Europos žemėlapyje Rusija turi savo juodąją skylę: nuo Kremliaus priklausoma teritorija gali suduoti smūgį Ukrainai

Kairiajame Dniestro krante palei Ukrainos ir Moldovos sieną driekiasi laike užstrigusi teritorija. Niekur už jos ribų negaliojantis vietinis pasas yra sovietinio paso kopija su mažais pakeitimais. Jos herbas panašus į buvusių sovietinių respublikų ir prieš 30 metų subyrėjusios Sovietų Sąjungos herbus. Artimiausias jo giminaitis – lukašenkinės Baltarusijos herbas. Vėliava išsaugojusi kūjį ir pjautuvą, kurie, pasak bolševikų, simbolizavo darbininkų ir valstiečių sąjungą prieš kapitalistus išnaudotojus ir visą buržuaziją, kuri apima ir gydytojus, ir mokytojus, ir mokslininkus. Tos teritorijos miestuose ir kaimuose pilna plakatų, skelbiančių begalinę meilę Rusijai, o bent kiek didesnes aikštes puošia pasaulinio proletariato vado Lenino skulptūros ar bent jau biustai.

Rusijos 14 armijos vaidmuo

Padniestrės Moldavijos respublika pasiskelbė nepriklausoma 1990 m. Taip rusakalbiai kairiojo Dniestro kranto gyventojai reagavo į Moldovos respublikos nepriklausomybę, kuri baigė Stalino įvykdytą sovietinę okupaciją. 1992 m. kilo karas tarp separatistų ir neseniai susikūrusių Moldovos ginkluotųjų pajėgų. Šioms gerai sekėsi, kol separatistams į pagalbą neatėjo tenai tebelikusi 14-oji armija, dabar jau įeinanti į Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų sudėtį. Prieš ją kariauti moldavai buvo per silpni.

1995 m. Moldova buvo priversta pasirašyti sutartį su Rusija dėl konflikto Padniestrėje sureguliavimo pagal rusiškas sąlygas.