrukcijas būtina saugoti nuo sniego. „Jas reikia reguliariai valyti, kad neišklyptų ir neįtrūktų. Šiltnamio negalima valyti aštriais daiktais! Geriausia jį valyti iš vidaus. Įėjus vidun įprasta šluota grindims pabaksnoti, kad sniegas nubyrėtų. Nuo polikarbonato plokščių sniegą taip pat galima valyti įprastu šepečiu. Svarbiausia – ne grėbliu!“

Jeigu žiema lepina sniegu, jo galima pabarstyti ir pačiame šiltnamyje. Kaip aiškina M. Narvilas, sniegas gali atlikti dvejopą vaidmenį. Pirmu atveju, svarbiausia sniego funkcija bus augalų ar nesudygusių sėklų, esančiu po viršutiniu dirvos sluoksniu, apsauga, o antru – sniegas naudojamas kaip priemonė dirvai sudrėkinti. M. Gailitė pataria atsargiau naudoti šį metodą ir nepersistengti.

„Mano praktikoje buvo toks atvejis: kovo mėnesį, kai uždengėme šiltnamį plėvele, nesusiprotėjome nuvalyti jame sniego. Lauke švietė saulė, bet sniegas šiltnamyje netirpo. Žydėjo kiaulpienės, paukšteliai čiulbėjo, o viduje vis dar buvo sniego. Tarytum kokiame kalnų kurorte – saulė šviečia, žmonės vaikšto vien su maudymosi kostiumėliais, o po kojomis sniegas. Kaip išsprendėme šią problemą? Atidarėme duris, užbarstėme kalio chlorido. Vasarą nerimavau, kad užbėrėme jo per daug, o tai augalams nepatinka. Išvada: nedidelį kiekį sniego šiltnamyje galima laikyti, bet nevalia persistengti.“

Tegu auga visų malonumui!

Norite dezinfekuoti šiltnamį, bet nežinote, kokią priemonę pasirinkti? Pasak M. Narvilo, galima naudoti kalio permanganatą, bet iki tol pagrindinį paviršių reiktų apiplauti švariu šiltu vandeniu. Į vandenį galima įberti šiek tiek sodos, o dezinfekciją vėliau atlikti atskirai. „Rekomenduojama tą daryti tam, kad purvas nenusėstų vandenyje su kalio permanganatu“, – pažymi M. Narvilas.

Specialistas pataria atlikti šią procedūrą trimis etapais: iš pradžių viską sausai išvalyti, tada apiplauti vandeniu ir galiausiai apipurkšti skysčiu su kalio permanganatu. Marite Gialiė perspėja, kad kalio permanganatą naudoti reikia apdairiai, nes jis gali pakenkti polikarbonatui Be to, perteklinis mangano kiekis dirvoje gali būti pavojingas augalams.

„Dezinfekcijai saugiau naudoti vandenilio peroksidą – vieno vaistinėje nusipirkto buteliuko užteks 10-čiai litrų vandens. Pagaminus tirpalą, iškart juo reiktų apipurkšti visas konstrukcijas ir plėveles.“

Jeigu augalai serga nedažnai, užtektų rudenį nuplauti šiltnamį muilo tirpalu. Drąsiai galima plauti ir pavasarį, prieš sėjant ar sodinant augalus, jeigu dėl kokių nors priežasčių to nepadarėte rudenį. Ruošiame muiluotą vandenį, plauname paviršius šepečiu ar šluoste. Kenkėjus plovimas veikia minimaliai, bet ligų sukėlėjus – gana ženkliai. – Laima Lusė, daržininkystės mokytoja.

Specialistė lygina šiuos metodus su saugumo priemonėmis prieš koronavirusą. „Mes stengiamės užkirsti kelią COVID-19 plaudami rankas. Šiltnamiuose – tas pats, reikia nuplauti paviršius muiluotu vandeniu. Taip nuplauname ligų sukėlėjus. Mes juk nematome, kad ant rankų kažkas „gyvena“, bet muilas čia mums gali labai pagelbėti.“

Šiame kontekste patartina atkreipti dėmesį į tai, kad ne visus šiltnamius galima plauti tomis pačiomis priemonėmis. Jeigu konstrukcijas galima trinti aštriais įrankiais, plėvelės ir polikarbonato jau negalima. Netiks ir abrazyvai, kurie gali nubrūžinti medžiagas. „Tai reiškia, kad būtina naudoti mikropluošto šepetį. Plauti stiklus reikia atsargiai, kad jie neįtrūktų“, – sako M. Narvilas.

Be to, vyriausiasis sodininkystės ekspertas pataria pradėti tvarkyti šiltnamį nuo vieno galo, nuvalant paviršius iš viršaus į apačią. „Būtina susimąstyti ir apie saugumą, nes greičiausiai prireiks kopėčių. Atsižvelgiant į tai, kad šiltnamyje žemė minkšta, rekomenduoju susirasti lentų ir kopėčias pastatyti ant jų. Kitaip jos „nuskęs“ žemėje ir pakryps. Jeigu tai nutiktų plėveliniame šiltnamyje, dar nieko, bet stikliniame šiltnamyje atsitrenkti į sieną – būtų liūdna.“ Jeigu neturite kopėčių ar nenorite jų naudoti, daržininkystės specialistė M. Gailitė pataria plauti šiltnamį naudojant didelės galios siurblį „Kärcher“.

Žinoma, galima paimti dantų šepetėlį ir nutrinti kiekvieną konstrukcijos milimetrą, Taip irgi pasitaiko. Bet mano nuomone, svarbiausia, kad plika akimi nebūtų matyti purvo ir augalinių atliekų. Tai svarbių svarbiausia. Su didinamuoju stiklu visko tikrinti tikrai nereikia. – Maris Narvilas.

Specialistas taip pat primena, kad naminis chalatas – ne tinkamiausias apdaras tvarkant šiltnamį – būtina save saugoti, užsimauti apsaugines pirštines, taip pat užsidėti kaukę ir apsirengti darbiniais drabužiais, kurie nebijo drėgmės.

Daržininkystės mokytoja L Lusė rekomenduoja kartą per sezoną muiluotu vandeniu išplauti šiltnamį iš išorės. „Sodas juk auga ne steriliomis sąlygomis. Lyja, pučia vėjas, ore yra dulkių ir žiedadulkių. Visa tai nusėda ant šiltnamio paviršiaus. Galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai nieko nekeičia, bet taip sumažėja pralaidumas šviesai. Jeigu namuose purvini langai, tai ir kambaryje tamsiau. Šiltnamyje tas pats.“

Dirvos pH nustatymas ir sodininko auksas – sideratai

Dar vienas aktualus klausimas, kylantis daržų šeimininkams – tai dirvožemio kalkinimas ir tręšimas. M. Gailite atkreipia dėmesį, kaip svarbu nustatyti dirvos rūgštingumą. „Dažnai laistant vandeniu iš gręžinių ar upių, dirvoje bus daug karbonatų. Labai dažnai pH lygis pakyla būtent dėl vandens, bet dėl to neverta labai nerimauti. Jeigu mes šiltnamiuose reguliariai naudojame kalcio nitratą, didelio poveikio pH tai neturės.“

Norint patikrinti dirvožemio pH, M. Gailite pataria įsigyti parduotuvėje specialius pH indikatorius su instrukcija. „Pavyzdžiui, žmonės dažnai mano, kad samanos šiltnamyje auga dėl pernelyg didelio rūgštingumo. Paprastai tai nutinka dėl to, kad žemė pernelyg kieta. Tokiu atveju nevertėtų ypatingo dėmesio skirti kalkinimui ir patartina susimąstyti apie tai, kaip išpurenti žemę, galbūt jūs per daug dedate mėšlo.“ Norint pagerinti dirvą, daržininkystės specialistė siūlo įkasti į dirvą durpių. „Jeigu norime pagerinti dirvožemio struktūrą ilgalaikėje perspektyvoje, kiekvieną rudenį turėtumėme užsiauginti sideratų.“

Daržininkystės mokytoja L. Lusė taip pat teigiamai vertina sideratus. „Kiekvienai kultūrai būdinga savita medžiagų apykaita. Augalų šaknų ilgis skiriasi, todėl norint paskatinti augimą naudojami skirtingi dirvos sluoksniai. Įvairios kultūros iš dirvos ima skirtingas maistines medžiagas ir palieka įvairias išskyras. Kiekvienais metais savo soduose ir šiltnamiuose, keičiant augalų auginimo vietą ir pasitelkiant sideratus, galima pagerinti dirvą ir auginimo sąlygas. Negalima sodinti pomidorų ir agurkų vienoje ir toje pačioje vietoje penkerius-šešerius metus iš eilės – sulig kiekvienais metais derlius gali mažėti.“

Šiltnamiuose augimo sąlygas galima pagerinti pakeitus dirvožemį – išgabenus jį į lauką ir tada sugrąžinus atgal, aiškina L. Lusė. Bet tai fiziškai sunkus darbas, kuriam prireiks didelių sąnaudų. „Kur aš tą žemę dėsiu ir kuo ją pakeisiu? Galų gale yra tikimybė iš sodo į šiltnamį parnešti kokių nors piktžolių.“

Kaip sideratas naudojami įvairūs augalai – šiltnamiams tinka avižos, žirniai, vikiai ir jų mišiniai, taip pat garstyčios ir pašariniai (aliejiniai) ridikai.

Šiltnamio šeimininkė Elina Piskunova pasakoja, kad porą metų sėjo aliejinį ridiką, o šiais metais ketina pasėti garstyčias. Ji sužinojo, kad garstyčias reikia susmulkinti ir apdoroti biotrąšomis „Baikal“, o jau tada įkasti į dirvą.

Daržininkystės mokytoja L. Lusė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi tvarkyti šiltnamį pasibaigus sezonui.

1. Antroje rugpjūčio pusėje arba rugsėjo pradžioje sėju trąšas – tuo metu, kai dalis derliaus dar yra šiltnamyje. Pasėju sėklas ir grėbliu lengvai pasklaidau arba „įvarau“ sėklas į dirvą laistydama.

2. Surinkusi derlių, išnešu iš šiltnamio daržovių lapus ir visus augalų likučius. Surenku virves, kuoliukus, įrankius, viską, ką galima išnešti iš šiltnamio. Plaunu šiltnamį.

3. Naudodama dolomito miltus atlieku dirvožemio kalkinimą.

4. Sukasu žemę, dalinai užkasdama sideratus, dolomito miltus ir mulčiaus likučius. Sukasu kastuvu, stengdamasi susmulkinti ir išlyginti dirvą.

5. Prieš atjungdama vandenį, gausiai palieju šiltnamį, kad dirva būtų drėgna. Vanduo šaltyje plečiasi, o atšylio metu susispaudžia, taip dirva išsipurena.

6. Tam, kad žemos metu geriau išliktų dirvos drėgmė ir kad konstrukcijos bei dangos būtų apsaugotos nuo vėjo poveikio ir sugriovimo, šiltnamius pasibaigus sezonui visada uždarau.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją