ES širdyje formuoja pelkę, kuri nenusiles Vašingtonui: įžūlūs lobistai bando diktuoti savo taisykles

Europiečiai nuo seno įsitikinę, kad pernelyg didelę įtaką lobistinės organizacijos daro tik JAV. Tačiau per pastaruosius 15 metų po Vašingtono antrąja tamsiųjų lobizmo menų sostine tapo Briuselis, o nuo jo nedaug atsilieka ir Berlynas. Abiejuose miestuose pilna naujokų, kurie elgiasi įžūliau ir naudoja sudėtingesnius metodus negu tokios senamadiškos asociacijos kaip Vokietijos pramonės federacija ar Europos verslo konfederacija, o dabartinės negriežtos taisyklės nesugeba suvaldyti tokio lobizmo augimo.

Įsitvirtinus tarptautinėms viešųjų ryšių bendrovėms, didelės įmonės taip pat ėmė aktyviau naudotis profesionalių lobistų paslaugomis. „Google“ ir „Facebook“ įkūrė biurus vyriausybės institucijų rajone Berlyne, netoli Vokietijos parlamento Bundestago, bei Quartier Léopold rajone Briuselyje, šalia Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos – Europos Komisijos.

Pasak kontrolės organizacijos „Transparency International“ (TI), dėl to lobistų šiuose miestuose netrūksta. Briuselyje daryti įtaką ES politikai siekia maždaug 25 000 lobistų, kurių bendras metinis biudžetas kukliais skaičiavimais siekia daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Maždaug 7 500 iš jų turi Europos parlamento akreditaciją, todėl gali reguliariai susitikti su parlamentarais. Manoma, kad Berlyne dirba iki 7 000 lobistų, kasmet galinčių išleisti virš 1 mlrd. eurų.