Raktinis žodis čia vis dėlto – socialinė reklama. Keturi Amerikos lyderiai-valstybininkai, bet ne D.Trumpas su jo suvereniu egocentriško kapitalisto-prezidento požiūriu.
D.Trumpo dar prezidento santykių su viešąja erdve monetizacijos suvestinė irgi gali būti atspindžiu milijardieriaus stiliaus. „YouTube“ generalinė direktorė Siuzana Voicicki kovo 4 dieną užsiminė apie sprendimą atšaukti sprendimą stabdyti D.Trumpo kanalą interneto socialiniam tinkle, kai bus nuspręsta, jog prievartos grėsmė sumažėjo. Po 45-ojo prezidento radikaliausių šalininkų Kapitolijaus šturmo sausio 6-ąją, kai mėgino sutrukdyti jo oponento Joe Bideno pergalės rinkimuose patvirtinimui, D.Trumpą suspendavo „YouTube“, „Facebook“ ir „Twitter“.
Panorėjus S.Voicicki pareiškimą galima susieti su didžiausios pasaulyje akcijų biržų operatorės NASDAQ interneto puslapyje paskelbta informacija, kad po D. Trumpo paskyrų blokavimo „Facebook“ ir „Twitter“ kapitalizacija krito atitinkamai 41 milijardu ir 3 milijardais dolerių. Kalbama apie dvipusį judėjimą „Nothing personal, just business“ dvasia: aš – tau, tu – man.
Pats milijardierius „ignoruodamas viską/bet ką“ vis skelbia rinkimus laimėjęs, paskutinį sykį tą darė kovo 17-ąją nurodęs, kad JAV aukščiausiasis teismas ir visa teismų sistema neišdrįso (neturėjo drąsos) atšaukti 2020-ųjų prezidento rinkimų. D.Trumpas nenumaldomai atsisako pripažinti rinkimų rezultatus, nors jo apeliacijas atmetė 60 teisėjų, taip pat paties paskirtų respublikonų.
Aritmetika, nurodanti ir į milijardieriaus-prezidento ar prezidento-milijardieriaus veikimo metodą, linkusį bet kurią situaciją savo naudai „gremžti“ iki dugno. Veikiausiai ir dėl to (atoveiksmis tolygus veiksmui) jo beveik neabejotinai laukia atsimušinėjimas nuo teisminių ieškinių, kurie kaupiasi jau kurį laiką.
Ieškovai įvairūs: Kongreso nariai, Niujorko valstijos ir miesto prokuratūros, moterys. 2019-aisiais įkalintas buvęs D.Trumpo advokatas ir padėjėjas Michaelis Cohenas prisipažino patrono įakymu mokėjęs dviem po 130 tūkstančių dolerių, kad atšauktų kaltinimus seksualiniu priekabiavimu. Viena jų pornografinių filmų aktorė, režisierė Stormy Daniels pasižymėjo knyga „Full Disclosure“ (Visiškas atskleidimas) apie 2006-aisiais prasidėjusį romaną su dar „tik“ milijardieriumi.
Vasario 16-ąją Kongreso Atstovų rūmų narys demokratas Bennas Thompsonas pateikė ieškinį D.Trumpui dėl Kapitolijaus šturmo kurstymo. Ieškinys civilinis, gresia didelėmis baudomis, B. Thompsonas neslepia siekiąs finansiškai sužugdyti eksprezidentą.
Niujorko valstijos generalinė prokurorė Letitia James paskelbė pradėjusi tyrimą dar po M.Coheno pareiškimo klausymuose Kongrese 2019 metų vasarį, kad JAV prezidento finansinėse ataskaitose padidinta vienų jo valdomų objektų vertė leisdavo taupyti apiforminant kreditus bei draudimo sutartis, o sumažinta kitų vertė suteikdavo galimybę mokėti mažesnius nekilnojamojo turto mokesčius. Ryšium su tuo Niujorko valstijos prokuratūra tikrina keturis nekilnojamojo turto objektus Niujorke, Los Andžele ir Čikagoje.
Žurnalo „Forbes“ duomenimis, D.Trumpas turtingiausių amerikiečių reitinge užima 339 poziciją, lapkričio viduryje valdė virš 500 įvairios paskirties nekilnojamojo turto vienetų penkiose valstijose. Po milijardieriaus tapsmo prezidentu pagrindinės jo kompanijos ‚The Trump Organization“ valdymas perėjo sūnums, bet D.Trumpas nuosavybės teises išlaikė – JAV federaliniai įstatymai nekelia papildomų reikalavimų dar prieš prezidentavimą sukauptam turtui.
Baigęs prezidentauti, milijardierius ramiausiai gali grįžti prie „The Trump Organization“ valdymo.
Demokratai tokią reikalų padėtį visada laikė interesų konfliktu, ne tik leidžiančiu turtėti, taip sakant, naudojantis tarnybine padėtimi, bet per verslo sandorius net veikti Amerikos užsienio politiką. 2017 metų pradžioje „Trump Tower“ bokštai Stambule buvo tapę JAV ir Turkijos santykių faktoriumi po to, kai prezidentui D. Trumpui pasiūlius uždrausti musulmonams įvažiuoti Ameriką, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įsakė pašalinti D. Trumpo vardą nuo dangoraižių ir pagrasino licenzijos rinkliavą iš „The Trump Organization“ padidinti nuo vieno iki penkių milijonų dolerių. Amerikos prezidentas tada pripažino interesų konfliktą.
Ne vienintelis toks kartas. „Forbes“ 2018 metų publikacijoje „Valdžia ir verslas: D. Trumpas mėgina išsėdėti ant visų kėdžių“ tarp kitų prezidento-nekilnojamojo turto magnato interesų susikirtimų minėjo istoriją su Kinija.
Nepaisant grasinimų Pekinui prekybos karais, banko „Industrial & Commercial Bank of China“ didžiausias biuras buvo įsikūręs 20-ame Niujorko „Trump Tower“ aukšte, šešiais aukštais žemiau D. Trumpo darbo kabineto. Viešojoje erdvėje nebuvo jokių biuro nuotraukų, bankas nepriėmė lankytojų, liftas į jį saugotas – logiškas konfidencialumo komfortas už maždaug 2 milijonų dolerių nuomos metinę kainą, kurią Amerikos prezidentui bent iki 2019-ųjų spalio mokėjo (tada baigėsi nuomos sutartis) „Industrial & Commercial Bank of China“ kontrolinį akcijų paketą valdanti Kinijos vyriausybė.
„Forbes“ vertinimu, tokie nuomininkai kaip Kinijos vyriausybė anonimiškai kasmet mokėjo apie 175 milijonus. Todėl gryna smulkmena, kai, tarkime, D. Trumpo valdomame viešbutyje Vašingtone apsistojusi Saudo Arabijos vyriausybinė delegacija išleisdavo 268 tūkstančius dolerių.
Žurnalas situaciją pavadino beprecedenčiu Amerikos istorijoje interesų konfliktu, nes/kai šalies Konstitucijos straipsnis „Apie atsidėkojimą“ draudžia oficialiems asmenims priimti dovanas, titulus bei kitokias padėkas iš užsienio valstybių ir tenkintis atlyginimu, kurį moka valstybė.
Kadangi Baltieji Rūmai, „The Trump Organization“ neatskleidė nuomininkų sąrašo ir jų sumokamų sumų, „Forbes“ pabandė pats ir sudarė 164 nuomininkų sąrašą iš viso pasaulio ir įvairiausių verslo sektorių. Mažiausiai 36 jų buvo su JAV vyriausybe susijusios rangos, lobistinės ir t.t. kompanijos.
Tokia padėtis galėjo lemti nebent nepatogumus, kai koks komercinis gigantas „stumia“ savo interesus vyriausybėje, kaip tą darė didžiausią vaistinių tinklą turinti korporacija „Walgreens Boots Alliance“, kasmet mokėjusi už patalpų nuomą D. Trumpo dangoraižyje Volstryte 3,2 milijono dolerių (2015-ųjų duomenys).
2015 metų spalį korporacija paskelbė apie susijungimo sandorį su konkurente „Rite Aid“ už 9,4 milijardo, prezidento B. Obamos administracija jo nepatvirtino. 2017-ųjų pradžioje prasidėjo antras bandymas, kurį lydėjo „Walgreens Boots Alliance“ atviras lobavimas Baltuosiuose Rūmuose, ir rudenį iki 4,4 milijardų „palengvinta“ sandorio versija gavo žalią šviesą, nors tam prieštaravo du Federalinės prekybos komisijos nariai. 2018-ųjų sausį prezidentas D. Trumpas paskelbė keliąs Komisijos vadovą Maureną Olhauseną kandidatu į federalinius teisėjus.
Štai toks gestas prezidento, kuris garsėja labiausia vertinąs asmeninę ištikimybę.
2014 metais JAV Teisingumo ministerija susitarė ne teismo keliu išspręsti ginčą dėl 17 milijardų dolerių su „Bank of America“, kuris buvo didžiausias nuomininkas verslo komplekse „California street“ San Franciske, jame D. Trumpas valdo 30 proc akcijų. 2017-ųjų gruodį jau prezidento D. Trumpo nuomininkai UBS, „Barclays“, „JPMorgan“, „Deutsche Bank“ pelnė JAV darbo ministerijos darbo palengvinimus.
Milijardieriaus nuomininkas Niujorke maisto produktais bei papildais prekiaujantis tinklas GNC lobavo vyriausybėje sveikatos apsaugos reformą. Tarp nuomininkų buvo įvairių klientų interesus atstovaujančios 3 teisinės kompanijos, JAV prezidentui kasmet mokėjusios 4,1 milijono. Niujorko 5-ojoje aveniu „Trump Tower“ įsikūrę mados namai „Gucci“ 2018 metais buvo nepasiekiami Italijos vyriausybei, kuri tyrė (gal tebetiria) faktą dėl 1,5 milijardo mokesčių nuslėpimo.
Nuomininkai turėjo galimybių net spręsti diplomatines problemas. „Mis Visata 2013“ Maskvoje milijardieriui padėjo organizuoti Rusijos- Azerbaidžano verslininkų Agalarovų šeima. Kai JAV prezidentas paskelbė draudimą įvažiuoti į jo šalį piliečiams iš septynių valstybių, kur daugumą sudaro musulmonai, draudimas nelietė Azerbaidžano, Saudo Arabijos, Egipto, Jungtinių Arabų Emyratų, kur D. Trumpo verslo imperija irgi turėjo reikalų.
Ir taip toliau dar labai ilgai ir toli, pasak „Frobes“. Net jei D. Trumpas nesiekė asmeninės naudos ar neveikė čia išvardytų ir kitų sandorių, situacija vis tiek buvo dviprasmiška su interesų konflikto „aromatu“, nes nuomininkai puikiai žinojo, jog yra Amerikos prezidento klientai.
„The Financial Times“ irgi 2018-ųjų publikacijoje „Paslapčių bokštas: už D. Trumpo dangoraižio kyšantys rusiški pinigai“ aprašomas dienraščio tyrimas apie 2007-ųjų spalį „Trump International Hotel“ pradėtą realizuoti dangoraižio „Trump Toronto“ statybos projektą, atskleidusį galimus milijardieriaus ryšius su posovietiniu kapitalu.
Po D. Trumpo įmonių bankrotų praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį bei šio šimtmečio pradžioje milijardierius neteko priėjimo prie didžiųjų bankų kreditų (išskyrus „Deutsche Bank“), todėl tikrino naują verslo modelį – savo prekės ženklo suteikimą statybai už komisinius, kai pastatytą objektą valdo jo „The Trump Organization“.
Šio šimtmečio pradžioje iš buvusios Sovietų Sąjungos griuvimo praturtėję verslo oligarchai ieškojo užsienio užuovėjos užgyventam kapitalui. Taip 63 rusų verslininkai už 100 milijonų dolerių pirko apartamentus septyniuose milijardieriaus „bokštuose“, rusų milijardierius Dmitrijus Rybolovelvas iš D. Trumpo 2008-aisiais įsigijo vilą „Palm Beach“ Floridoje už 95 milijonus.
2010-aisiais „Trump Toronto“ turėjo būti baigtas, bet statyba užsitęsė, ir tų metų spalį iš Sankt Peterburgo kilęs, Toronte užaugęs milijardierius investuotojas Alexas Schneideris projektui atidėjo dar 40 milijonų, prieš keletą mėnesių su Kremliui atstovavusiais tarpininkais susitaręs dėl jo valdomų Zaporožės plieno liejimo fabriko 10 proc. akcijų pardavimo.
A. Schneideriui tapti vienu turtingiausių Kanados piliečių padėjo Lietuvoje gimęs jo uošvis Borisas Birshteinas, dar Leonido Brežnevo laikais turėjęs vakariečiams beveik nepasiekiamą galimybę veikti anapus „geležinės uždangos“. Byrant SSRS komunistų partija bei KGB ieškojo ryšių su tarptautiniu verslu, vedė pinigus į Vakarus, B. Birshteinas tapo vienu tokių tarpininkų.
Ir A.Schneideris tarpininkaujant uošviui kapitalą susikrovė iš griūvančios imperijos gamtos išteklių. Vienas didžiausių jo aktyvų buvo Ukrainos „Zaporozhstalj“ akcijos. 2010 metų gegužę A. Schneideris sulaukė telefono skambučio iš partnerio Eduardo Shifrino, kuris informavo apie Rusijos vyriausybės vardu veikiančių žmonių pageidavimą išpirkti 10 proc. akcijų paketą ir kad atsisakymo parduoti atveju kils pavojus partnerių valdomiems aktyvams Rusijoje.
Viskas galų gale baigėsi tuo, kad jie sudarė Ukrainos įmonės pardavimo už 100 milijonų sandorį faktiškai su Rusijos valstybe. Praėjus keliems mėnesiams po „Zaporozhstalj“ pardavimo A. Schneideris iš jų skyrė 40 milijonų „Trump Toronto“ statybos baigimui. Pasak „The Financial Times“, ją užbaigus D. Trumpas gavo mažiausiai 4 milijonus dolerių už savo prekės ženklo panaudojimą bei objekto valdymą.
Veikiausiai esama tiesos Rusijos bei Ukrainos eksperto Tomo Warnerio frazėje, jog D. Trumpo pažiūras lemia tai, kiek jo interesai sutampa su interesais investuojančių į jo verslą. Milijardieriui bei jo vaikams svarbiausia, kad jų šeimos verslo modelis išliktų bet kuriomis aplinkybėmis.
Pasak Vašingtono instituto „American Enterprise“ analitiko Leono Arono, nors skelbiama, kad prezidentas D. Trumpas – išeivis iš verslo, jo atveju tai nėra klasikinis amerikietiškas verslas, kai žmogus pradėjęs nuo nulio įsigyja įmonę, siūlo, ko visuomenei reikia, nuosekliai plečiasi ir t.t. Prašmatnių nekilnojamojo turto projektų vystytojo D. Trumpo lygyje tai – iš dalies žaidimas, ruletė, kai derybininkai susitinka „vienas prieš vieną“ kuluaruose. Viskas prasideda labai saldžiai, bet neretai baigiasi barniu ar net apsikumščiavimu, mat proceso metu gali išlįsti labai visokių „galų“.
Prezidento D. Trumpo inauguracijos išvakarėse 2017-ųjų sausio 23 dieną jo teisininkė Sheri Dillon paskelbė apie jo sprendimą visas valdomų viešbučių pajamas, pelnytas iš užsienio delegacijų užsakymų, perduoti JAV finansų ministerijai. Esą viskas Amerikos gerovės labui. Bet nutylėjo, kad vien iš „Industrial & Commercial Bank of China“ uždirbtas lėšas, reikšmingai pranokstančias bet kokios užsienio valstybės delegacijos pinigus už viešbučio nuomą, prezidentas nutarė pasilaikyti.
Tiesa, dabartiniai reikalai viltingai neatrodo. Sausio 12-ąją „Bloomberg“ informavo apie D. Trumpo šeimą bei verslą aptarnavusių finansinių įstaigų „Deutsche Bank“ ir „Signature Bank“ sprendimą suspenduoti bendradarbiavimą su juo. Vokiečių bankui 45-asis prezidentas skolingas virš 300 milijonų dolerių, paskutinių rinkimų išvakarėse „Deutsche Bank“ vadovai užsiminė „Reuters“, jog D. Trumpo pralaimėjimo atveju jo kreditoriams nebūtų labai nepatogu reikalauti iš jo grąžinti skolas. Tiesa, po J. Bideno pergalės bankas jau atsisakė komentuoti santykius su D. Trumpu.
Milijardieriaus šeimą (o ir sėdintį advokatą M. Coheną) seniai aptarnavęs Niujorko „Signature Bank“ paskelbė uždarąs dvi asmenines D. Trumpo sąskaitas, kuriose šis laikė apie 5,3 milijono dolerių. Bankas yra ir raginęs milijardierių prezidentą atsistatydinti šalies ir nacijos interesų labui.
Iš kitos pusės, D. Trumpo biografas Michaelis D'Antonius nurodo milijardieriaus nenumaldomą optimizmą, nesėkmių ignoravimą ir gebėjimą suktis iš teisminių ieškinių, net kai vyriausybė sučiupdavo už rankos. Pats jis interviu „Playboy“ yra pasisakęs taip: „Tai talentas. Kai kurie talentingai groja fortepijonu ar telentingai žaidžia golfą. Aš turiu talentą daryti pinigus.“
Dorotis su krizėmis – milijardieriui jokia naujiena. 1988-aisiais jis nesėkmingai bandė steigti prabangias oro linijas ir net tuo reikalu įsigijo „Boeing“ parką už 365 milijonus dolerių. Neišdegė. Vienai verslo krypčių „Trump Hotels & Casino Resorts“ teko skelbti bankrotą du kartus.
Net jei poprezidentystė grasina problemomis, nuo įvairiausių kaltinimų teks „muštis“ ilgai ir brangiai, metų metais gyvenęs su įtarimais dėl mokečių triukų, manipuliavimo turto verte, prabangaus nekilnojamo turto magnatas žada patikimą „Trumponados“ trukmę.
„The Trump Organization“ gindamasi eis net ne iki galo, o gerokai toliau, kaip dar 2018 metais nurodė „Forbes“.
