Kol Vakarai kliaunasi diplomatija, ukrainiečiai bijo žabangų: Putinas tebeverčia visus spėlioti

Niekas taip nepadeda susitelkti bendram tikslui, kaip 130 tūkst. invazijai pasiruošusių kareivių. Vakarų ir Rusijos tarpusavio santykiai prastėjo ne vienerius metus, tačiau Ukrainą supančios Rusijos pajėgos suveikė kaip diplomatijos katalizatorius. Vasario 7–8 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas lankėsi Maskvoje ir Kijeve, kad užkirstų kelią karui. Po jo turėtų atvykti Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ir gynybos sekretoriai, o paskui ateis ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo eilė.

Visi šie politikai susiduria su dviem Rusijos reikalavimais: performuoti Europos saugumo architektūrą sustabdant NATO plėtrą į rytus ir nedislokuoti ginkluotės buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, įskaitant Ukrainą, bei jų neginti. Ukrainos klausimas yra gerokai svarbesnis ir pavojingesnis. Dalykas toks, kad, siekdami išvengti invazijos, Vakarai gali pastūmėti Ukrainą sudaryti susitarimą, dėl kurio šalies viduje kils chaosas ar net pilietinis karas.

Problemos epicentre atsidūrė Donbasas, kur Rusijos remiami separatistai kariauja su likusia Ukrainos dalimi nuo 2014-ųjų.