Europos ekonomika patiria stiprų šoką: net ir išvengus recesijos, gerai nebus

Didžiąją dalį dešimtmečio žemiausia palūkanų norma – lygiai kaip nedidelė infliacija – euro zonoje atrodė tarsi savaime suprantamas dalykas. Dabar vartotojų kainų metinio augimo koeficientas jau viršija 8 proc., ir tai yra gerokai daugiau negu Europos Centrinio Banko (ECB) nustatyti tiksliniai 2 proc. Banką valdančios tarybos nariai užsiminė apie ketinimą netrukus padidinti palūkanų normą ir toks sprendimas veikiausiai bus patvirtintas birželio 9 d. įvyksiančiame pinigų politikai skirtame susirinkime. Vis dėlto ECB padėtis ganėtinai sudėtinga, nes tenka susidurti ne tik su kylančiomis kainomis, duosiančiomis pagrindą staigiam palūkanų normos didinimui, bet ir su niūriomis ekonomikos augimo perspektyvomis, pareikalausiančiomis apsiginkluoti kantrybe.

Pagrindinė abiejų tendencijų priežastis – staigus energijos kainų šuolis. Tiek naftos, tiek gamtinių dujų kainos kilo dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, bet karas nulėmė dar spartesnį kainų augimą. Europoje kylančios žaliavų kainos padarė daug didesnę įtaką infliacijai pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) negu Jungtinės Valstijose, kur atitinkamą vaidmenį suvaidino dosnus skatinimas. Banko „Goldman Sachs“ duomenimis, energijos kainos euro zonoje (kurių metinis kilimo koeficientas gegužę pasiekė neįtikėtinus 39 proc.) bendrąją infliaciją pakoreguoja maždaug keturiais procentiniais punktais, o Jungtinių Valstijų – tik dviem.

Šis poveikis pradeda atsiliepti ir kitoms vartotojų kainoms.