Aliaksandro Lukašenkos dosjė: ką mes žinome apie jo asmeninį gyvenimą ir kaip gimė „Batkos“ pravardė

Baltarusija. Mūsų rytinis kaimynas. Viena iš keturių šalių, su kuriomis Lietuva turi sieną. Ir viena iš dviejų, prie kurių vairo stovi diktatoriai. Apie Rusiją žinome daugiau. Pavojinga meška įdėmiai apžiūrėta ir išanalizuota. Žinom, ką caras galvoja, kur bėgioja jo žali žmogeliukai ir kokio prabrangumo laikrodžius nešioja liokajai. O va Baltarusiją mes minime rečiau. Kartais mus pagąsdina Astravu. Kartais Lukašenka pagrūmoja Vilniaus pusėn. Dar prie Akropolio matome brangius automobilius baltarusiškais numeriais ir pilnomis bagažinėmis. O kas iš tikrųjų yra Baltarusija ir jos autokratas ledo ritulininkas?

Baltarusiai noriai savinasi mūsų istoriją. Jie turi savo copy paste Vytį ir Vilnių laiko savu. Jie rodo pirštu į paminklą karaliui Olgierdui (Algirdui) Vitebske ir grūmojasi pastatyti dar vieną Naugarduke, šįkart karaliui Mindaugui. Jų nuomone, to užtenka, kad taip turiniu papildytų savo vasalinę istoriją. Kadaise Baltoji Rusia (žemė, kuri nemoka duoklės) buvo žemės, kuriose gyveno išdidūs žmonės. Bet dabar, taip pat kaip gilioje senovėje, Baltarusija renkasi. LDK ar Litbelas? Rytai ar Vakarai? Gudai ar rusėnai? Trijuostė baltai-raudonai-balta vėliava ar pjautuvas ir kūjis raudoname fone. Jų prezidentas pasirinko jau seniai. 1995 m. susigrąžinta sovietinė simbolika. 1996 – sąjunginė valstybė su Rusija. 2004 – „amžino prezidento“ konstitucijos pakeitimai. 2012 – Eurazijos ekonominė erdvė.