Kaip teigia „Axpo Solutions AG“ atstovas Andy Sommeris, šiais metais sunaudojamos anglies kiekiai augo 10–15 proc., ir tai įvyko po šaltesnės ir ilgiau nei įprasta trukusios žiemos, kai dujų atsargos buvo negailestingai ištuštintos. Šalių ekonomikoms ir vėl atsiveriant, ir žmonėms grįžtant į darbo vietas, Vokietija, Nyderlandai ir Lenkija dėmesį sutelkė į anglis, kad nepritrūktų elektros energijos, rašo „Bloomberg“.
Ilgą laiką Europa stovi priešakinėse kovos su globaliniu atšilimu fronto linijose. Šio žemyno anglies rinka didžiausia pasaulyje, o komunalinių paslaugų tiekėjai, plieno ir cemento gamintojai solidžiai apmokestinami už aplinkai keliamą taršą. Vis dėlto, nepaisant šiais metais rekordiškai aukštų anglies kainų, dėl mažų dujų atsargų ir vėl dideliu mastu tenka deginti anglį – taršiausią iš visų iškastinio kuro rūšių. „Energijos poreikis Europoje išlieka gana didelis dėl atsigavimo po pandemijos, – interviu teigė A. Sommeris. – Dujų atsargos tokios nedidelės, kad Europa negali leisti sau generuoti papildomos energijos naudodama šiuos išteklius.“
Anglies sugrįžimas – akivaizdus Europos žingsnis vėliau šiais metais vyksiančių derybų dėl klimato Glazge kontekste. Pasaulio galiūnių lyderiams praėjusį savaitgalį Kornvalyje vykusiame Didžiojo septyneto (G7) susitikime nepavyko sutarti dėl tikslios anglies deginimo eros pabaigos datos.
Nepaisant šių metų pradžioje Europą užklupusios itin žemos temperatūros, kuri akimirksniu išaugino šildymo poreikį, suskystintų dujų kroviniai siųsti į Aziją. Rusija savo ruožtu Europai atsiuntė mažiau dujų per Ukrainą, laukdama naujosios „Nord Stream 2“ jungties į Vokietiją paleidimo, kuris numatytas dar šiais metais.
Dėl visų šių priežasčių šiuo metu Europos sukauptos dujų atsargos yra 25 proc. mažesnės nei pastarųjų penkerių metų vidurkis, o ateities sandoriai pasiekę nuo 2008 m. nematytas aukštumas. „Žmonės galvojo, kad Rusija rezervuos didesnius pajėgumus per Ukrainą, tačiau taip tiesiog nenutiko, – teigė energetikos srities specialistas iš Londone įsikūrusios konsultacijų įmonės „Energy Aspects“. – Rinka itin susispaudusi, bandoma kuo mažiau dujų paversti energija.“
Elektros energijos poreikis, drastiškai sumažėjęs dėl miestus nuo Frankfurto iki Londono surakinusio koronaviruso, sugrįžta. Paklausa daugelyje šalių, įskaitant Vokietiją, Ispaniją ir Čekiją, viršija pastarųjų penkerių metų vidurkį, nors kol kas, kaip pranešama, ji nėra išaugusi Italijoje ir Prancūzijoje.
Dujų tiekimo srautams jau dabar susitraukus, komunalinių paslaugų tiekėjai gręžiasi į anglis. Nors šiuo metu anglies kaina muša rekordus, daugelis jos buvo sukaupę į priekį, o tai reiškia, kad deginti anglis vis dar gali būti pelninga. Kaip teigia A. Sommeris, itin efektyviai veikiančių naujų gamyklų turintys gamintojai, tikėtina, sugebės anglis panaudoti energijos gamybai iki pat 2023 m., net ir nepaisant aukštų šio iškastinio kuro kainų.
G7 viršūnių susitikime pripažinta, kad anglis – didžiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukėlėja. Vis dėlto susitikime tik pažadėta kuo skubiau vystyti technologijas ir rengti politines priemones, kad ir toliau būtų spartinamas perėjimas nuo anglies prie kitų energijos šaltinių.
„Ši siunčiama žinutė nėra ypatinga“, – įsitikinusi Ursula Tonkin iš „Whitehelm Capital Low Carbon Core Infrastructure Fund“, Australijoje įsikūrusios bendrovės, valdomuose fonduose turinčios 4,4 mlrd. JAV dolerių (3,65 mlrd. eurų). Anot joa, būtų fantastiška, jei politikams pavyktų susitarti, tačiau tikėtina, kad bet kuriuo atveju anglių bus atsisakyta 2030 ar 2035 m. „Politika yra svarbu, tačiau turime ir ekonominius perėjimo aspektus“, – konstatavo ji.
