Duodamas interviu „The Economist“ vyriausybės pastate, įtvirtintame smėlio maišais ir apsuptame spąstais tankams, V. Zelenskis atrodo nuginkluojančiai autentiškas ir žmogiškas. Jo tautą ištikusi realaus gyvenimo tragedija yra tokia didelė, kad vietos vaidybai nebelieka. Jis kalba apie tai, kaip Ukrainai reikia ginklų, išsako savo nuomonę apie JAV prezidentą Joe Bideną bei kitus Vakarų lyderius, ir pasidalija mintimis, ką reiškia pergalė. Tačiau įtaigiausiai V. Zelenskis kalba apie jį medžiojančių rusų vadų nežmonišką elgesį.

„Užpuolikai net neliūdi dėl savo aukų, – sako jis. – Šito aš nesuprantu. Per mėnesį žuvo maždaug 15 tūkst. [rusų karių]... [Vladimiras Putinas] meta rusų karius kaip malkas į krosnį. Jie jų net nelaidoja... Jų lavonai paliekami gatvėse. Keliuose miestuose, mažuose miesteliuose, mūsų kariai sako, kad neįmanoma kvėpuoti dėl pūvančių kūnų dvoko.“

Negailestingą V. Putino karo mašiną jis lygina su Ukrainos miestus ginančių karių ir savanorių atjauta. „Mūsų bebaimiai kariai dabar gina Mariupolį... Jie jau seniai galėjo pasitraukti, bet jie nepalieka miesto.“