Reguliariu testavimu siekiama anksčiau identifikuoti delta viruso atmainą, kuri yra gerokai užkrečiamesnė ir pradedama platinti praėjus trumpesniam laikotarpiui nuo užsikrėtimo momento. Anot gydytojo onkoimunologo Mariaus Striogos surinktų duomenų, JAV 97 proc. hospitalizuotų COVID-19 pacientų ir 99,5 proc. mirusių nuo COVID-19 pacientų yra neskiepyti. Tad nepaskiepytiems ir nepersirgusiems darbuotojams belieka dvi išeitys – reguliariai pateikti savo darbdaviui COVID-19 testą arba pasiskiepyti (skaitykite daugiau ČIA).
Praėjusi savaitė atnešė džiugias naujienas Lietuvos ekonomikai: nedarbas mažėja, o vidutinis atlyginimas auga. Valstybės kontrolės pateiktoje COVID-19 pasekmių valdymo ataskaitoje pažymima, jog registruotas nedarbas šalyje mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės ir gegužės mėnesį siekė 6,8 proc. (Europos Sąjungos vidurkis – 7,3 proc.), tačiau ilgalaikių bedarbių skaičius yra rekordinis per pastarąjį dešimtmetį (2,6 karto didesnis, nei buvo prieš metus). Priežastį, kodėl daugėja piliečių, neturinčių darbo ilgiau nei 12 mėnesių, galėjo lemti dalies žemos kvalifikacijos darbuotojų paklausos mažėjimas, darbo pasiūlos ir paklausos regionuose neatitiktis, mažas gyventojų mobilumas ir mokama darbo paieškos išmoka. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis augo nuo 1 381 Eur iki 1 517 Eur (bruto). Paskolų srautas verslo įmonėms toliau mažėjo, tuo tarpu indėliai bankuose pasiekė rekordines aukštumas (skaitykite daugiau ČIA).
Tuo tarpu ekonomikos atsidarymas paskatino rekordinį darbuotojų samdymą Jungtinėje Karalystėje. Per mėnesį, dirbančiųjų skaičius padidėjo 356 000, o laisvų darbo vietų skaičius išaugo iki rekordinių 962 000 (7 proc. daugiau nei gegužę), praneša Nacionalinės statistikos biuras. Atsigavimo akivaizdoje įžvelgiama ir rizikų, su kuriomis susiduria ekonomika. Nerimaujama, kad atšaukus daugumą apribojimų, gali vėl padaugėti koronaviruso infekcijų, o vartotojai vėl pradės atsargiau leisti pinigus (skaitykite daugiau ČIA).
Kol premjeras B. Johnsonas atidarinėja savo šalies ekonomiką, naujasis Izraelio premjeras kreipėsi į tėvynainius su mažiau pozityvia žinia: „Jūsų kelionė bet kuriuo atveju bus atšaukta, todėl patariu net nepirkti bilietų“. Neseniai kadenciją pradėjęs Naftali Bennettas išskiria reikšmingą skirtumą tarp karantino besilaikančių britų ir kelionių į užsienį rekordus šiuo metu „mušančių“ izraeliečių. Izraelio ministrų kabinetui nurodyta imtis griežtesnių priemonių siekiant pažaboti nepaklusniuosius: išplėstas valstybių sąrašas, į kurias draudžiama vykti izraeliečiams, o nesutinkantys būti sekami technologinių programėlių pagalba, net sulaukia policijos pareigūnų vizito (skaitykite daugiau ČIA).
Tuo tarpu mažiau pavyzdingai besiskiepijančioje Lietuvoje, A. Dulkys nuramino tuos, kurie vakciną jau gavo: šiuo metu kalbama apie „nepasiskiepijusių karantiną“. Sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad Vyriausybės planuojamuose ribojimų pakitimuose numatyti aiškūs skirtumai vakcinuotiems ir ne, bus kalbama apie didesnį Galimybių paso įgalinimą. Ministras taip pat patvirtino, jog Galimybių pasui testų Vyriausybė nebekompensuos jau artimiausiu metu (skaitykite daugiau ČIA).
Prie pandemijos iššūkių reikšmingai prisideda ir nestabdoma neteisėtų migrantų, plūstančių į Lietuvą krizė. Beveik visi į Lietuvą patekę migrantai atsisakė skiepytis nuo koronaviruso. Numatoma, kad iki metų pabaigos Lietuvoje nelegalių migrantų skaičius gali pasiekti ir 10 tūkstančių, pasieniečiai prašo Vyriausybės papildomų lėšų steigti 560 naujų pareigybių, kadangi šiuo metu didžiajai daliai pasieniečių tenka saugoti migrantus, o ne valstybės sieną (skaitykite daugiau ČIA).
Tiesa, Lietuva šioje nelygioje kovoje nelieka viena – pagalbos ranką tiesia ir Kroatija su Lenkija, atsiuntusios Lietuvai po kelis šimtus miegmaišių, čiužinių, pagalvių, antklodžių, lovų bei keliasdešimt palapinių (skaitykite daugiau ČIA).
Tuo tarpu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė akcentavo, kad nelegaliems migrantams nebus sudaromos itin komfortiškos apgyvendinimo sąlygos su „vaizdu į jūrą“, siekiant neskatinti didesnio kiekio jų vykti į mūsų šalį. Bus pasirūpinta būtiniausiomis higienos prekėmis, maistu ir vandeniu.
Kol Lietuvos Vyriausybė kovoja su migrantų ir pandemijos krizėmis, Tuniso parlamentas egzamino savo piliečių akyse neišlaikė: tūkstančiai tunisiečių nepaisydami dėl pandemijos įvestos komendanto valandos, išėjo į gatves išreikšdami nepasitenkinimą Vyriausybės kova su nauju koronaviruso pliūpsniu. Tuniso prezidentas Kaisas Saiedas sekmadienį paskelbė stabdantis parlamento veiklą ir atleidžiantis šalies premjerą, nesugebėjusį sutelkti išteklius Tuniso visuomenės ir ekonomikos problemoms spręsti (skaitykite daugiau ČIA).
Tuo tarpu Europos Sąjunga savo problemas atrodo sprendžianti efektyviai: „purvinų“ pinigų srautai per Bendriją mažės. Antradienį ES paskelbė įkursianti naują centrinę tarnybą – Kovos su pinigų plovimu instituciją (KPPI), dalį Bendrijos didžiųjų bankų supurčius virtinei skandalų dėl nešvarių lėšų. Kaip nurodo Europos policijos agentūra Europolas, įtartina finansinė veikla sudaro apie 1 proc. iš daugiau kaip 13 trln. eurų ES bendrojo vidaus produkto (skaitykite daugiau ČIA).
Nors „purvini“ pinigai per Europos Sąjungą keliaus mažiau, Rusijos dujos nevaržomai tekės Europos piliečių namų link naujuoju Nord Stream 2 dujotiekiu – projektas netrukus bus baigtas. Susitikę JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, sutarė atšaukti sankcijas Nord Stream 2 dujotiekio statyboms ir sukėlė kritikos laviną, jog tai suteiks Rusijai per daug įtakos grasinant Europos nacionaliniam saugumui. Tačiau gera žinia ta, kad pagal JAV ir Vokietijos susitarimą Vokietija imtųsi atsakomųjų veiksmų ir sankcijų, jeigu Rusija bandytų naudoti dujotiekį kaip svertą vykdant agresiją Ukrainoje (skaitykite daugiau ČIA).
Praėjusios savaitės penktadienis mus pasitiko su tikra sporto švente – Tokijo Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija, tiesa, pirmą kartą istorijoje – be šimtatūkstantinės žiūrovų minios. Kontraversijų temdoma olimpiada pasitiko sportininkus be žiūrovų, be galimybės laisvai keliauti ir pažinti Japoniją (sportininkai gali lankytis tik savo apgyvendinimo ir varžybų vietose) bei su atvirai priešiškai nusiteikusia visuomenės dalimi (net 55 proc. apklaustų respondentų nepritarė olimpiadai šią vasarą). Nors olimpiados atidaryme ir lankėsi Japonijos imperatorius Naruhito, JAV pirmoji ponia Jill Biden ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kelios stambios olimpiados rėmėjos, įskaitant „Toyota“, „Panasonic“, „Fujitsu“ ir NEC, demonstruodamos atvirą antipatiją žaidynėms nusprendė nesiųsti savo vadovų į atidarymo ceremoniją. Tarsi to būtų negana, žaidynių atidarymo dieną Japonijoje fiksuotas didžiausias COVID-19 susirgimo atvejų skaičius per pastarąjį pusmetį (1979 atvejai per parą), o atidarymo išvakarėse dėl dešimtmečių senumo vaizdo įrašo, buvo atleistas atidarymo ceremonijos režisierius. Įraše, Kentaro Kobayashi juokauja apie Holokaustą (skaitykite daugiau ČIA).
Nors pandemija temdo ne tik Japoniją, bet ir visą likusį pasaulį, medikų bendruomenė turi gerų žinių: vakciną gali pradėti naudoti ir oraliniu būdu. Anot „The Jerusalem Post“, Izraelis taps pirmąja valstybe išbandžiusia jau sukurtą oralinę vakciną nuo naujosios koronavirusinės infekcijos. Klinikiniuose tyrimuose dalyvaus 24 dalyviai, kurie dar nebuvo paskiepyti jokia kita vakcina nuo COVID-19 ligos. „Oramed“ įmonės gaminamos oralinės vakcinos kapsulės ne tik efektyviai paveikia koronaviruso struktūrinius baltymus, bet ir nereikalauja ypatingų transportavimo ir laikymo sąlygų. Tikimąsi, jog tokio tipo vakcina bus patrauklesnė negu injekcinė versija bei paskatins skiepytis trečiųjų šalių gyventojus. Beje, gera žinia iš anksto užsipirkusiems „Oramed“ akcijų – jų vertė „šoktelėjo“ beveik 7 proc. iškart po žinios apie klinikinius tyrimus paskelbimo (skaitykite daugiau ČIA).
