Kartais jums atrodo, kad viešajame gyvenime nieko, kas galėtų kelti konfliktą, nevyksta. Regis, viskas nusistovėjo geroje vagoje ir niekas netrukdo elegantiškai tvarkyti savo miesto ar kitų šalies kampelių. Visuomenės lūkesčiai pildomi su kaupu – asfaltuojami šunkeliai, pertvarkomi nusidėvėję parkai, iš griuvėsių keliami paveldo objektai, biurų ir daugiabučių statyba nelėtina savo kosminių greičių. Statomos netgi naujos mokyklos, o vaikų darželiai apdėliojami surenkamais moduliniais korpusais – to nėra buvę nuo pat Nepriklausomybės atgavimo. Kitaip sakant – to nebuvo niekada.
Bet tuo pačiu metu jūsų neapleidžia nuojauta, kad visuomenės poreikiai, o tuo pačiu ir jūsų poreikiai, nėra iki galo išgirstami ir visa plėtra atspindi kažkokios paralelinės visuomenės nuomonę. Jeigu statomas naujas biurų kompleksas – tai maksimalaus dydžio, jeigu statomi daugiabučiai – tai būtinai trūksta parkavimo vietų ir šiaip prastas susisiekimas, jei senamiestis – tai tankinamas užstatymas, jeigu tvarkomi parkai – iškertami brandūs medžiai. (Jau nekalbant apie ne miestuose esančius gamtinius arealus, bet tai ne miestų tema). Šis architektūrinis fonas jums kelia keistus išgyvenimus ir sukelia jausmą, kad aplink vystantys procesai nėra jums ir dėl jūsų, o tai jums niekaip negali patikti. Kas ir kodėl uzurpuoja jūsų mylimą pievelę, kerta mylimą miškelį, kas vis tankina ir tankina užstatymą? LIDL by LIDL, sako liaudis – betgi kodėl?
Nerasdami atsakymų į kylančius klausimus apie aplinkos pokyčius, jūs norite suprasti, kas yra kaltas. Ir čia skubu jus smagiai nuteikti – tekstų serijos pabaigoje pateiksiu konkretų sąrašą tų, kas yra atsakingas dėl neigiamų pokyčių ir kieno kaltė yra didžiausia. Bet pradėkime nuo jūsų gyvenamosios vietos apžvalgos. Nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog jūs gyvenate viename iš keturių Lietuvos miestams būdingiausių gyvenamųjų aplinkų. Pavadinkime jas kategorijomis.
Pirmoji kategorija – iš artimų giminaičių paveldėtas už investicinius čekius privatizuotas sovietinės statybos daugiabučio butas. Čia būkime preciziškai tikslūs ir pagarsinkime, kad taip gyvena daugiau nei pusė visų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų. Bet tikimybė, kad šios kategorijos atstovai skaito šį tekstą yra nykstamai menka, todėl dabar apie šią gyventojų grupę nesiplėskime.
Antroji kategorija – hipotekoje esantis miesto pakraštyje stovintis apynaujės arba naujos statybos daugiabučio butas. Čia visi kaimynai panašūs ir gyvenimo rungtys yra visų panašios. Ir ačiū dievui, sakysite. Kiek laimės sukelia vien lizinginio pasato pastatymas tarp buitinių atliekų konteinerio ir siauro įvažiavimo į požeminį garažą, kuriame niekas iš pastato gyventojų neturi automobilio stovėjimo vietos. Neturi, nes nepirko, nors pagal LR įstatymus ir projektavimo normas požeminis garažas privalo būti suteiktas pastato butų gyventojams. Yra būdų tai apeiti, bet kol gyventojai patys nesidomi, nėra net ko apeidinėti.
Trečioji kategorija – kuklus užmiesčio namelis, kurio projektui jums nereikėjo architekto ir kurį statėtės ūkio būdu su uošvio pagalba, todėl tas varganas namelis taip prastai orientuotas sklype, kad gyvendami užmiestyje sugebėjote neturėti savo kiemo su sodeliu ar bent jau didesnės vejos. Smagiausia, kad ateityje jums reikės jį parduoti, kas nebus lengvas uždavinys ir jau tikrai neatgausite savo investicijų.
Ketvirtoji kategorija – centrinių miesto dalių butų nuomininkai, santykinai daug mokantys už abejotinos kokybės būstą. Kiek tai brandu – nežinia, bet žinia – tai itin laikina. Persikėlimų iš vienos vietos į kitą dinamika tokio intensyvumo, kad niekas net teoriškai iš šios gyventojų grupės negali fiziškai pajausti poreikio artimos aplinkos pokyčiams.
Žinoma, tai nebaigtinis kategorijų sąrašas, bet esminis. Kitos gyvenamosios vietos kategorijos tiesiogiai priklauso nuo pajamų, gaunamų greičiau dėl prigimtinių privilegijų, o ne dėl asmeninių pastangų. Bet, kaip ir minėjau, išskleistos keturios miestų gyventojų kategorijos pagal jų gyvenamąją aplinką yra esminės, nes sudaro absoliučią daugumą didžiųjų miestų gyventojų.
Štai ir išsiaiškinome, kur jūs gyvenate, ir toliau mes nustatysime, kaip jūs dėl to jaučiatės.
Taigi, būdamas vienu iš keturių miestų gyvenamųjų aplinkų atstovas, jūs žinote, kad jūsų pozicija miestų aplinkos formavimo klausimais turėtų būti svari, bet žvelgdami pro langą nematote, kad kam nors jūsų nuomonė rūpėtų. Keista, atrodytų, kad yra kritinė masė žmonių vykstančių pokyčių įtakojimui, bet čia pat visu savo akivaizdumo grožiu jūs patiriate „teorija sau, o praktika sau“ dėsnį.
Jūs stebitės, kad jūsų kaimynystės rezidentai, kaip ir jūs pats, nėra patenkinti gretimam sklype statomu pastatu, bet niekas į tai nekreipia dėmesio. Kertami medžiai, tačiau niekas nereaguoja į viešus puspikčių močiučių susirinkimus ir bendrijos pirmininko raštai atsakingai savivaldybės personai stabdo suplanuotus kirtimus taip pat efektyviai, kaip vabzdžiai greitkelyje stabdo lekiančius automobilius.
Jausmas nekoks. O ar yra perspektyva, matysim detaliau pasigilinę į tiesioginę jūsų gyvenamosios aplinkos ir jūsų fizinės savijautos ryšį. Laukite kito teksto!
