Lietuvai yra ko pasimokyti iš Suomijos: kaip ši šalis tapo atspari Kremliaus propagandai

Internetas – nuostabus dalykas. Jo privalumus galima vardinti nuo A iki Z ir turbūt dar toliau, jeigu tik abėcėlėje būtų daugiau raidžių. Tačiau lazda turi du galus. Pats savaime šis begalinės informacijos perdavimo srautas nėra kažkuo blogas. Priklauso tik kas, ir kokiems tikslams jį naudoja. Vis dažniau virtualioje erdvėje susiduriama su „fake news“, propagandos ir dezinformacijos grėsme, bet Suomijai tai senai ne kliūtis.

Internetas yra neatsiejamas įrankis geopolitiniuose, sociopolitiniuose ir kitokio pobūdžio galios žaidimuose, ir tai jau senai niekam nėra paslaptis. Suinteresuotos grupės naudojasi šiuo įrankiu klastodamos istorinius faktus ir siekia destabilizuoti savo taikinius iš vidaus (Kremliaus propagandos taktika „skaldyk ir valdyk“), sudarinėja socialinių tinklų vartotojų politiškai orientuotas psichologines anketas, kad galėtų neapsisprendusį rinkėją maitinti rinkimų kampanijai naudinga informacija (Cambridge Analytica ir Facebook skandalas per 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus (apie tai plačiau galite paskaityti mano ankstesniame straipsnyje ČIA)), skleidžia įvairaus pobūdžio melagienas ir tai toli gražu ne pabaiga.