Olga Martijenko, prisimindama išgyvenimus, rožine skarele nusišluosto ašaras. Jai 57-eri, bet atrodo vyresnė. Anot jos, mokyklos rūsyje slėpėsi 370 žmonių. Jauniausiam buvo vos mėnuo. Keturi žmonės kvadratiniame metre, kaimynai miegojo stovomis pasirėmę vienas į kitą, kvėpavo tuo pačiu, vis labiau sušvinkusiu, oru ir tuštinosi į laiptų viršuje pastatytą kibirą. Vienomis dienomis juos išleisdavo pakvėpuoti grynu oro, bet kitomis – ne. „Praktiškai vos tik prasidėjo bombardavimas, žmonėms prasidėjo haliucinacijos“, – sako O. Martijenko. Kaimo gyventojai kurį laiką buvo priversti vieta dalintis su mirusiaisiais rūsyje, nes silpniausieji numirė ir nebuvo galimybės išnešti jų kūnų.

O. Martijenko vieta buvo prie įėjimo į rūsį.

Visą straipsnį gali skaityti tik prenumeratoriai
Tapdami prenumeratoriais, jūs remiate nepriklausomus autorius ir žurnalistus. Stipri ir laisva žiniasklaida – demokratijos ramstis ir vertybė, kurią būtina puoselėti.
Kviečiame prisijungti prie Delfi prenumeratorių bendruomenės.
Karas Ukrainoje – viskas, ką būtina žinoti
Visas naujienas apie karą Ukrainoje rasite čia Rusijos karas prieš Ukrainą: naujausios žinios realiu laiku