Šiek tiek pasigilinusi išsiaiškinau, kad prastai pasirodyti Aleksas bijo, nes prisimena kitą jį giliai sukrėtusią „nesėkmę“, patirtą įmonėje, kur dirbo anksčiau. Išklausiusi jo pasakojimą supratau, kad jam greičiausiai nepasisekė dėl įmonės sprendimų ir išorinių rinkos veiksnių, o ne savo paties klaidų. Nepaisant to, Aleksas negalėjo atsikratyti minties, kad nepavyko dėl jo padarytos klaidos, nors logiškai pagalvojus buvo aišku, kad jis niekaip negalėjo rezultato nei numatyti, nei pakeisti.
Dažniausiai žmonės dėl nesėkmių iškart kaltina save, o įmonėse rizikuoti taip pat nelinkstama, nors ir tikinama, kad mokytis iš klaidų labai svarbu. Ką daryti, jeigu jūs, kaip ir Aleksas, norite atsikratyti baimės, kad jums nepavyks ir nieko nepaisydami siekti sėkmės? Štai keletas žingsnių, padėsiančių eiti tinkama linkme.
Iš naujo apsibrėžkite, kas yra nesėkmė. Po daugeliu baimių slypi nerimas, kad ką nors padarysime ne taip, kad pasirodysime kvaili, kad neatitiksime lūkesčių – kitaip tariant, kad mums nepasiseks. Tačiau jei prieš ką nors išmėgindami kitaip pažvelgsite į baimę keliančią situaciją, galėsite bent iš dalies išvengti streso ir nerimo.
Grįžkime prie Alekso ir aptarkime, kaip tai padaryti. Mąstydamas apie pokalbį Aleksas suprato, kad iš pradžių per aukštai sau išsikėlė kartelę, kurios neperšokęs būtų manęs, kad jam nepavyko. Jis manė, kad jam nepavyks, jeigu jo „nepriims į darbą“, tačiau turint omenyje, kad jis niekada nėjo generalinio direktoriaus pareigų ir niekada nebuvo dalyvavęs pokalbyje dėl tokios pozicijos, ši kartelė buvo pernelyg aukšta. Net jei pokalbyje pasirodytų nepriekaištingai, sprendimą gali nulemti ir kiti veiksniai – pavyzdžiui, pirmenybė bet kokiu atveju gali būti teikiama valdybos nariams.
Mokydama Aleksą, kaip iš naujo apsibrėžti nesėkmę, paraginau pagalvoti, kaip galėtų savo pasirodymą pokalbyje vertinti kitaip. Galbūt galėtų nuo pat pradžių pokalbį interpretuoti skirtingai ir pasidžiaugti, kad ir nedideliais požymiais, kad sekėsi gerai? Galbūt sakyti, kad nepasisekė, reikėtų tik tokiu atveju, jei nesugebėtų atsakyti nė į vieną pateiktą klausimą arba jei gautų konkrečių neigiamų pastabų? O sakyti, kad pasisekė, galėtų tada, jei kaip galėdamas geriau atsakytų į visus užduotus klausimus ir pokalbyje nesulauktų jokios kritikos?
Galų gale Aleksą pakvietė į antrą atrankos etapą ir netgi pagyrė už pasiruošimą. Vis dėlto darbo jis negavo. Tačiau dėl to, kad pakeitė požiūrį ir kitaip apsibrėžė, kas yra sėkmė ir nesėkmė, Aleksas sugebėjo geriau pasinaudoti šia patirtimi, nuolankiai priimti rezultatą ir jaudinosi mažiau, negu tikėjosi.
Išsikelkite tikslą „pasiekti”, o ne „išvengti”. Tikslus galima suskirstyti į dvi grupes – tikslus ko nors pasiekti ir tikslus ko nors išvengti. Tai priklauso nuo to, ar jus labiau motyvuoja noras pasiekti teigiamą rezultatą, ar išvengti neigiamo. Pasak psichologų, susikurdami tikslus ko nors pasiekti (arba į teigiamą pusę pakeisdami tikslus ko nors išvengti) galime pagerinti savo savijautą. Jei baiminatės sudėtingos užduoties ir manote, kad bus sunku ir nemalonu, kartais nesąmoningai išsikeliate tikslą išvengti to, ko nenorite, o ne pasiekti to, ko norite.
Nors Aleksas ir jaudinosi dėl proceso, jo troškimas tapti generaliniu direktoriumi buvo tikslas kažko pasiekti, nes dėmesį jis skyrė norui kopti karjeros laiptais, o ne norui ko nors išvengti. Nors jam ir nepavyko po pirmojo bandymo gauti generalinio direktoriaus postą, savo tikslo pasiekti tokį postą jis neatsisakė ir mėgino toliau.
Tačiau jei Aleksas po nesėkmingo pirmojo bandymo būtų nusiminęs ir nusprendęs vengti nusivylimo, kurį patyrė sulaukęs neigiamo atsakymo, o tada nusprendęs niekada nebekandidatuoti į tokią poziciją, jis būtų išsikėlęs kitokį tikslą – tikslą išvengti neigiamų pojūčių. Kai manome, kad mums nepasisekė, dažnai imame ko nors vengti, tačiau svarbu nepamiršti, kad toks elgesys gali labai neigiamai atsiliepti mums patiems. Tyrimų rezultatai rodo, kad darbuotojai, kurie stengiasi ko nors išvengti, patiria dvigubai daugiau protinio nuovargio negu bandantys ko nors pasiekti kolegos.
Pasidarykite „baimių sąrašą”. Rašytojas ir investuotojas Tim Ferriss rekomenduoja pasidaryti sąrašą „baimių scenarijai“ – t. y., parašyti, ką bijote daryti ir kas nutiks, jeigu tai padarysite. T. Ferriss šia tema pasisakė TED konferencijoje, kur papasakojo, kaip susidaręs sąrašą sugebėjo susidoroti su sunkiausiomis užduotimis ir pasiekti svarbiausių tikslų.
Taigi, paprašiau Alekso sudaryti tris sąrašus – pirma, kas blogiausia gali nutikti, jei pokalbis nenusiseks, antra, ką daryti, kad išvengtų nesėkmės, ir trečia, kaip būtų galima pataisyti situaciją, jei jam nepasisektų. Tada paprašiau surašyti teigiamas pasekmes, kurių sulauktų pabandęs sudalyvauti pokalbyje bei neigiamas pasekmes, jei nuspręstų nedaryti nieko. Aleksas suprato, kad nors ir jaudinasi, nusigręžęs nuo tokios progos vėliau savo karjerai tik pakenks.
Dėmesį sutelkite į galimybę mokytis. Jums ne visada klosis taip puikiai, kaip norėtumėte – tačiau jei šitai suvoksite prieš ko nors imdamiesi, kad ir koks būtų galutinis rezultatas, galėsite pasiruošti iš įvykio gauti vertingos patirties.
Grįžkime prie istorijos apie Aleksą. Konsultacijoje jis suvokė, jog dėl darbo pokalbio panikavo todėl, kad pernelyg daug dėmesio skyrė savo nesėkmei ankstesniame darbe ir pervertino savo veiksmų įtaką darbdavių sprendimui. Pakeitęs požiūrį ir ėmęs mąstyti ne apie tai, kad jam gali nepasisekti, o apie tai, ko galėtų išmokti siekdamas daug aukštesnio rango pozicijos, jis nustojo taip smarkiai jaudintis dėl bandymo ir suprato, kad jis – tik pirmas žingsnis ilgame kelyje į generalinio direktoriaus postą. Taip mąstydamas Aleksas greitai pamiršo nusivylimą, kai darbo negavo, ir ėmė ruoštis progai dalyvauti pokalbyje dėl panašaus posto kitoje įmonėje.
Nepamirškite – labiausiai bijoti reikia tada, kai jaučiatės patogiai, nes tai ženklas, kad retai išeinate iš savo komforto zonos ir nesiimate veiksmų, padedančių kilti karjeros laiptais ir pasiekti sėkmę. Jei naudodamiesi pateiktais patarimais iš naujo apgalvosite savo baimes, nerimą pradėsite laikyti mokytoju ir vadovu, padedančiu pasiekti svarbiausius tikslus.
———
Susan Peppercorn skaito paskaitas ir teikia konsultacijas siekiantiems vadovų pozicijų, be to, yra parašiusi knygą „Ditch Your Inner Critic at Work: Evidence-Based Strategies to Thrive in Your Career“. Jos patarimai karjeros srityje buvo išspausdinti „The New York Times“, „Wall Street Journal“, „Fast Company“, „The Boston Globe“ ir žurnale „SELF“. Jos elektronines knygas „Career Fit Self-Assessment“ ir „25 Steps to a Successful Career Transition“ internete galite atsisiųsti nemokamai.