– Ar galima teigti, kad įvykis sostinės Gabijos gatvėje – tai anų „audringų“ laikų aidas ir dabar tokių „nepaprastų situacijų“ jau nutikti nebegali?
– Tai – sisteminių klaidų padarinys. Tokios sisteminės klaidos yra užprogramuotos visame galiojančių statybos teisės aktų rinkinyje. Deja, per pastaruosius 15 metų nedaug kas čia tepasikeitė. Todėl teigti, kad tokių incidentų negali kilti naujose eksploatuojamuose statiniuose – negaliu.
– Kalbant apie statinio kokybę: kokia dalimi ji nulemta visų pirma pačių statybininkų – jų profesionalumo bei sąžinės? Ir, aišku griežtos kontrolės statybų aikštelėse, nes eiliniai (kai kurie) statybininkai neprošal linkę kai ką iš statybinių medžiagų „nuorganizuoti“ į šalį...
– Mes visuomet siūlome žvelgti plačiau ir ne tik į statybininkų atliekamus darbus. Vardiju iš eilės. Pirmiausia, statybos procesas prasideda nuo tyrėjų darbo. Jie turi pateikti sklypo gretimybių analizę ir atlikti sklypo geologijos tyrimus. Tuomet projektuotojai turi pagal užsakovo pateiktą užduotį suprojektuoti statinį ir įvertinti ne tik konstrukcijų bei statinio stabilumo aspektus, bet ir energetinį efektyvumą, medžiagų tvarumą, darną su miesto architektūra ir pan.
Projektuotojų darbą, pagal galiojančius teisės aktus, turi įvertinti projekto ekspertas. Jis turi patikrinti: ar statinio stabilumas paskaičiuotas teisingai, ar statinys atitinka statybos teisės aktuose aprašytus normatyvus. Tik turint eksperto patvirtintą projektą, statybos rangovas turi galimybę pradėti statyti. Tam gali prireikti darbų organizavimo, darbų saugos ir aplinkosaugos projektų. Būtina su užsakovu aptarti darbų kokybės klausimus ir turėti statybos taisykles.
Rangovui pradėjus statybas, techninis prižiūrėtojas turi vykdyti stebėseną ir fiksuoti esminius statybos etapus statybos priežiūros žurnale. Techninis prižiūrėtojas turi skirti pakankamai laiko ir turėti reikiamas kompetencijas, kad užtikrinti statybos procesų ir darbų kokybės kontrolę. Be techninio prižiūrėtojo statybą taip pat prižiūri ir autorinę priežiūrą veda projektuotojas bei architektas. Pabaigus statinį statyti, darbą pradeda statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos nariai. Jų kompetencijoje yra patikrinti visus statybos dokumentus ir patvirtinti, kad visi statybos proceso dalyviai savo užduotis atliko tinkamai.
Kaip matome, statinio atsiradimo procese dalyvauja daugybė dalyvių. Tad atsakomybių visuma turi garantuoti, kad šalyje pastatyti statiniai yra saugūs. Įvykus avarijai, negalime vertinti vien statybininkų atliktų darbų. Būtina matyti visą statybos proceso dalyvių atsakomybių matricos panoraminį vaizdą.
– O kontrolė tų statybų darbų iš šalies – efektyvi? Statybų inspekcija jos laikinojo vadovo lūpomis štai neseniai viešai skundėsi, kad jie užversti visokiais antraeiliais tikrinimais, todėl nelieka nei laiko, nei žmonių rimtoms statybų kokybės patikroms...
– Šiandien Europoje yra valstybių, kurios statybos techninę priežiūrą yra delegavusios draudimo kompanijoms, pavyzdžiui, taip elgiasi Prancūzija. Tačiau ten net 98 proc. visų statinių yra apdrausti. Todėl draudimo kompanijos yra suinteresuotos statinių kokybe ir, aišku, nenori mokėti draudiminių išlaidų NT savininkams dėl atsiradusio broko. Lietuvoje labai mažai nekilnojamo turto yra apdrausta ir gal todėl pas mus techninę statybos priežiūrą atlieka užsakovo pasamdyti atestuoti asmenys. Tačiau pagal galiojančius teisės aktus didžiulio projekto priežiūrą gali... atlikti fizinis asmuo, o ne rimta, didelę patirtį bei profesionalių darbuotojų turinti bendrovė. Tad tokio fizinio asmens atsakomybių ir žalos atlyginimo tema taip ir prašosi rimtos diskusijos. Ir, aišku, atitinkamų sprendimų-statybų kokybės labui.
Nėra abejonės, kad visų statybų sukontroliuoti Statybų inspekcija negali. Tam reikia sukurti procesą, kuris ir užtikrintų statybų kokybę. Šia tema Lietuvos statybininkų asociacija yra pateikusi daugybę pasiūlymų, tačiau sprendimus priima politikai. O tų reikiamų sprendimų – nėra iki šiol.
– Kaip Jūs siūlytumėte tobulinti, ir visų pirma – pačių statybininkų vidaus kontrolę? Juk yra tikriausiai statybininkų garbės kodeksas ir pan.; o gal prasikaltusius šalinti iš LSA, skelbti nepatikimų statybinių firmų sąrašą? ar tai jau – Statybų inspekcijos ar kitų institucijų reikalas?
–Tikrai nereikėtų iš anksto pasmerkti būtent statybininkų. Kaip jau minėjau, LR Statybos įstatymas numato, kad be statybos projekto valdytojo dar yra šie dalyviai: statytojas (užsakovas), tyrėjas, statinio projektuotojas, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas, rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos techninės priežiūros rangovas ir statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas, įgaliotasis atstovas.
Statybos kokybė priklauso nuo visų dalyvių sąžiningai atlikto darbo, be to, kaip jau minėjau, LSA Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai yra ne kartą siūliusi priimti esmines priemones, kurios užtikrintų ne tik kokybę, bet ir darbų saugą statybvietėse, legalų darbą, aukštą produktyvumą ir kitus privalumus. LSA yra sukūrusi ir Statybininko kompetencijų kortelę, kompetencijų registrą „STATREG“. Taip pat 2018 metais buvome pateikę siūlymą, kad šie instrumentai nuo 2019 metų būtų įteisinti kaip privalomi atributai statybose.
LSA, teikdama pasiūlymus, siekė užtikrinti, kad statybose legaliai dirbtų statybininko amatą išmanantys asmenys. Nes dabar sąžiningai dirbančios ir mokesčius mokančios statybų bendrovės nebegali konkuruoti su įmonėmis, kurios po laimėto statybos konkurso ir jo įgyvendinimo nutraukia savo veiklą, nes dažniausiai būna įkurtos vienam konkrečiam projektui.
Labai gaila, jog politikų priimtas biurokratinis sprendimas: valstybė pati kurs Statybininko kortelę, taip ilgiems metams (nes verslas čia veikia žymiai greičiau) pasmerkdama nelegaliam darbui statybų darbo rinką.
Nerimą kelia ir tai, jog statybininko profesiją renkasi vis mažiau jaunuolių, o tai lemia neigiamas ir nemotyvuojantis statybininko profesijos įvaizdis bei visuomenės nepasitikėjimas statybos sektoriumi. Tačiau šiuolaikiniai statybininkai stato profesionaliai ir kokybiškai, o statybininko profesija – labai perspektyvi ir visuomet reikalinga specialybė.
Šiuo metu LSA turi subūrusi specialistų komandą, turinčią statybos srities ekspertines žinias ir egzaminuojančią statybininkus pagal atsakytus testus bei pademonstruotus praktinius įgūdžius, o tuomet jiems suteikia jų kompetencijų pripažinimo sertifikatas ir išduodama STATREG kompetencijų kortelė. Lietuvos statybos inžinierių sąjunga analogiškai išduoda STATREG kortelę, tik ji skirta inžineriniam personalui.
Be to, reikia matyti, kad pasikeitė ne tik statybos, bet ir patys statybininkai, kurie šiandien yra šiuolaikiški, profesionalūs ir kokybiškai atliekantys darbus. Jiems nebeužtenka gerai išmanyti ir gebėti atlikti vieną funkciją statybvietėje. Dabar statybininkai turi turėti specialių žinių ir gebėjimų naudotis skaitmeniniais įrankiais statybos procese, todėl tokio darbo nebegali dirbti atsitiktiniai asmenys. Tačiau itin sunku įrodyti Švietimo ministerijoje dirbantiems valdininkams, jog mokymas turi būti atskirtas nuo kompetencijų vertinimo ir kad statinių griuvimo galima išvengti, kai darbas daromas ne dėl paukščiuko ataskaitoje.
Manau, valstybei betarpiškai dirbant su socialiniais partneriais yra įmanoma pakeisti situaciją Lietuvos statybų sektoriuje. LSA siekia keisti statybų kultūrą šalyje ir inicijuoja pokyčius, kurie priartintų mus prie vakarietiškos paslaugų kokybės.
– Beje, o kokia situacija Vakarų Europoje ar JAV: kaip ten – ir iš vidaus, ir iš išorės kontroliuojama/reguliuojama statybų kokybės kontrolės? Mums yra ko pasimokyti, įdiegti pas save?
– Pirmiausia, skaitmeninės technologijos statybos procese pakeitė projektavimą. Anksčiau naudotus popierinius statinio projekto modelius ir šūsnis popierinių brėžinių pakeitė skaitmeniniai projekto modeliai, šiandien turintys specialų terminą – BIM modeliai.
Prognozuojama, kad statinio informacinis modeliavimas (BIM) taps pasauliniu viešosios infrastruktūros projektų įgyvendinimo standartu, todėl mes siekiame skatinti BIM diegimą ir Lietuvos statybų sektoriuje.
BIM leidžia kokybiškiau ir greičiau projektuoti, išvengti klaidų, užtikrinti aukštesnę darbų kokybę, turėti ekonomiškesnį statybos procesą ir statinio priežiūrą. Tai – vienoje vietoje esanti informacija, kuri naudotina tiek statybos, tiek pastatų remonto ar renovacijos darbams.
BIM šiandien dažnai įvardijamas kaip įrankis ar metodas, norint pasiekti kokybišką ir tvarų rezultatą.
Be to, pasaulio skaitmeninė transformacija kuria didelius skaitmeninių duomenų kiekius, kurie struktūrizuotais formatais virsta Twin city arba skaitmeninių miestų dvyniu. Tai reiškia, kad šiandien atsiranda galimybė realiu laiku turėti net pačių miestų skaitmeninius modelius.
Visuose statybos objektuose turėtų būti taikomas tik Elektroninis statybos darbų žurnalas. Anksčiau būdavo įprasta statybos dokumentų valdymą organizuoti kaupiant popierinius dokumentus daugybėje segtuvų, o darbų aprašus registruoti didelėse knygose. Šiandien šie dokumentai perkeliami į skaitmeninę laikmeną ir statinio viso gyvavimo ciklo informacija kaupiama skaitmeniniu formatu. Statyba be popierių jau artimiausioje ateityje taps norma.
Taip pat statybose turėtų būti įdiegta Statybininko (STATREG) kompetencijų kortelė.
Negalime siekti momentinės naudos statybos darbų viešuosiuose pirkimuose. Šiandien turime taikyti ekonominės naudos kriterijus ir siekti naudos visame statinio gyvavimo cikle.
Visos LSA iniciatyvos yra atėjusios iš Vakarų rinkų, nes daug Lietuvos rangovų dirba Skandinavijos šalyse, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje. Tokie rangovai parveža savo patirtį iš užsienio rinkų, o, remiantis gerąja užsienio šalių praktika, mes teikiame pasiūlymus ministerijoms. Deja, ir šie mūsų pasiūlymai lieka dulkėti ministerijų raštinių segtuvuose.
–O kai namas, ir ypač daugiabuti pastatytas, kas turi/privalo jį kompetentingai prižiūrėti bei kontroliuoti? Visi pamename nuo sovietinių laikų tas namų valdybas, kur dirbo pageriantys santechnikai bei elektrikai; dabar gi susikūrė jų vietoje butų ūkio tarnybos – bet ar jų darbų bei priežiūros kompetencija pakilo iki reikiamo lygio? Nes juk daugiabutis gyvenamasis namas – labai sudėtingas „organizmas“ su daugybe komunikacijų bei sudėtingas savo sandara, – tad jį prižiūrėti reikalingi profesionalai. Tad ar yra jau tokių firmų – daugiabučių gyvenamųjų namų prižiūrėtojų?
–Kadangi pasikeitė statybos technologijos, todėl ir statinių inžinerinės sistemos tapo labai sudėtingos. Nuo naujų metų įsigaliojus A++ energetiniam reikalavimui visiems naujai statomiems statiniams, kiekvienas statinys praktiškai taps elektrine, kuri pati gamins elektrą.
Tokių statinių priežiūrai reikalingi kompetentingi specialistai, turintys specialias žinias. LSA yra siūliusi, kad teisės aktuose būtų įvesta sąvoka „statinio gyvavimo ciklas“. Vienas iš šio ciklo etapų yra eksploatacija.
Šiandien galime labai aiškiai aprašyti reikalavimus šiam etapui ir, taikant skaitmeninius instrumentus, registruoti visus statinio nuokrypius eksploatacijos metu, einamuosius pakeitimus ir pan. Galima sakyti, kad ir šiuo metu galioja teisės aktų reikalavimas vykdyti statinio priežiūrą ir registruoti Statinio priežiūros žurnale. Tačiau bėda ta, kad popieriniai statybos žurnalai pildomi itin atmestinai ir nenaudojant skaitmeninių priemonių yra tiesiog neįmanoma užtikrinti to proceso kontrolės. Pavyzdžiui, įvykus avarijai, ekspertizė negali operatyviai surinkti brėžinių ir statybos dokumentacijos.
Esamą situaciją pakeistų elektroninio statybos darbų žurnalo naudojimas, kuomet visi dokumentai perkeliami į skaitmeninę laikmeną ir statinio viso gyvavimo ciklo informacija kaupiama skaitmeniniu formatu.
Tačiau viską galima pakeisti – reikia tik noro. Statyba be popierių ateityje taps norma.
– Ne mažiau skausminga tema – daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų bendrijos; juk statybininkų-profesionalų tų bendrijų valdymo organuose beveik nėra. Todėl tos valdybos nieko apie statybas ar remonto darbus neišmano, tad kai kurios firmos – firmelės ir valdybas, ir namo gyventojus ir mausto; ir atliekant namo renovaciją, ir – stambesnį remontą...Bepigu tokio namo gyventojams Vakaruose: ten toks daugiabutis yra firmos ar fizinio asmens nuosavybė; tad gyventojams, butų savininkams, nereikia sukti galvos dėl kiauro stogo, einamojo remonto ar nedegančių lempučių laiptinėse – savininkas viską pats (tiksliau, jo samdomos firmos) sutvarko, o išlaidas–padalina proporcingai tarp butų. Gal laikas taip tvarkytis ir Lietuvoje?
– LSA atliko Lietuvos statybos sektoriaus įmonių apklausą apklausą, kurios rezultatai parodė, jog net 69 proc. statybos rangovų šiemet neplanuoja dalyvauti daugiabučių namų renovacijos projektuose.
Mes manome, kad daugiabučių namų priežiūrai ir vadybai reikia įdiegti Vakarų valstybėse galiojantį modelį, nes dažniausiai kurdami kažką patys ir bandydami išrasti dviratį iš naujo–neišvengiamai suklumpame. Jeigu veiktų laiko patikrinta bendrijų valdymo schema, būtų paprasčiau spręsti visus ūkinius, techninius ir kitus klausimus, susijusius su NT priežiūra.
– Dabar perkant NT, vis dažniau atsiranda sąvoka „nematerialus turtas“. Kas tai?
– LSA dar iki pandemijos buvo susitikusi su Notarų rūmų ir Teisingumo ministerijos vadovybėmis, kuomet siūlėme pokyčius, kurie atneštų daugiau naudos ir tvarkos.
Visi asmenys, pirkdami nekilnojamąjį turtą (NT), pas notarą pasirašo sutartį, kurioje yra neaprašyta dalis įgyto turto. Asmuo galėtų gauti naudą, jeigu sutartyje atsirastu punktas dėl nematerialaus turto.
Kas yra nematerialus turtas NT įsigijimo sutartyse? Tai yra informacija apie visą statinio gyvavimo ciklą, saugoma skaitmeniniame formate. Tai reiškia, jog asmuo gautų prisijungimą prie duomenų saugyklos, kurioje saugoma informacija apie statinio projektavimui išduotas technines sąlygas, statinio 3D modelį, Elektroninį statybos darbų žurnalą su paslėptų darbų aktais bei medžiagų sertifikatais, nuotraukomis, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu ir pastabomis bei visa kita svarbia informacija.
Skaitmeninėje saugykloje gali būti ir statinio eksploatavimo informacija: draudiminiai įvykiai pavyzdžiui, gal butas buvo užlietas ar įvyko gaisras. Taip pat turėtų būti galimybė sužinoti informaciją, ar turtas buvo nuomojamas, kada buvo perplanuotas, gal yra kultūros paveldo projektas. Tokia informacija turėtų būti laikoma nematerialiu turtu ir privalo būti notarinio sandėrio forminimo metu, perduota naujam NT savininkui.
Tad LSA ir toliau siūlo: tokio nematerialaus turto perdavimas ir kaupimas privalo tapti teisine norma. Tikiu, kad tai ir bus artimiausioje ateityje.
