Vakarų viltys, kad rusai greitai nušalins Putiną, greičiausiai bergždžios: baisus karas gali virsti dar baisesniu

Rusijos karo Ukrainoje rezultatai tebėra neaiškūs, vis dėlto nėra abejonių, kad Vladimiro Putino sprendimas pradėti didžiulio masto invaziją – vienas prasčiausių pastarųjų dešimtmečių strateginių sprendimų, kokį tik buvo priėmęs galingos valstybės lyderis. Nėra tikėtinų pasekmių, po kurių V. Putinas ir Rusija neatsidurtų kur kas prastesnėje padėtyje, nei buvo iki vasario 24 d., kai prasidėjo karas.

V. Putino sprendimas kainavo jo šaliai tūkstančius jaunų kareivių gyvybių, kai kurie jų – šauktiniai. Jis skelbia, kad rusai ir ukrainiečiai – ta pati tauta, tačiau šis karas įkvėpė Ukrainai tvirtesnį nei bet kada nacionalinio identiteto pojūtį, o Rusiją pavertė pikčiausia prieše. Putinas parodė pasauliui, kad jo kariuomenė silpna, o milijardai dolerių, skirtų Rusijos kariuomenės modernizavimui, buvo iššvaistyti. Jis paskatino NATO pajusti daugelį metų nebūtą vienybės ir tikslo pojūtį, o aljansui nepriklausančias valstybes, kaip antai, Suomiją ir Švediją, įžvelgti naujos motyvacijos įstoti į NATO. Dėl jo veiksmų Vokietija ir kitos aljanso narės padidino lėšas gynybai. Kitos narės dislokavo karius arčiau sienos su Rusija. 

V. Putinas įtikino Europą liautis pirkus vertingiausius Rusijos eksportuojamus dalykus. Jis užtraukė savo valstybei sankcijas ir eksporto kontrolę, kurių žala bus juntama daugybę metų. Europos ir Amerikos požiūriu, jis peržengė Rubikoną.