Pirmiausia nemėgstu raudonos spalvos – pasisotinu ja per Kalėdas. Taip pat nesuprantu, ką suaugusios moterys veikia su pliušiniais žaislais. Ir galiausiai, romantikai atgaivinti man nereikia viešbučio lovos raudonų žiedlapių fone. Aš buitinė romantikė. Žinot iš tų, kuriai net gėlių gimtadienio progą nereikia (nepraktiška), gulu kryžiumi ir atsisakau patikėti, jog vakarienė žvakių šviesoje pakeis mano pasaulį. Kaip aš suprantu Valentino dieną? Ir kaip reaguoju į stereotipinius partnerių norus šią dieną čiaudėti vaivorykštėmis?
Su Valentino diena susipažinau mokykloje. Turėjome kažką panašaus į Valentino paštą – siųsdavome draugams atvirutes, o šventės dieną vieni kitiems ant veidų klijuodavome širdies formos lipdukus. Buvo juokinga ir smagu, nes visi mokykloje vaikščiodavo tarsi nusėti vėjaraupiais. Valentino dienai tekdavo ruoštis iš anksto, nes atvirutės buvo brangios, tekdavo taupyti, o norėjosi kiekvienam klasės draugui nusiųsti po vieną. Bet ši diena nedvelkė jokia romantika – vyko savotiškos varžytuvės, kai po išdalinto pašto skaičiuodavom, kas daugiausiai sulaukdavo dėmesio ir kieno veidas buvo labiausiai raupsuotas.
Vyresnėse klasėse, kai turėjau vaikiną, švęsti Valentino dieną buvo gėda. Pirmąkart gavau rožę ir pliušinį meškiną. Tas vaikui skirtas daiktas atsidūrė ant lovos ir aš nežinojau, kaip reaguoti. Man buvo šešiolika metų ir tuo metu atrodė, kad kažkurią savo gyvenimo dalį būsiu praleidusi bei vaikinui nepapasakojusi, jog su meškinais draugystę nutraukiau prieš gerą dešimtmetį. Kasdien klodamasi lovą žiūrėdavau į šiurpias žaislo akis, kol galiausiai įgrūdau į spintą. Pasakiau sau - daugiau jokių pliušinių meškinų.
Tačiau romantika nuolat tvyrodavo ore. Prieš Valentino dieną prekybos centrai lūždavo nuo puodelių, pliušinių širdelių, raudono apatinio trikotažo, džemperių su užrašais „Aš pavogiau jos širdį“ ir kito šlamšto, kurio gyvenime nepirktume, jei ne didingoji ROMANTIKA. Paskutinę savaitę prieš Valentino dieną prekybos centruose dažniausiai blaškydavosi vyrai. Moterys jau seniai nebyliai leido suprasti, jog pasirūpinti šios šventės kokybe – jų pareiga. Ne kartą pastebėjau, kaip paskutinę minutę kančios perkreiptais veidais vyrai įbruka kasininkėms derinuką: šampanas + pliušinis meškinas + prezervatyvų pakelis. Arba: trys rožės + šampanas + šokoladas. Atvirai pasakius, kažkuo tai primena Vėlines, kai važiuodami į kapines užsukame į artimiausią prekybcentrį žvakių ir gėlių.
Valentino diena tapo pareiga vyrui. Visgi, nuo tos dienos, kai įgrūdau pliušinį meškiną į spintą, teko ilgai vargti, kol sugebėjau atvirai sau pripažinti, kad nenoriu būti įsukta į meilės dienos sūkurį. Nenorėjau pasirodyti nemoteriška ir nesupratinga vyrų atžvilgiu. Eilę metų gaudavau ne tik gėles. Vyrai stebindavo papuošalais, kurių gyvenime niekada nenešiojau. Esu gavusi pliušinę širdelę, kurios paskirtis lig šiol man neaiški. Vienąkart buvau nustebinta keistais apatiniais, kurie buvo ne tik kad ne mano dydžio, bet ir šiaip nedėvimi. Jei vyrai prieš dovanodami dovanas būtų paklausę mano nuomonės, tiesiog būtų sutaupę pinigų.
Savaitę prieš meilės dieną internetas sprogsta nuo pasiūlymų. Nepamirškit vyrai moterų! Niekas nepradžiugins jūsų mylimosios, kaip kremas už pora šimtų eurų! Ar botulino injekcijos į pažastis! O gal trijų kąsnių vakarienė už neadekvačią kainą? Mylėdami savo antrąsias puses ir mėgindami pateisinti jų lūkesčius, vyrai tuština banko sąskaitas. Tuo tarpu namuose ir darbuose užsiknisusios moterys apie rožes dažnai nė negalvoja. Užtektų paklausti mamos, kuri jau antrus metus yra vaiko priežiūros atostogose – ką ji galvoja apie Valentino dieną. Greičiausiai Vasario 14-osios dėmesį ji proporcingai išdalintų visai savaitei. Tuo tarpu vyras nematydamas entuziazmo moters veide, keikia ne tik Valentino dieną, kalta visa Veneros planeta – juk už du šimtus eurų galima nusipirkti bilietų kelioms savaitėms į krepšinio rungtynes...
Artėjant Vasario 14-ajai atveriame pinigines. Jei ne primityviems rožių ir šokoladų deriniams, tai kelionei į prabangius viešbučius, kur pasitinka iš rankšluosčių kerėpliškai susukiotos gulbės. Gal šiemet pavyks rezervuoti staliuką restorane, kur fotografuosite maistą ir telefonų ekranuose stebėsite, ką romantiškesnio nuveikė jūsų draugai. Bet romantika ne vien tik rožių žiedlapiai ir dovanojami kvepalai. Gyvendamos kartu poros meilę mato ir gamindami vienas kitam vakarienę bei plaudami indus. Jei specialiai reikalinga viena diena metuose, kad nupirktumėt moteriai šampūno ir dušo želės rinkinį ar keistą džemperį, gal tikrai verta pagalvoti, ar Valentino diena nepanašėja į Vėlines. Ne veltui palyginau.
