Politikai ir valstybės pareigūnai daug kalba apie tai, kaip COVID‑19 atsiliepė visuomenės sveikatai ir ekonomikai. Tačiau daugumai žmonių tokios kalbos – tik abstraktūs samprotavimai. Kiekvieną dieną jie ne samprotauja, o patiria tam tikrą nuotaiką – nerimą ir liūdesį, arba, jei pasiseka, džiaugsmą ir optimizmą. Kovo 20 d. norėdami paminėti Pasaulinę laimės dieną JT Darnaus vystymosi sprendimų tinklo tyrėjai pabandė ištirti žmonių nuotaikas ir pažvelgti, kaip jos pasikeitė prasidėjus pandemijai.
Apklausų agentūra „Gallup“ daugybėje šalių užduoda tokius pačius klausimus. Nemažai atskleidžia klausimas, kuriame žmonių prašoma įsivaizduoti kopėčias su pakopomis, sunumeruotomis nuo nulio iki dešimties. Aukščiausia pakopa simbolizuoja geriausią jums pasiekiamą gyvenimą, o žemiausia pakopa – blogiausią gyvenimą. Ant kurios pakopos stovite dabar?
Atsakymai į šį klausimą (vadinamą „Cantrilo kopėčiomis“) šiek tiek stebina – iš jų galima spėti, kad užpuolus siaubingai pandemijai pasaulio gyventojai jaučiasi maždaug tokie pat laimingi, kaip ir prieš ją. Vidutinis balas 95 šalyse (neatsižvelgiant į populiacijos dydį) nesmarkiai išaugo – nuo 5,81 laikotarpiu tarp 2017 m. ir 2019 m. iki 5,85 2020 m. Tačiau pasikeitė pasitenkinimo gyvenimu pasiskirstymas. Prasidėjus COVID-19 pandemijai vyresni žmonės tapo laimingesni. Vienų šalių gyventojai nebe tokie laimingi, kaip anksčiau; kitų šalių gyventojai laimingesni.
COVID-19 vyresniems žmonėms kur kas pavojingesnė negu jaunesniems – rizika užsikrėtus šia liga mirti kas aštuonerius gyvenimo metus padvigubėja. Ir vis dėlto vyresni žmonės dabar linksmesni. Visame pasaulyje laikotarpiu tarp 2017–2019 m. ir 2020 m. virš 60‑ies sulaukusių žmonių laimė pagal „Cantrilo kopėčias“ išaugo 0,22 balo. 64‑erių psichologė iš San Paulo Celina Beatriz Gazeti dos Santos gali išvardyti nemažai dalykų, gadinančių jos nuotaiką: pandemija, paplitusi korupcija, nemėgstama vyriausybė, kitų žmonių nelaimės. Ir vis dėlto ji teigia, kad jaučiasi vis laimingesnė ir į pasaulį žvelgia optimistiškiau.
Jungtinėje Karalystėje, kur duomenų apie laimę kokybė puiki, prasidėjus pandemijai ne tokie laimingi kaip anksčiau ėmė jaustis visi, nors dalis žmonių nukentėjo labiau. Kaip ir kitose turtingose šalyse, Jungtinėje Karalystėje prieš pandemiją laimės kreivė pagal amžių buvo maždaug U formos. Į suaugusiųjų pasaulį žmonės įžengdavo laimingi. Sulaukę vidutinio amžiaus tapdavo nelaimingesni, o perkopę 50 vėl pralinksmėdavo. Vis dėlto jei žmonės sulaukdavo labai senyvo amžiaus, dažniausiai jų būsena vėl suprastėdavo.
Tačiau dabar kreivė primena aukštyn kylantį šlaitą. Jaunesni žmonės ne tokie laimingi kaip vidutinio amžiaus žmonės, o už vidutinio amžiaus žmones dar laimingesni senukai. Galbūt šitai galima paaiškinti skiepų programa, kuria siekiama pirmiausia paskiepyti seniausius gyventojus. Ir vis dėlto kreivė beveik nesikeičia jau metus. Laimės srityje kažkas pasikeitė kelis mėnesius prieš britams išgirstant apie „Pfizer“ ir „AstraZeneca“.
Gali būti, kad vaizdo skambučių programinė įranga padėjo daugeliui vyresnių žmonių palaikyti ryšį su šeima – kartais net geriau negu prieš pandemiją. Šalyse, kuriose įvestas karantinas, vyresniems žmonėms malonu žinoti, jog visuomenė pasiaukojo tam, kad juos apsaugotų. Be to, kaip ataskaitoje „World Happiness Report“ rašo Britų Kolumbijos universiteto ekonomistas Johnas Helliwellas, vyresni žmonės jaučiasi sveikesni. Visame pasaulyje turintys sveikatos problemų praeitais metais teigė 36 proc. virš 60‑ies sulaukusių vyrų, nors prieš trejus metus vidurkis siekė 46 proc. Sveikatos problemomis besiskundžiančių vyresnių moterų sumažėjo nuo 51 proc. iki 42 proc. Ir vis dėlto vyresni žmonės greičiausiai netapo sveikesni – tiesiog COVID-19 pakeitė jų nuomonę. Vyresni žmonės jaučiasi sveikesni, nes sugebėjo išvengti galimai mirtinos ligos.
Tuo tarpu jaunuoliams metai buvo sunkūs. Daugelis neteko darbo – JAV nedarbo lygis 20–24‑erių amžiaus grupėje 2020 m. vasarį siekė tik 6,3 proc., tačiau vos po dviejų mėnesių išaugo iki 25 proc. (nors praeitą mėnesį vėl sumažėjo iki 9,6 proc.). Kai kuriose turtingose šalyse ypač sunku buvo moterims. Jos dažnai dirba tokiose ekonomikos šakose kaip apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius, kurias pandemija visiškai sustabdė. Užsidarius mokykloms daugumai moterų užkrauta didžioji dalis darbo rūpintis vaikais.
Be to, daugelis moterų palaiko gyvybingą socialinį gyvenimą. Nors ir atrodo keista, panašu, kad daug draugų turintiems žmonėms pandemiją išverti buvo sunkiau. Esekso universiteto akademikų Beno Etheridge ir Lisos Spantig Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime pastebėta, kad įvedus karantiną 2020 m. pavasarį sunkiausia buvo bent keturis artimus draugus turinčioms moterims. „Žmonės, kurie įpratę dažnai susitikti su draugais, jautėsi labai prastai – o moterys ir jaunesni žmonės dažnai turi daugiau draugų“, – aiškina Jungtinės Karalystės tyrimų centro „Institute for Fiscal Studies“ tyrėja Xiaowei Xu.
Vienoms šalims išlikti laimingoms sekėsi geriau, o kitoms blogiau. 2020 m. britų pasitenkinimas sumažėjo, tačiau Vokietija laimingiausių pasaulio šalių sąraše pakilo iš 15‑osios vietos į 7‑ąją. Jungtinėje Karalystėje buvo įvestas ilgai trukęs karantinas, o mirštamumas nuo pandemijos pradžios pasiekė 190 mirusiųjų 100 000 gyventojų. Vokietijoje šis skaičius tesiekia 77 mirusiuosius 100 000 gyventojų. Beveik visus metus Vokietija su COVID-19 kovojo kur kas geriau negu visa likusi Europa, nors prasidėjus skiepijimo programoms atsiliko – viename perkamiausių bulvarinių laikraščių „Bild“ vasarį pareikšta: „Liebe Briten, we beneiden you“ („Miela Jungtine Karalyste, mes tau pavydime“).
Dėmesį traukia faktas, kad aukščiausias vietas laimingiausių pasaulio šalių sąraše užėmusios šalys iš jų nepasitraukė. Aukščiausią trejetuką 2020 m. užėmusios Suomija, Islandija ir Danija aukščiausiame ketvertuke buvo ir 2017–2019 m. Visos trys šalys su COVID-19 susitvarkė gerai, o mirčių skaičius išaugo tik po 21 kiekvienam 100 000 gyventojų. Islandijoje mirusiųjų skaičius netgi sumažėjo. Gyventi nuošalioje saloje gali būti naudinga.
Įdomiausia ataskaitos „World Happiness Report“ išvada – kad kai kurie ryšiai tarp COVID‑19 pandemijos ir laimės gali būti abipusiai.
Ataskaitos autoriai nenori pasakyti, kad laimė padeda šalims kovoti su COVID-19. Tačiau tikina, kad viena ypatybė, palaikanti gyventojų laimę, taip pat padeda valstybėms susidoroti su pandemijomis. Ši ypatybė – tai pasitikėjimas. „Gallup“ atliktos apklausos atskleidžia, kad geriausiai COVID-19 suvaldžiusiose šalyse (pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ir Naujojoje Zelandijoje) gyventojai labai pasitiki valstybės institucijomis ir nepažįstamaisiais. Didžioji dalis šių šalių gyventojų mano, kad radę jų piniginę kaimynai ją grąžintų.
Toms valstybėms, kurioms susidoroti su COVID-19 nepavyko, taip nutiko dėl daugelio priežasčių. Vienoms valstybėms trūksta pinigų; kitoms – gerų vadovų. Galbūt jos neturi patirties su tokiomis ligomis kaip SARS. Galbūt jos nesugeba apsaugoti savo sienų. Tačiau Kolumbijos universiteto ekonomistas Jeffrey Sachsas mano, kad yra ir kita priežastis – daugelio turtingų Europos ir Amerikos šalių politikai ir valstybės pareigūnai nusprendė, kad negalima pernelyg daug reikalauti iš visuomenės. Dėl individualizmo ir ne itin tvirto pasitikėjimo institucijomis vyriausybės nesiryžo įvesti karantino ir reikalauti nešioti veido kaukes, kol padėtis netapo nebevaldoma.
Žmonės, kuriems nereikia kitų žmonių
Jei tai tiesa, galbūt tuo būtų galima paaiškinti didelį regioninį pokytį – mažėjantį laimės lygį Lotynų Amerikoje ir augantį laimės lygį Rytų Azijoje. Argentinos, Brazilijos, Kolumbijos ir Meksikos gyventojai 2020 m. tapo nelaimingesni; Kinijos, Japonijos ir Taivano gyventojai tapo laimingesni, nors laimės rodiklis šiek tiek smuko Pietų Korėjoje. Pasak J. Helliwello, būtų galima spėti, kad iki 2020 m. Lotynų Amerikos šalyse buvo paplitusi kitokia laimė – paremta ne dideliu visuomenės pasitikėjimu vieni kitais, o artimais socialiniais ryšiais. 2019 m. atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regiono šalyse tik 52 proc. žmonių mano, kad kaimynas grąžintų jų pamestą piniginę; kad piniginę grąžintų policininkas, mano tik 41 proc. Tai – mažiausias procentas visuose pasaulio regionuose.
Didelis nepasitikėjimas vyriausybe sutrukdė Lotynų Amerikos šalims visapusiškai kovoti su COVID-19. Šių šalių gyventojai gali palaikyti saugų atstumą vieni nuo kitų ir jį palaiko, tačiau tai emociškai sudėtinga šalyse, kuriose žmonės paprastai puoselėja labai artimus ryšius. Pavyzdžiui, meksikiečiams liepta atsisakyti neskubių penktadienio priešpiečių ir šeimos susitikimų sekmadieniais (nors dalis gyventojų draudimo nesilaiko). „Pandemija daug ką pakeitė, – skundžiasi statybininkas Edmilson de Souza Santos, gyvenantis San Paulo priemiestyje Barueri. – Teko nustoti gyventi savo gyvenimą.“
Tačiau vis dar neišspręsta nemaža nacionalinė mįslė. JAV su COVID-19 kovojo prastai ir neteko daugiau kaip 500 000 gyventojų. Tačiau „Gallup“ duomenimis, 2020 m. amerikiečių laimės rodikliai šiek tiek padidėjo. Pietų Kalifornijos universiteto grupinės apklausos duomenimis praėjusį kovą ir balandį amerikiečių streso ir nerimo rodikliai smarkiai išaugo, tačiau vėliau augti nustojo. Panašu, kad dar dvi infekcijų ir mirčių bangos daugiau nerimo gyventojams nesukėlė.
Daugelyje JAV valstijų karantinas buvo gana laisvas, bent suaugusiesiems – apribojimai mokyklinio amžiaus vaikams gana griežti. Galbūt šitai padėjo žmonėms išlikti laimingiems, nors Oksfordo universiteto akademikė Abi Adams-Prassl bei kiti tyrėjai pastebėjo, kad praėjusį pavasarį įvestas pirmasis karantinas labai pablogino nuotaiką moterims. Beje, gali būti, kad buvo naudinga aklai laikytis savo politinių įsitikinimų. Nemažai amerikiečių praeitus metus praleido alternatyvioje visatoje, kurioje tvirtinama, kad COVID-19 nė kiek ne pavojingesnė už gripą – o klaidingos naujienos tokiems žmonėms baimės nekelia.