Šiuolaikinis žuvininkystės sektorius, kaip ir daugelis kitų ekonomikos sektorių, yra globalus, modernizuotas ir integruotas į pasaulinę finansų rinką, todėl nusikalstamoms grupuotėms tai yra riebus kąsnelis. Organizuotas nusikalstamumas žuvininkystės versle nėra nauja problema. Liūdnai pagarsėjęs gangsteris Alas Capone dar XX a. trečiajame dešimtmetyje naudojosi žvejybos pramone romui gaminti. Didžioji problema yra ta, kad šiandien vis dažniau kalbama apie tvarų žuvininkystės verslo modelį, atsižvelgiant į trapią vandenynų ekosistemos pusiausvyrą, kas svarbu mums visiems, tačiau besiformuojanti organizuoto nusikalstamumo šešėlinė mėlynoji ekonomika kelia didžiules grėsmes.
Organizuotas nusikalstamumas yra siejamas su hierarchinėmis, uždaromis, monopolinėmis grupėmis, turinčiomis tvirtą etninį arba visuomeninį pagrindą. Jos linkusios į smurtą, nusikalstamą subkultūrą ir kitus destruktyvius veiksmus. Organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms gali būti būdingos „įprastų“ įmonių savybės, pavyzdžiui, jų struktūra arba pajėgumai, tačiau šių grupuočių gebėjimas apsaugoti savo veiklą pasitelkiant smurtą, kyšininkavimą ir turto prievartavimą – yra bendras organizuoto nusikalstamumo bruožas.
