Jau dvelktelėjimo nebe tęsiniu, o gal net apibendrinimu laikytina šių metų vasario 19 dieną Miuncheno konferencijos specialioje sesijoje paskelbta JAV prezidento Joe Bideno tezė, kad Maskva korupcija atakuoja demokratijas, nes/kai V. Putinas nori silpninti Europos projektą ir NATO, ardyti Vakarų vienybę. Kremliui daug lengviau grasinti atskiroms valstybėms nei kalbėtis su stipria, susitelkusia demokratijų bendruomene.

Atakoms privalomas poveikio priemonių instrumentarijus, priešingu atveju jokios tai atakos. Jungtinės Valstijos gamina 25 proc. pasaulinio Bendrojo vidaus produkto (BVP), Kinija – 18 proc., Rusijos dalis šio amžiaus pradžioje siekė 3,5 proc, dabar nukrito iki 1,7 proc. globalaus BVP. Neigiamus struktūrinius pokyčius reikia kažkuo kompensuoti, kai jau visiems pasaulyje akivaizdus Maskvos siekis didinti geopolitinę įtaką.

Prezidentas J. Bidenas savo kalboje minėjo korupciją kaip veikimo prieš demokratinį pasaulį metodą. Žurnalas „Foreign Policy“ prieš 46-ojo prezidento inauguraciją gruodžio 3-ąją prognozavo, kad jis pirmiausia koncentruosis į priemones prieš neteisėtas finansavimos schemas Amerikoje ir už jos ribų. Baracko Obamos prezidentavimo metu (2008-2016) viceprezidentas J. Bidenas kuravo kovą su korupcija bei kleptokratija ir žadėjo prie to grįžti jau išrinktas prezidentu, nes neaiškios kilmės užsienio pinigai kelia grėsmę Amerikai.

Joe Bidenas

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas, vėliau organizacijos „Freedom House“ vadovas Davidas Krameris senokai pastebėjo, kad didžiausias V. Putino Rusijos eksportas yra ne nafta ir dujos, o korupcija.

Prieš grįžimą į Rusiją po gydymo Vokietijoje, kur vietos gydytojai pastatė ant kojų po nuodijimo tėvynėje, opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas sudarė sąrašą rusų milijardierių bei pareigūnų, kuriems, jo vertinimu, Vakarai turi taikyti sankcijas, jei jie iš tiesų suinteresuoti skatinti Rusiją baigti pagaliau pažeisti žmogaus teises ir suvaldyti korupciją.

Po A. Navalnio įkalinimo vos grįžus jo bendražygis, Kovos su korupcija fondo (KRF) vykdantysis direktorius Vladimiras Anurkovas paskelbė sąrašą, į kurį įtraukti milijardieriai Romanas Abramovičius, Ališeras Usmanovas, banko VTB vadovas Andrejus Kostinas, jo pavaduotojas Denisas Bortnikovas, sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraško, žemės ūkio ministras Dmitrijus Patruševas, „Vnesheconombank“ vadovas Igoris Šuvalovas, televizijos vedantysis Vladimiras Solovjovas.

Pasak buvusio JAV pasiuntinio Maskvoje (2012-2014) Michaelio McFau, sąrašu A. Navalnas metė iššūkį Amerikos prezidentui: norite iš tiesų bausti Maskvą, nelieskite žemesnio rango pareigūnų, o imkitės tų, kurie padeda režimui turtėti. Pasak amerikiečio diplomato, tai atitinka velionio Boriso Nemcovo (nužudytas 2015 metų vasario 27-ąją kone po Kremliaus langais, nusikaltimo užsakovai iki šiol nenubausti) nuomonę jųdviejų pokalbiuose: mums, demokratinei Rusijos opozicijai, nereikia jūsų pagalbos, tai mūsų šalis ir mes nusiteikę už ją kovoti. Vienintelis prašymas – nepadėkite autokratams.

Pasak M. McFau, vienu svarbių žingsnių galėtų būti demaskavimas milžiniškų iš tėvynainių nusavintų ir saugiai demokratijose, kur nuosavybę gina įstatymai, priglaustų rusiškų pinigų. Diplomato manymu, kol kas to ir užtektų, ypač kai Vakarai to niekada nedarė.

Rusijoje apie 150 šeimų valdo pusę šalies turto ir yra visiško nebaudžiamumo zonoje, kaip ir jėgos struktūrų elitas. Viešojoje erdvėje nuolat nurodoma, kad turtingi rusai užsienyje valdo turto bent už trilijoną dolerių. Pagal Amerikos finansų ministerijos dar 2015-aisiais atliktą analizę, per JAV finansų sistemą kasmet „išplaunama“ 300 milijardų dolerių.

Artėjant 2018-ųjų sausio pabaigai, Maskvoje augo nerimas, mat ryškėjo JAV rengtos vadinamosios „Kremliaus ataskaitos“ kontūrai. Prezidento Donaldo Trumpo 2017 metų rugpjūtį pasirašyto įsako, kurį parėmė respublikonai ir demokratai, pagrindu JAV Finansų ministerija, Valstybės bei Iždo departamentai, žvalgybos, specialiosios tarnybos per 180 dienų turėjo parengti ataskaitą (terminas baigėsi 2018-ųjų sausio 29-ąją) apie individualias sankcijas Kremlių finansiškai aptarnaujantiems verslo oligarchams bei aukštiems Maskvos pareigūnams. Jų atrankos kriterijų formulavimu užsiėmusi ekspertų grupė pirmiausia išskyrė ryšius su prezidentu V. Putinu bei korupcinę veiklą.

Sausio pradžioje į viešąją erdvę prasismelkė informacija apie 50 rusų (su šeimos nariais 300) sąrašą. Prieš tai, gruodžio 25-ąją, interviu rusų „Kommersant“ Vašingtono „Atlantic Council“ ekspertas Danielis Friedas patarė į jį pakliūti bijantiems turtingiems rusams siųsti kuo įtikinamesnius ženklus apie nepriklausomybę nuo Kremliaus, kad netarnauja jo „pinigų maišais“.

Į Vašingtoną pasileido rusų verslo oligarchų teisininkai, kiti slapti „žygeiviai“ graibstyti Vašingtono valdžios koridoriuose gerai besigaudančių lobistų. Kiti mėgino derėtis su JAV finansų ministerija bei Valstybės departamentu ar tiesiog atsikratė turto JAV, paklausę konsultantų amerikiečių.

Pradinis grėsmingas planas baigėsi apskritai šnipštu, kai kurie politologai tada kandokai juokavo, jog vietoj sankcijų nusipelniusių Kremliaus „pinigų maišų“ publikuota Kremliaus telefonų knyga.

Kaip nurodė kompanijos „Ferrari & Associates“ steigėjas Erichas Ferrari, net jei turtams negrėsė blokavimas, figūravimas „Kremliaus ataskaitoje“ nieko gero nežadėjo – Amerikos ir Europos bankai galėjo nuspręsti, kad bendradarbiavimą su tokiu asmeniu lydės perteklinė rizika. „...ataskaitos“ pasekme galėjo būti ir finansinių aktyvų įšaldymas, draudimas vykti į JAV, Vašingtone svarstytas ribojimas užsienio piliečiams anonimiškai valdyti nekilnojamąjį turtą Amerikoje.

Didžiausio Rusijos banko „Sberbank“ generalinis direktorius Hermanas Grefas 2018 metų gruodžio 25-ąją interviu „The Financial Times“ sakė, kad po naujų sankcijų įvedimo Šaltasis karas praėjusio amžiaus antroje pusėje atrodys kaip vaikų žaidimas.

Žodžiu, baimės „Kremliaus ataskaita“ iš pradžių įvarė. Galų gale sausio 30-ąją JAV Finansų ministerija Kongresui ją pateikė, į sąrašą pateko 114 aukštų Rusijos pareigūnų ir valstybinių bendrovių vadovų, 96 verslo oligarchai. Ministerija nurodė, kad „Kremliaus ataskaita“ nėra sąrašas tų, kuriems taikomos sankcijos. Pradinis grėsmingas planas baigėsi apskritai šnipštu, kai kurie politologai tada kandokai juokavo, jog vietoj sankcijų nusipelniusių Kremliaus „pinigų maišų“ publikuota Kremliaus telefonų knyga.

Perfrazuojant Williamo Shakespeareo „Hamletą“ (tragedijos veikėjas Marcelas, stebėdamas, kaip Hamletas, nepaisydamas draugų persergėjimų, seka paskui tėvo šmėklą, taria: kažkas negerai Danijos karalystėje), ne viskas paprasta toje mūsų „Danijos karalystėje“.

2017-aisiais kurį laiką skambėjo „Paradise Papers“ tyrimo sukeltas rezonansas, kai vokiečių „Sueddeutsche Zeitung“ su kitais leidiniais bei Tarptautiniu žurnalistinių tyrimų konsorciumu (ICIJ) atskleidė, jog planetos turčiai vengdami mokėti mokesčius yra „priparkavę“ mokesčių „rojuose“ 7,9 trilijono eurų. Tarp kitų tyrimo herojų minėtas buvęs JAV prekybos sekretorius milijardierius Wilburas Rossas, kuris ir įsidarbinęs valstybės tarnyboje 2017 metais su 31 proc. akcijų liko bendrasavininkiu Maršalo Salų Respublikoje Ramiajame vandenyne registruotos laivininkystės kompanijos „Navigator Holdings“, turinčios verslo ryšių su Rusijos bendrove „Sibur“. Šios akcininkai Leonidas Michelsonas (48,5 proc. akcijų) ir Genadijus Timčenka (17 proc.) įtraukti į sąrašą žmonių, kuriems JAV nuo 2014-ųjų taiko sankcijas.

Apie trilijoną respektabilių rusų dolerių užsienyje kalbama lapkričio 17-ąją paskelbtoje ataskaitoje „Defending the United States against Russian dark money“, kurią parengė „Atlantic Council“ ekspertai Andersas Åslundas ir Julia Friedlander. A. Åslundo vertinimu, vien V. Putino aplinkos oligarchams broliams Rotenbergams, Genadijui Timčenkai, Jurijui Kovalčiukui (pavadinamas ir asmeniniu Rusijos prezidento bankininku) priklauso apie ketvirtadalis trilijono, „savo ruožtu“ pusę to ketvirtadalio valdo V. Putinas.

Autoriai tikėjosi, kad dokumentą pastebės nauja Baltųjų rūmų administracija, nes/kai tie pinigai gali kelti rimtą grėsmę Amerikos nacionaliniam saugumui, Kremliui juos naudojant šnipinėjimo, terorizmo, papirkimo, politinio manipuliavimo, dezinformacijos ir kitoms ardomosioms veikloms. Pasak ataskaitos autorių, Jungtinės Valstijos yra tarp nedaugelio valstybių, dar nesuvokusių „tamsių“ rusiškų pinigų keliamo pavojaus.

Kol kas nėra tiesioginių liudijimų, kad Baltieji rūmai „Defending the United States against Russian dark money“ pastebėjo, bet gal iki jos tiesiog nepriėjo rankos. Kita vertus, Miunchene J. Bidenas žodį „korupcija“ pavartojo.

„Svoboda“ komentuodamas (11 18) ataskaitą, A. Åslundas nurodė, kad rusiškas trilijonas užsienio lengvatinio apmokestinimo zonose kaupėsi nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio „porcijomis“ vidutiniškai po 30–40 milijardų dolerių per metus. Iš pradžių Kipre, Kaimanų salose, Londone ar JAV Delavero valstijoje. Primintina, kad, pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei priklausančiose Kaimanų salose gyvena 60 tūkstančių gyventojų, užtat veikia 158 bankai, jos yra antros pasaulyje investuotojos į JAV vertybinius popierius (už 900 milijardų dolerių).

Iš vienos pusės, viskas legalu, fiksuota Amerikos finansų ministerijos statistikos, iš kitos, faktiškai tai – anoniminiai pinigai, iki galutinio „tikslo“ neretai „perėję“ 20-30 lengvatinio amokestinimo kompanijų.

Rusams kapitalą Amerikoje investuoti palyginti lengva nebūtinai per lengvatinio apmokestinimo zonas. Pavyzdžiui, A.Usmanovas yra pirkęs 8 proc. „Facebook“ ir 5 proc. „Twitter“ akcijų. Antras pagal dydį Rusijos bankas „VTB Bank“ „tyliai‘ investavo 191 milijoną dolerių į investicinį fondą „DST Global“, kuris panaudojo juos 2011-aisiais įsigydamas „Twitter“ akcijų dalį. Per lengvatinio apmokestinimo kompaniją su tuo pačiu fondu bendradarbiavo rusų koncernas „Gazprom“, kai „DST Global“ investavo į „Facebook“.

Kad rusų oligarchai „užgyventu“ dalinasi su Rusijos prezidentu, ataskaitos autoriams nurodė iš Rusijos 2010-aisiais į Vakarus išvykęs banko „Rossia“ bendrasavininkio Nikolajaus Šamalovo (ES ir JAV taiko sankcijas) buvęs verslo partneris Sergejus Kolesnikovas.

Kad rusų verslo oligarchams elgtis tinkamai būtina, išraiškingiausiai rodo 2004 metais Kremliaus sunaikinta sėkmingiausia tuo metu privati naftos kompanija YUKOS, kurios pagrindinį padalinį „Juganskneftegaz“ pirko „iš niekur“ atsiradusi „Baikalfinansgrup“ (BFG). BFG parduota valstybinei kompanijai „Rosneft“ už 9,4 milijardo dolerių vos po kelių dienų po jos pergalės „Juganskneftegaz“ pirkimo aukcione. BFG ir įsteigta, kad „Rosneft“ galėtų už priimtiną kainą įsigyti pagrindinį YUKOS aktyvą. Vėliau išaiškėjo, jog už BFG slėpėsi Vladimiro Bogdanovo „Surgutneftegaz“. V. Bogdanovas – naftos magnatas, vienu metu vienas turtingiausių Rusijos žmonių, finansavo V. Putino rinkimų kampanijas.

Ko – ir ar – iš Vakaruose turtus priglaudusių oligarchų gali pageidauti Kremlius? Pasak A. Åslundo, nemažai ko. Pavyzdžiui, išeivis iš Sovietų Sąjungos, Amerikos pilietis nuo 1984-ųjų, todėl „nesankcijinis“ Lenas Blavatnikas Rusijoje investuoja su „sankcijiniais“ Viktoru Vekselbergu ir Olegu Deripaska. Demokrato prezidento Billo Clintono laikais verslininkas nemažai aukojo demokratams, per paskutinius rinkimus jau milijonus skyrė respublikonams. Klausimas: pats taip sugalvojo ar kas patarė/pasiūlė?

Piotras Avenas

Specialusis prokuroras Robertas Muelleris Rusijos kišimuisi į 2016-ųjų Amerikos prezidento rinkimus tirti apklausė verslininkus O. Deripaską, Kirilą Dmitrijevą, Sergejų Gorkovą, Piotrą Aveną, ką šie veikia JAV. Ypač P. Avenas (nuo 2011-ųjų birželio bankų konsorciumo „Alfa Group“ direktorių tarybos pirmininkas) atvirai pripažino susitinkąs su V. Putinu kartą per ketvirtį tête-à-tête ir kai šis ko prašąs, negalįs atsakyti. „Alfa Group“ – solidus rusų investuotojas užsienyje, bet ir Rusijoje investuoja beveip pusę pinigų, taigi nuo Kremliaus priklausomas.

Pasak YUKOS atstovavusio advokato Pavelo Ivlevo (Rusijoje nebegyvena), pasaulyje netrūksta tyrimų centrų, kuriuos finansuoja nelabai suprantami rusiški pinigai, pavyzdžiui, vienas tokių „Carnegie Corporation“ užsiima tyrimais Rusijos klausimais ir tuo reikalu kooperuojasi su didžiausiais Amerikos universitetais. Niujorko universiteto „Jordan Center“ finansuoja Rusijos ir Amerikos milijardierius Borisas Jordanas, oficialią Rusijos Vašingtone lobistę „US-Russia Business Council“ remia „Rosneft“, „Sberbank“, bankas VTB. Ir taip toliau.

Kol brangiausios A. Usmanovo jachtos ramiai glausis Barselonos ar Monako uostuose, niekas Kremliuje europiečių rimtai nevertins manydami, kad juos galima apžaisti, ES privengia realių sankcijų prieš realius (didelius) pinigus.

Kai kada Kremliaus agentai („Jordan Center“, „US-Russia Business Council“) veikia atdairiai, kai kada (po sankcijomis esančio V. Vekselbergo alinkos atvejis) nelabai.

2019 metų pradžioje JAV turėjo atšaukti (klausimas sprendėsi balsavimu Senate) 2018-ųjų balandį įvestas sankcijas abejotina reputacija Amerikoje disponuojančio O. Deripaskos kompanijoms „Rusal“, EN+ bei „EuroSibEnergo“ po to, kai aliuminio kaina pasaulyje kilo 30 proc., aliuminio žaliavos 80 proc. ir grėsė dešimčių tūkstančių darbo vietų paradimas. Planetai per brangiai būtų kainavęs antros pagal dydį pasaulyje aliuminio gamintojos „Rusal“ faktinis žlugimas.

Sankcijos panaikintos, kai verslo oligarchas sutiko su JAV finansų ministerijos reikalavimu sumažinti savo akcijų dalis kompanijose iki mažojo akcininko lygio, bet ne visi patikėjo švariais O. Deripaskos ketinimais, „The New York Times“, „The Washington Post“ tvirtina, jog oligarchas per artimuosius tebekontroliuoja „Rusal“.

Oleg Deripaska

Pasirodo, labai integruoti visi dabar esame, taigi ne viskas paprasta mūsų „Danijos karalystėje“.

To, kas čia išdėstyta, kontekste, pikantiška detalė – nors apskritai apie Vakarų sankcijas atsiliepia palankiai (esą stimuliuoja gamybą Rusijoje), V. Putinas yra viešai keturis kartus skundęsis dėl jų taikymo savo aplinkos oligarchams G. Timčenko, J. Kovalčiukui, Arkadijui Rotenbergui.

Europos Parlamento tarptautinių santykių komiteto diskusijoje lapkričio 27-ąją A. Navalnas nurodė, kad ES sankcijomis turi koncentruotis į Rusijos prezidento aplinką. Kol brangiausios A. Usmanovo jachtos ramiai glausis Barselonos ar Monako uostuose, niekas Kremliuje europiečių rimtai nevertins manydami, kad juos galima apžaisti, ES privengia realių sankcijų prieš realius (didelius) pinigus.

Jau tėvynėje A. Navalną įkalinus, užsienyje reziduojantis (nes Rusijoje paskelbta paieška) jo bendražygis Leonidas Voklovas sakė tikįs, jog Vakarai ginsis nuo korupcijos eksporto per rusų verslo oligarchų pinigus. Esą tai negali neatitinkti pirmiausia Europos interesų, kai korupcija užkrečia korozija ES institucijas ir galų gale gresia demokratijai – 10-15 proc. ja atvirai abejojančių dešiniųjų ir kairiųjų radikalų Europos parlamentuose išlaikomi Kremliaus. Kovoti su V. Putino „pinigų maišais“ yra visų interesas.

Visus pastarojo dvidešimtmečio ekonominius posūkius Rusijoje lėmė ne apgalvota, suprantama strategija, o reakcija į spontaniškus politinius žingsnius, pašauktus spręsti vienintelį uždavinį kuo ilgiau išlaikyti valdžioje V. Putiną. Tarkime, YUKOS sunaikinta, nes jos savininko Michailo Chodorkovskio asmenyje Rusijos prezidentas pamatė grėsmę savo politinei monopolijai.

Bet čia jau du kartus kartota, kad ne viskas paprasta toje mūsų „Danijos karalystėje“.

Esama teiginio – kapitalizmas draugams. Korumpuoto „draugų elito“ atveju Vakarai turi mušti per pinigus. Ar muša? Pavyzdžiui, JAV vyriausybė nelinkusi vargti dėl smulkmės, jai reikia rimto grobio. Rusijoje vogti pinigai į Vakarus paprastai „teka“ smulkiais upokšniais, juos rasti reikia daug darbo. Amerika neretai ir nesivargina.

Kalbant apie Europą. Atsiskaitydamas ES šalių narių užsienio reikalų ministrams dėl katastrofiško vizito į Maskvą vasario 4-ąją, kur rusų kolegos Sergejaus Lavrovo buvo banaliai žeminamas, Bendrijos diplomatijos šefas Josepas Borrelis taip paaiškino, kodėl sankcijų sąraše nerealu tikėtis su Kremliumi sietinų verlo oligarchų: nėra teisinio pagrindo, įvestas sankcijas oligarchai užginčytų teisme ir pasiektų jų atšaukimo.

Pagaliau nepamirština – vis dėlto trilijonas investicijų į Vakarų nekilnojamąjį (dažnai ypač respektabilų) turtą, Vakarų vertybinius popierius etc.

Publicistė, Pulitzerio premijos laureatė Anna Applebaum „The Washington Post“ 2017-ųjų spalį priėjo išvadą, jog dalis JAV politikos bei verslo atstovų ėmė suaugti su sovietinio mentaliteto „kolegomis“. Godumas, beatodairiškai ciniškas manipuliavimas bet kokiomis temomis – toks yra vertelgų abiejose Atlanto pusėse veikimo algoritmas.

P.s. Kiek kitoks apibendrinimas irgi tema „trilijonas ten, trilijonas šen“. Maskva į aneksuotą Krymą įliejo gerokai trilijoną rubliais viršijančią sumą, kurios negavo kiti Rusijos regionai kaip ir piliečiai, tarkime, pensininkai. Pasak Maskvos finansų valdymo kompanijos „Pf Kapital“ vyriausiojo ekonomisto Jevgenijaus Narodšino, visus pastarojo dvidešimtmečio ekonominius posūkius Rusijoje lėmė ne apgalvota, suprantama strategija, o reakcija į spontaniškus politinius žingsnius, pašauktus spręsti vienintelį uždavinį kuo ilgiau išlaikyti valdžioje V. Putiną. Tarkime, YUKOS sunaikinta, nes jos savininko Michailo Chodorkovskio asmenyje Rusijos prezidentas pamatė grėsmę savo politinei monopolijai. Apie tokio algoritmo pasekmes niekas niekada negalvojo, svarbiausia buvo įtvirtinti valdžią čia ir dabar.

Kadangi toks veikimas ir Rusijos konstitucijos, ir tarptautinės teisės požiūriu vienareikšmiškai vertintini kaip nusikaltimai, kuo jų sąrašas ilgesnis, tuo baisesnė atrodo ateitis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)