Sankcijų spindesys ir skurdas: jomis svaidomasi į visas puses ir laukiama – kada Maskva „sumirksės“

Pasak Johno Hopkinso universiteto Europos politikos centro mokslinės bendradarbės Marios Snegovoyos ir ekonomisto Anderso Åslundo iš Vašingtono „Atlantic Council“ gegužę paskelbto pranešimo, sankcijų našta Rusijai didesnė nei įprasta manyti. Dėl sankcijų šalį aplenkia tiesioginės užsienio investicijos – po Krymo aneksijos 2015 metais jų fiksuota 10 kartų mažiau nei 2013-aisiais.

Pranešimo autorių skaičiavimais, dėl sankcijų Rusija per septynerius metus prarado 950 milijardų dolerių. A. Åslundo vertinimu, ekonomika kasmet augtų 2,5–3 proc. daugiau, jei ne sankcijos.

Į radijo „Svoboda“ klausimą, kaip vertina tezę, kad Maskvos režimas anksčiau ar vėliau kris dėl išorės spaudimo, rusų politologas Leonidas Radzichovskis atrėmė esą nelabai tą spaudimą matąs. Esą pasaulis prekiauja su Rusija, naftos, gamtinių dujų reikia visiems. Individualios sankcijos tikriausiai nemalonu, bet ne tragiška, o ravėjimasis viešųjų ryšių lygyje yra geopolitinio žaidimo dalis.

Politologo vertinimu, kadangi Rusijoje vienintelis politikos subjektas yra Vladimiras Putinas, viskas liks kaip yra, kol jis bus valdžioje.