„Tai žvėrys, tai yra užaugę alkoholikai, užaugę narkomanai“, – apie pusbrolius Bieliauskus viešai kalbėjo tuometinis generalinis komisaras Linas Pernavas po to, kai jie buvo sučiupti dėl šaltakraujiško jaunos merginos, Ievos Strazdauskaitės nužudymo.
„Turbūt mums reikia kalbėti ne apie tai, kas nutiko ne taip, ne apie tą automobilį, o apskritai apie sistemines problemas mūsų valstybėje, visuomenėje. Pažiūrėkit, turbūt keli dalykai, kuriuos turime išskirti: tai didžiulė socialinė atskirtis, tai karta asmenų, užaugusių po 1990 metų, gimę nepriklausomoje Lietuvoje“, – pridūrė pareigūnas.
O kalbant apie sistemines problemas, šioje istorijoje jų galima rasti ne tik visuomenėje bet ir teisingumo sistemoje. Vietoje to, kad įžūlūs nusikaltėliai būtų laiku sustabdyti, jie ne kartą pasišaipė iš teisėsaugos ir jautėsi nebaudžiami. Nebaudžiami tiek, kad net kastuvų uždaužę jauną merginą ramiai grįžo namo ir tikėjosi tęsti savo įprastus gyvenimus.
Ne pirma žmogžudystė?
Iki gyvos galvos už Ievos nužudymą kalintis Leonas Bieliauskas pripažintas egzekucijos vykdytoju – būtent jis kapo duobėje klūpančiai merginai mažiausiai 10 kartų trenkė kastuvu per galvą.
Įtarta, kad Leonas žmogui gyvybę atima ne pirmą kartą – jis dar paauglystėje buvo prisipažinęs dėl 80-mečio senuko, tačiau teisme išteisintas konstatavus, kad pareigūnai parodymus išgavo jėga.
Ši istorija nutiko dar 2007-ųjų rugpjūtį. Vieną vakarą prie metalinio garažo Kėdainiuose, netoli Dotnuvėlės upelio, rastas žiauriai sumuštas senjoras. Po kiek daugiau nei savaitės vyras ligoninėje mirė.
Savaitę iki užpuolimo senukas jau kvietė policiją, kai kažkas padegė jo ožką. Pareigūnai spėjo, kad tas, kas įvykdė šį nusikaltimą, bus prisidėjęs ir prie nužudymo.
Pradėję klausinėti Kėdainių sužinojo, kad tarp vaikų kalbama, kas galėjo žiauriai pasielgti su gyvūnu. Tai dar nė 16 nesulaukę paaugliai, tarp kurių – jau dėl vagystės teistumą spėjęs užsidirbti, 6 klases pabaigęs ir toliau nebesimokantis Leonas Bieliauskas.
Jis ir jo sėbras buvo sulaikytas, pasodintas į areštinę ir ten praleidę parą abu prisipažino nužudę senuką dėl pinigų – iš kišenės ištraukė 500 litų bei nusegė 20 litų vertą elektroninį laikrodį. Tačiau teisme abu jie persigalvojo ir tvirtino, kad buvo priversti prisipažinti.
Bylą nagrinėję tiek Panevėžio apygardos, tiek Apeliacinio teismo teisėjai nusprendė, kad vaikų prisipažinimu neabejotinai tikėti išties neįmanoma, nes bylos tyrėjai šiurkščiai pažeidė aibę įstatyme įtvirtintų vertybių.
Teisėjai net įtarė, kad patys nužudymą aiškinęsi pareigūnai galėjo nusikalsti – paauglių sulaikymas be pagrindo, neišaiškinant jų teisių, neleidžiant susitikti su advokatais ir tėvais, laikymas areštinėje nežinia ką ten darant gali būti piktnaudžiavimas tarnyba.
Patys paaugliai tvirtino, kad jie buvo verčiami prisipažinti, pareigūnai jiems diktavo, ką sakyti. Net ir nufilmuotuose prisipažinimuose bei įrodymų patikrinimuose įvykio vietoje pastebimą keistų detalių.
„Iš videoįrašo matyti, kad įtariamajam nurodant vyro užpuolimo vietą mostelėjus ranka link upelio, tyrėjas pareiškęs, kad iki nurodytos vietos yra 300 metrų, filmavimą nutraukia ir jį atnaujina gatvėje prie garažų, vaizdo įraše upelio nesimato“, – vieną iš keistų sutapimų pastebėjo teisėjas.
Be nežinia kaip išgautų prisipažinimų, jokių kitų realių paauglių kaltės įrodymų nebuvo rasta – nei pirštų antspaudų, nei DNR pėdsakų nei kitų dalykų, galėjusių patvirtinti jų kaltę. Todėl teismui neliko nieko kito kaip konstatuoti, kad turimų duomenų nepakanka jaunuolius įkalinti.
Tiesa, L. Bieliauskas ilgai laisve nepasidžiaugė – jis pasirinko turiningą nusikaltėlio karjerą. 2011 m. jam jau skirta reali pustrečių metų įkalinimo bausmę dėl to, kad spyrė gatve ėjusiai moteriai į nugarą, o jai pargriuvus atėmė rankinę.
Su sėbrais vaikinas buvo uždaužęs ir apiplėšęs vyrą dėl to, kad šis nedavė cigaretės. Vienai moteriai per naujųjų šventę sulaužė žandikaulį. Dar spėjo įvažiuoti automobiliu į stulpą ir pabėgti iš įvykio vietos.
Tiesa Leoną pažinoję žmonės buvo užsiminę, kad paskutinį kartą išėjęs iš kalėjimo jis lyg ir bandė pakeisti gyvenimo būdą – buvo net susiradęs darbą. Jam buvo ir duotas patarimas – norint negrįžti į kriminalinį pasaulį, reikia laikytis atokiau nuo pusbrolio Karolio Bieliausko.
Mėgavosi prabanga
Sulaikius įtariamuosius Ievos Strazdauskaitės nužudymu būtent Karolis Bieliauskas sulaukė daugiausiai dėmesio. Žmones nustebino tai, ką pamatė – socialiniuose tinkluose tvarkingais kostiumais apsirengęs vaikinas fotografavosi prie BMW ir „Mercedes“ automobilių vairo.
Auksinėmis grandinėmis apsikarstęs jaunuolis demonstravo prabangų gyvenimo būdą.
„Jūs turite armiją, aš turiu brolius“, – šis feisbuko įrašas Karolio sienoje itin ciniškai atrodė, kai visa Lietuva sužinojo, ką su pusbroliais jie padarė.
„Graužkit“, – rašė jis prie nuotraukos, kurioje laikė savo vairuotojo pažymėjimą. Karolis buvo labiausiai pasižymėjęs kaip etatinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, buvo bėgęs iš įvykio vietos bei bandęs papirkti kelių patrulius.
„Jam patiko gyventi gerai. Nuolat vilkėdavo gražiais drabužiais, pasitempęs, stilingas, pasipuošęs, – po nusikaltimo žiniasklaidai pasakojo Karolį pažįstantis Darius. – Su juo visada būdavo malonu susitikti, pasikalbėti. Jis – išties protingas vaikinas. Aš iki šiol netikiu, kad jis galėjo būti vienas žmonių, įvykdžiusių tokį kraupų nusikaltimą.“
Darius pastebėjo ir kitą dalyką – įtariamasis, nors ir romų kilmės, labai daug laiko leisdavo kėdainiečių draugijoje.
„Jis sutarė ir su romais, ir su kėdainiečiais. Labai daug bendrų draugų turime. Jį žmonės mėgsta – linksmo būdo, nuolat gerai nusiteikęs. Kai perskaičiau, kad vienas iš įtariamųjų yra jis, man net silpna pasidarė.“
Kėdainiuose atrodė, kad jis – iš pasiturinčios šeimos, tačiau buvo vieša paslaptis, kad jis užsidirba ir ne visai legaliai. Oficialiai Karolis buvo bedarbis, trumpai spėjęs paragauti emigranto duonos Jungtinėje Karalystėje.
Vyro tėvas garaže taisė automobilius, o motina siūlė būrimo paslaugas.
„Mergaitės, vyrai. Mamytės būrimo salonas jau atidarytas. Jei turite problemų, kurių nei daktarai, nei psichologai neišsprendžia, rekomenduoju apsilankyti jos ofise“, – mamą feisbuke reklamavo pats Karolis.
Kaip Delfi pasakojo dar viena jo pažįstama, kilusi iš Kėdainių, K. Bieliauskas visuomet pasižymėjo nepriekaištinga išvaizda, gatvėje nevengdavo merginoms laidyti komentarų.
Vaikinas, prieš atsidurdamas už grotų, buvo neseniai susituokęs ir spėjęs tapti tėvu. Būtent jis, kaip vėliau paaiškėjo, buvo trijulės lyderis ir grupuotės „smegenys“.
Išbandytas scenarijus
Automobilio pagrobimas iš I. Strazdauskaitės buvo ne pirmas pusbrolių Bieliauskų bandymas. Jie jau anksčiau sėkmingai įgyvendino analogišką scenarijų.
Bieliauskų trijulė, su dar dviem sėbrais, vadovaujami Karolio, savo aukos tykojo netoli Kauno 2016 metų balandžio pradžioje. Naktį jie nusižiūrėjo pravažiavusį prieš metus pagamintą „VW Passat“, prie kurio vairo sėdėjo verslininkas iš Latvijos.
„Mes kartu su kolega važiavome iš Latvijos į Vokietiją pakankamai nauju automobiliu. Išvykome maždaug vidurnaktį, kitos dienos popietę planavome būti Vokietijoje. Nejautėme jokių ženklų, kurie galėtų parodyti, kad kažkas bus blogai“, – apie tą dieną anksčiau DELFI yra pasakojęs šis verslininkas.
Apie 3 valandą nakties jis pastebėjo, kad kažkoks automobilis – maždaug 10-15 metų senumo „Audi“ – pradėjo jį sekti.
„Automobilis artėjo labai greitai – aš laikiausi pastovaus greičio, tačiau pro galinio vaizdo veidrodėlį stebėjau, kaip staigiai link manęs artėja šviesos. Vairuotojas elgėsi labai keistai – tai priartėdavo, tai atsitraukdavo. Įsukau į autostradą, padidinau greitį, tačiau automobilis priartėjo taip arti, kad net negalėjau matyti jo numerių. Galbūt 5-10 kilometrų važiavome taip. Mąsčiau, gal tai koks išprotėjęs vairuotojas, kuris bando man parodyti, kad važiuoju pernelyg lėtai, bet, kaip minėjau, greičio aš nekeičiau, važiavau pirmąja eismo juosta, taigi antroji buvo laisva“, – prisiminė pašnekovas.
Tačiau panašias jo mintis išblaškė smūgis – vėl staigiai priartėjęs automobilis rėžėsi į jo vairuojamą transporto priemonę.
Vyras sustojo ir bandė skambinti policijai, tačiau toje vietoje telefono ryšio nebuvo. Gali būti, kad plėšikai naudojo ryšio blokatorių.
Iš kito automobilio išlipęs romų tautybės jaunuolis du kartus bandė užmegzti pokalbį, kol galiausiai jų veiksmai pasikeitė.
„Iššoko du ginkluoti žmonės, atidarė mūsų automobilio dureles ir išvarė iš automobilio“, – prisiminė tada nukentėjęs vyras.
„Mano kolegai jie liepė eiti link Klaipėdos, o man – link Kauno mišku. Kai pradėjau eiti, vaikinas su ginklu mane sekė, bet pamatėme metalo konstrukciją, skirtą tam, kad gyvūnai neiššoktų ant kelio. Kai pasakiau, kad nėra, kur toliau eiti, jis pasakė, kad galiu eiti su kolega, į Kauno pusę. Paėjome maždaug 20-30 metrų, kai man liepė sustoti, išmesti telefoną, atsigulti ir priglausti galvą prie žemės taip, kad nieko nematyčiau. Tai ir padariau. Pajutau, kad jis labai arti manęs. Greičiausiai paėmė mano telefoną“, – spėjo vyras.
Vėliau vaikinas paklausė, ar jie prisiskambino policijai. Išgirdęs, kad ne, jis kreipėsi į kartu buvusius, liepė grįžti prie automobilių ir važiuoti.
„Atrodo, du vaikinai sėdėjo mūsų automobilyje, kiti du – jų. Iš viso jų buvo 4 ar 5. Jie pajudėjo link Kauno“, – prisiminė vyras ir pridūrė, kad kiek pavežėjus jie buvo paleisti.
Skandalingiausia šio apiplėšimo detalė ta, kad tąkart pareigūnai, panašu, rimtai net nesiaiškino šio nusikaltimo. Nukentėjusysis prisiminė, kad išsikvietę pagalbą jie su kolega buvo nuvežti į vieną Kauno apskrities policijos komisariatų. Tai, ką tuomet patyrė, vyras prisimena su kartėliu.
„Jautėmės ne kaip nukentėję, o kaip banditai. Buvome įtariami tuo, kad patys pradanginome automobilį norėdami pinigų, mūsų net neapklausė iš pradžių. Visą tą laiką manęs neapleido mintis, kad galbūt jie susiję su šiuo nusikaltimu? Niekas nenorėjo mums padėti. 2 valandas niekas mumis nesirūpino. Kai paklausdavome, ko laukiame, pasakydavo, kad vadovybės sprendimo“, – piktinosi jis.
Tik po maždaug 2 valandų į juos buvo atkreiptas dėmesys. Jo kolega buvo nuvestas į vieną kabinetą, jis – į kitą. Vėl teko palaukti apie valandą.
„Prieš apklausą manęs paprašė pasirašyti kažkokį dokumentą, tačiau jis buvo parašytas tik lietuvių kalba. Pasakiau, kad nepasirašinėsiu to, ko negaliu suprasti. Tuomet man buvo pasiūlyta jį išversti, esą perskaitys rusiškai, bet pasakiau, kad negaliu ir tuo pasitikėti. Galiausiai nuspręsta filmuoti, aš kalbėsiu rusiškai, jie – kažkoks prokuroras, vertėjai, vers į lietuvių kalbą. Ši procedūra užtruko kone visą dieną“, – prisiminė vyras.
Tikėtina, kad būtent po šio sėkmingo išpuolio pusbroliai Bieliauskai įsidrąsino taip, kad ryžosi ir visą Lietuvą sukrėtusiai žmogžudystei.
Rezonansinis pagrobimas
2017 metų kovo 5-osios popietę Ieva sėdo į apynaujį „Audi A7“ ir iš gimtinės Plungėje, kur lankė tėvus, patraukė link namų sostinėje. Ten jos jau laukė sužadėtinis Gediminas.
Tačiau sutartu laiku mergina namie nepasirodė. Susirūpinęs vaikinas ėmė ieškoti draugės, tačiau prisiskambinti nesugebėjo. Sunerimęs jis kreipėsi į teisėsaugą.
Kad nerimauta ne be pagrindo, tapo aišku jau po kelių valandų. Naktį miške netoli Žeimių kaimo rastas apgadintas merginos vairuotas automobilis, dingę jos daiktai. Po kelias dienas trukusio nerimo ir paieškų galiausiai generalinis komisaras pranešė, kad mergina nužudyta.
Sulaikyti nužudymu įtariami jaunuoliai, kurie parodė, kur užkasė kūną.
„Iš anksto neplanavome žudyti – mes tik norėjome pagrobti automobilį, o kaip elgsimės su nukentėjusiąja, nebuvome aptarę“, – vėliau tvirtino jie.
Pusbroliai tą dieną važinėjo po Kauno apylinkes norėdami pagrobti BMW. Jie nusikaltimui buvo pasiruošę, turėjo su savimi kaukes ir netikrus ginklus, kad galėtų pagąsdinti savo auką.
Tinkamo automobilio taip ir neradę jie pastebėjo prabangų „Audi“. Karolis paskambino savo sėbrui Algimantui Stankevičiui, su kuriuo jau plėšė latvį, ir paklausė, ar pavyks realizuoti pastebėtą grobį. Teigiamas atsakymas uždegė žalią šviesą automobilio pagrobimo planui.
Važiuodami maždaug 120 km/val. greičiu jie trenkėsi į Ievos vairuojamo automobilio dureles. Vairuotoja sustojo ir išlipo, kai prie jos iškart pribėgo Karolis ir Leonas bei įsodino ant galinės „Audi“ sėdynės. Viskas įvyko judriame greitkelyje.
„Sugriebiau jai už sprando ir palenkiau galvą, kad nežiūrėtų į mano veidą, paklausiau, kur yra automobilio rakteliai, o paskui, kai ją įsodinome į automobilį, pasakiau, kad jai nieko nedarysime, tik jos automobilį nuvarysime į reikiamą vietą, o ją nuvežęs prie Lenkijos sienos paleisiu“, – pasakojo Karolis.
Jis sėdo prie pagrobto automobilio vairo, Mantas atsisėdo šalia Ievos, o Leonas grįžo į BMW ir visi pajudėjo link Lenkijos ir Lietuvos pasienio.
Pakeliui jie sustojo prie atokių kapinių Kėdainių rajone, kur jų jau laukė A. Stankevičius. Šiam jie perdavė „Audi A7“ ir liepė pasirūpinti automobiliu. O pusbroliai merginą įgrūdo į BMW bagažinę ir tęsė kelionę.
Jie tikino, kad tuo metu dar planavo merginą paleisti, tačiau pakeliui Leonas pasiūlė auką nužudyti, nes greičiausiai ji atpažins plėšikus. Kilo trumpas ginčas, tačiau netrukus sutarta, kad taip bus saugiausia.
Iki žmogžudystės mergina dar maždaug 5 valandas prabuvo įkalinta bagažinėje, kur temperatūro tik kiek viršijo 0 laipsnių.
Galiausiai miške netoli sienos su Lenkija budeliai sustojo ir pasikeisdami pradėjo kasti duobę. Vėliau čia budeliai atvedė merginą ir Leonas sudavė kastuvu mirtinus smūgius.
„Mantas Bieliauskas pripažino, kad nukentėjusioji drebėjo, sakė, jog jai šalta, buvo išsigandusi, prašė jos neskriausti. Nekelia abejonių ir tai, kad nukentėjusioji, būdama uždaryta bagažinėje, vėliau vedama nakties metu į mišką, lipdama į specialiai iškastą duobę buvo įbauginta, suvokė, kad ji bus nužudyta“, – taip paskutinės merginos gyvenimo akimirkos aprašomos teismo dokumentuose.
Už šį brutalų nusikaltimą tiek Karolis, tiek Leonas kalėjime turės praleisti iki gyvos galvos. Tiesa, po 25 metų jie turės galimybę pasiprašyti į laisvę, tačiau ją išvysti galės tik tuomet, jei sugebės įrodyti, kad išties nebėra monstrai.
Tuo metu trečiajam dalyviui – Mantui – skirta 19 metų įkalinimo bausmė. Jį visi pažįstantys įvardino kaip ramų ir nė musės negalinti nuskriausti jaunuolį, tačiau lengvai pasiduodantį aplinkinių įtakai.
Teismas konstatavo, kad I. Strazdauskaitės budeliai žalą padarė ne tik jos artimiesiems, tačiau visai Lietuvos visuomenei.
„Nužudymas buvo įvykdytas šaltakraujiškai – suduodant kastuvo briauna daugybinius smūgius į galvos sritį, bei sukeliant nukentėjusiajai dar iki gyvybės atėmimo daug fizinių ir moralinių kančių – ji kelias valandas buvo vežiojama ankštoje ir nešildomoje automobilio bagažinėje. Nusikalstamų veikų padarymo būdas, nuteistųjų elgesys neveltui sukėlė didelį atgarsį visuomenėje. Šiomis veikomis buvo padaryta ypač didelė žala ne tik nukentėjusiosios artimiesiems, bet ir visai visuomenei“, – sakė teisėjai.
