Paaiškėjus, kad jai iš saulėtosios Ispanijos galėjo diriguoti prie neįgaliojo vežimėlio prikaustytas buvęs klaipėdietis Sergejus Bėglikas (g. 1971 m.), daugeliui ši istorija atrodė mažai tikėtina. Juk paprastai panašūs personažai vaizduojami tik nežabota fantazija garsėjančių vaidybinių kriminalinių serialų „Narcos“ arba „Gomorrah“ kūrėjų scenose. Bet juk neretai tikrovė būna kur kas šiurpesnė, o ja remiantis kuriami kino bei internetinės televizijos projektai. Šiandien skaitytojams pristatome mažai žinomus išskirtinės S. Bėgliko kriminalinės biografijos faktus, kuriuos padėjo atskleisti vertingi pašnekovai iš Klaipėdos.
Ispanai neperduoda Lietuvai
2019 metų gegužę plačiai paskelbtos tarptautinės operacijos „Ledlaužis“ metu buvo atlikta per 40 kratų net keliose Europos valstybėse. Tada buvo sulaikyti 22 asmenys, iš kurių 5 – Lietuvoje. Iš viso išimta 8 milijonai eurų grynaisiais, aukso luitų, brangenybių bei nelegalių cigarečių. Ispanijoje, Lenkijoje bei Lietuvoje vykdant sulaikymus dalyvavo beveik 500 pareigūnų. Šią operaciją koordinavo didžiausios tarptautinės teisėsaugos agentūros – Europolas ir Eurojustas. Užkulisiuose kalbėta, kad prie jos žymiai prisidėjo savo sukauptomis išskirtinėmis žiniomis garsėjęs ir ne vieną Lietuvos banditų gaują sutriuškinęs buvęs įtakingas Kriminalinės policijos biuro pareigūnas, kuris jau keletą metų darbuojasi Europole. Europolo vertinimu, tai buvo stambiausia pastaraisiais metais tokio pobūdžio operacija visoje Europoje.
Maža to, Vilniuje, Policijos departamente, pristačius minėtą operaciją, pirmąsyk buvo viešai paskelbta, kad tarp sulaikytos grupuotės asmenų yra žmonių, kurie galėjo suorganizuoti 2015-ųjų lapkritį Kaune nušauto su Agurkiniais sieto Deimanto Bugavičiaus užsakytą žmogžudystę. Šiandien jau vieša paslaptis, kad įtariamieji, kaip pagrindiniai minėto nužudymo organizatoriai, yra S. Bėglikas ir nuo teisėsaugos besislapstantis, ieškomiausiu Lietuvos nusikaltėliu tituluojamas Renaldas Kanys.
Maždaug nuo 2005–2007 metų Ispanijoje gyvenantis S. Bėglikas buvo sulaikytas Andalūzijos regione esančiame Huelvos mieste. Sulaikymo dieną į prabangų lietuvio dvarą įsiveržusi Ispanijos nacionalinė gvardija vėliau išplatino ir vaizdo medžiagą iš S. Bėgliko namų. Pademonstravo jo įspūdingo dvaro garaže stovėjusius prašmatnius automobilius – „Mercedes Benz“ C klasės kabrioletą bei „Range Rover“ visureigį.
Bet įdomiausia, kad po skambaus ir žiniasklaidoje plačiai nušviesto sulaikymo gaujos lyderiu tituluojamas S. Bėglikas Ispanijos areštinėje praleido vos 48 valandas. Malagos provincijos teismas nusprendė, kad Ispanijos įkalinimo įstaigos negali šiam neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam Lietuvos piliečiui sudaryti normalių sąlygų laukti teismo. Taigi, S. Bėglikas buvo paleistas už 15 tūkstančių eurų užstatą. Jis iki šiolei mėgaujasi laisve savo prabangiame dvare Ispanijoje.
Praėjus bemaž mėnesiui po kilusio triukšmo, S. Bėglikas į savo prašmatnią vilą įsileido ispanų žurnalistus ir pademonstravo jiems namų erdves. Atvykusiems ispanų žurnalistams neįgaliojo vežimėlyje sėdintis vyras noriai pozavo bei aiškino, kad turtus susikrovė prekiaudamas bitkoinais ir kava iš Centrinės Amerikos.
Panašiu metu bandžiau surasti priėjimą prie paties S. Bėgliko ar jo advokatų, tačiau vietoj konkretaus atsakymo vyriškio atstovai atsiuntė grėsmingą raštą reikalaudami, kad daugiau mano publikacijose nebūtų minima S. Bėgliko pavardė.
Kalbama, kad Lietuvos pareigūnai deda milžiniškas pastangas, jog artimiausiu metu parsivežtų S. Bėgliką į gimtinę, tačiau Ispanijos teisėsauga kažkodėl nelinkusi jo išduoti.
Manoma, kad Ispanijoje S. Bėglikas įstrigęs dėl to, kad neva per tarpininkus galėjo surasti priėjimą prie Ispanijos teisėsaugininkų vadovybės. Lietuvos kriminalistams iki šiol tenka girdėti keistus paaiškinimus iš kolegų Ispanijoje, neva S. Bėglikas labai sunkus ligonis ir kol kas nėra jokių galimybių užtikrinti jo pargabenimo procedūros į gimtąją šalį.
Mogiliovo gatvės gyventojas
Praeityje kelis kartus teistas, bet už grotų nesėdėjęs S. Bėglikas – tokia figūra, kad apie jį vis dar nėra daug informacijos viešoje erdvėje. Žinoma, kad jis buvo įtariamas vadovavimu vienai iš 14 Klaipėdoje laukiniais 1990-aisiais egzistavusių nusikaltėlių gaujų.
1971 metais gruodžio 28-ąją gimęs S. Bėglikas augo tvarkingoje šeimoje. Net ir dabartiniais laikais anonimais panorėję išlikti buvę S. Bėgliko kaimynai iš Mogiliovo gatvės 3-iojo namo Klaipėdoje pasakojo, kad kadaise būtent šiame name užaugo ir su tėvais gyveno būsimasis Bėglikinių grupuotės lyderis. Jis gyveno paskutinėje 3-iojo namo laiptinėje.
Kaimynai buvo girdėję istorijų, kad nuo seno Sieras (taip S. Bėgliką vadino namo gyventojai – aut. past.) neva savo turtą buvo užrašęs... mirusios sesers vardu. „Kas įdomiausia, bet ji buvo nuskendusi jūroje prie molo. Pasakojama, kad nutikus šiai nelaimei S. Bėgliko tėvas būdamas naras sukvietė visus narus iš Lietuvos ieškoti savo dukters kūno“, – netikėtais praeities faktais pasidalijo buvęs S. Bėgliko kaimynas.
„Kai dirbau 6-ame skyriuje, S. Bėglikas buvo labai jaunas. Baigė vidurinę mokyklą. Tada mus pasiekė operatyvinė informacija, kad jau Klaipėdoje neblogai žinomo kriminalinio veikėjo Vladislavo Lysenko, anuomet garsėjusio Lyso, Siero arba Cezario pravardėmis, grupėje atsirado toks Bėglikas – sportininkas, stipraus charakterio žmogus, turintis savitą požiūrį“, – prisiminė Jurijus Balandinas, 1989–1991 m. buvęs Klaipėdos 6-ojo poskyrio viršininkas, paskui – Valstybės saugumo departamento karininkas.
Buvęs uostamiesčio kriminalistas prisiminė, kad tada visi jie sportavo karatė. Aplink S. Bėgliką buvo susitelkusios jaunų vyrų grupės, kurių amžius svyravo nuo 16 iki 20 metų. Jie garsėjo muštynėmis, chuliganizmais.
Netrukus prasidėjo konfliktai su kitomis Klaipėdos kriminalinėmis grupuotėmis. „Jie ėmė nesutarti su Sigito Gaidjurgio (garsiausio visų laikų uostamiesčio kriminalinio autoriteto, nuteisto iki gyvos galvos, – aut. past.) grupuotės vyrais ir jie visada buvo priešingose stovyklose, – kalbėjo J. Balandinas. – Galbūt prie nesutarimų prisidėjo ir tai, kad jų amžius buvo skirtingas. S. Gaidjurgio žmonės buvo atsėdėję kalėjimuose, laikėsi kriminalinio mentaliteto, o S. Bėglikas niekada anksčiau nesėdėjo kalėjime. Taigi, buvo visiškai skirtingos vadinamosios poniatijos (nusikaltėlių pasaulio supratimai, tradicijos)“.
Smogikų treneris – KGB veikėjas
Dar neišaušus nepriklausomybei, S. Bėgliko, arba vadinamoji Bėglikinių, o kai kada – ir Bėglikų gauja, vertėsi pačiais įvairiausiais nusikaltimais. Tačiau ji pamažu mėgino įsiskverbti į legalų Klaipėdos verslą – kontroliavo automobilių aikšteles prie pagrindinio miesto transporto turgaus, dar keletą teritorijų.
Maždaug 1990 metais į Klaipėdą atvyko buvęs aukštas sovietų slaptosios tarnybos – KGB – darbuotojas, praeityje neblogas tekvondo meistras, netrukus jis pradėjo vesti treniruotes S. Bėglikui bei jo vyrams. „Pamatėme, kad šis anksčiau KGB praporščiko laipsnį turėjęs veikėjas išnuomojo salę Klaipėdoje, į kurią ėmė rinktis ir karatė treniruotis jaunimas, – pasakojo J. Balandinas. – Buvo kalbų, kad šis asmuo praeityje dirbo KGB slapto sekimo tarnyboje, o paskui iš jos buvęs atleistas ar pats išėjo. 1990 m. pabaigoje jis tapo S. Bėgliko grupės nariu, instruktavo jaunus nusikaltėlius, kaip elgtis, kaip pabėgti nuo policijos. Taigi, galima sakyti, kad vedė savotišką kontržvalgybinį darbą besiformuojančioje kriminalinėje grupuotėje.“
Pasiteiravus, ar esama konkrečių žinių, kad paskutiniais sovietinės epochos metais S. Bėglikas turėjęs glaudžių ryšių su KGB struktūromis, J. Balandinas atsakė: „Mūsų surinktais duomenimis, jis su KGB neturėjo nieko bendra. Išskyrus tai, kad jo grupėje instruktoriumi dirbo minėtas buvęs KGB atsargos praporščikas“.
Pakirto konkurentų kulkos
Kas tas buvęs KGB darbuotojas – S. Bėgliko grupuotės vyrų karatė treneris? Kaip skelbta „Vakarų eksprese“, V. Česnaitis, tarp artimųjų turėjęs Valdelio, o tarp banditų – „Barmalėjaus“ pravardes, yra buvęs etatinis tuometinio KGB darbuotojas. Žvalgybos skyrių jis paliko 1990 metais. Vėliau jis buvo Klaipėdos moterų krepšinio komandos „Žuvėdra“ fizinio pasirengimo treneris, ne kartą tapo Lietuvos karatė čempionu, turėjo savo karatė klubą „Angis“, prie kurio ir buvo nužudytas. Vyriškis gerai buvo žinomas ir teisėsaugos pareigūnams, mat buvo įtariamas turėjęs ryšių su kone visomis pagrindinėmis Klaipėdos nusikaltėlių grupuotėmis, vėliau veikęs vienas, reikalaudavęs išpirkų už vogtus automobilius.
Tačiau 1997 metų rugsėjo 26 -ąją, apie 18.20 val. Klaipėdoje, Minijos gatvės 147 namo kieme V. Česnaitį pakirto penki šūviai. Atvykę gyventojų iškviesti policijos pareigūnai automobilių stovėjimo aikštelėje aptiko automobilį „Volvo-480“, o jame – šūvių į galvą sunkiai sužeistą V. Česnaitį.
Šiandien žinoma, kad V. Česnaitis buvo nužudytas S. Gaidjurgio artimiausių parankinių rankomis. Kurį laiką šis nužudymas buvo priskirtas „tamsioms byloms“, tačiau jis iš archyvo vėl buvo ištrauktas praėjus daugiau nei 5 metams, kai parodymus ėmė duoti S. Gaidjurgio parankiniai. Tada Artūras Damkus kriminalistams atskleidė, kad S. Gaidjurgis pradėjo kalbėti, kad reikia „užversti karatistą“, nes šis bendraująs su S. Bėgliko grupuote. Sakydamas „karatistą“, S. Gaidjurgis turėjo omenyje V. Česnaitį. Nužudyti su konkuruojančia grupuote bendraujantį Barmalėjų S. Gaidjurgis patikėjo A. Damkui bei Mariui Marijošiui. Jie pakluso Klaipėdos mafijos lyderiui ir įvykdė pavestą užduotį.
Susikivirčijo dėl biliardinės stalo
S. Bėglikas ne vienerius metus buvo vadinamas pagrindiniu anuomet Klaipėdos mafijai vadovavusio S. Gaidjurgio konkurentu. Kaip žinia, 1990–2002 metais gangsteriai, kurie nesutarė su S. Gaidjurgiu dažniausiai krisdavo nuo nežinomų žudikų kulkų arba dingdavo be žinios. Tačiau S. Bėglikas buvo vienas nedaugelio tuo metu nepabijojęs pasipriešinti S. Gaidjurgiui. Jie susipyko 1993 m., tačiau net ir paskui S. Bėglikas visiškai nesibaimino Gaidjurginių boso keršto. Pirmas rimtesnis pasikėsinimas įvyko 1993 m. liepos 31-ąją. Tada S. Bėgliko vairuojamą VAZ-2108 tarp I ir II Melnragių pasivijo automobilis, iš jo išlipę du vyrai pradėjo šaudyti. Per susišaudymą S. Bėglikui buvo lengvai sužeista kairė koja.
Kriminalistai spėjo, kad minėti šūviai į S. Bėgliką buvo paleisti dėl nesutarimų su S. Gaidjurgiu. Įtariama, kad šaudyti galėjo S. Gaidjurgio pasiųsti vyrai, nes tą dieną tarp Gaidjurginių autoriteto ir S. Bėgliko įsiplieskė konfliktas tuometinėje „Vėtrungės“ kavinėje. Čia S. Bėglikas buvo įsteigęs biliardinę. Tąsyk S. Gaidjurgis pareiškė, kad nuo šiol jam priklausysiąs vienas stalas, o karšto būdo ir sportiškas S. Bėglikas įžūliai jam atsakė.
Uostamiesčio kriminalistai 1993–1995 metais S. Bėgliką pagal Prevencinio sulaikymo įstatymą buvo sulaikę bemaž keturis kartus. „Nors jam buvo bandyta inkriminuoti ne vieną nusikaltimą, tačiau kaskart jis po dviejų mėnesių būdavo paleidžiamas į laisvę“, – prisiminė 1999 – 2007 metais Klaipėdos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) vyr. komisaras Vladimiras Plotkinas.
Pasakojama, kad 1993 m. S. Bėglikas dažnai susitikinėjo su į Klaipėdą atvykusiu samdomu žudiku Stanislavu Dudaku, buvo įtartas pasikėsinimas nužudyti jį ir dar kelis uostamiesčio gyventojus. Tačiau tam pareigūnams pritrūko svarių įrodymų.
1994-aisiais pavasarį S. Bėglikas apsilankęs Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, kur atėjo aplankyti sužalotą draugą, netikėtai sumušė gydytoją. Nors jis buvo sulaikytas praėjus pusmečiui, tačiau minėtas konfliktas buvo užglaistytas, neoficialiais duomenims, nukentėjusiam medikui buvo įteikta apvali pinigų suma. Kai kurių šaltinių teigimu, S. Bėglikui minėtas konfliktas galėjo kainuoti apie 25 tūkstančius JAV dolerių.
Lemtinga avarija
1995 metais S. Bėglikas buvo teisiamas už tai, kad per vieną iš jo grupuotės sulaikymų pagrasino nužudyti tuomet operacijai vadovavusį Klaipėdo „Aro“ kuopos rinktinės vadą Vacį Lekevičių. „Pamenu, per tą operaciją jis (S. Bėglikas) tada pareiškė, kad tau viskas, tu mentas, pederastas... Tau p..., tavo šeimai ir panašiai, – tokią akistatą su S. Bėgliku šiandien prisimena 1991–1995 metais Klaipėdos „Arui“ vadovavęs V. Lekevičius. – Tai buvo laikai, kai jie mėgo išsišokti. Ypač jautėsi kietais, kai jų buvo daug vienoje vietoje. Tada nedvejodamas parašiau pareiškimą, kad kažkiek jį nubaustų. Tuo ir baigėsi, kad jo nenubaudė. Nors turėjome ir liudininkus, kai kurie mūsų pareigūnai liudijo. Aišku, dabar būtų paprasčiau, bet tada buvo kitokie laikai“.
Paprašytas prisiminti tuometinę S. Bėgliko išvaizdą ir stilių, V. Lekevičius prisiminė: „Pamenu, S. Bėglikas tada buvo kūdo sudėjimo, pasportavęs. Jie visi buvo su treningais, striukėmis, rankos plačiai tarsi kamuoliai po pažastimi. Tada jie buvo įžūlūs, ir mašinos pas juos buvo geresnės. Negaliu sakyti, kad jį pažinojau asmeniškai. Kai ant žemės gulėdavo, prieidavau, pažiūrėdavau. Bet kad žinočiau, kur gyvena ar kuo verčiasi, neprieidavau prie tokios operatyvinės informacijos. Kalbėta, kad jis vertėsi kontrabanda. Plačiai sklido kalbos apie jo priešpriešą S. Gaidjurgiui“.
Taigi, S. Bėglikas buvo išteisintas ir toliau nevaržomai siautėjo Klaipėdoje.
1997 metais Klaipėdoje vienas po kito krito nusikaltėlių grupuočių nariai ar su jais susiję verslininkai. S. Gaidjurgis organizavęs nemažai to meto nužudymų, ilgą laiką sugebėjo išlikti neliečiamuoju. Jam S. Bėgliko neprireikė žudyti, kadangi jis 1997 metų sausio 26 – ąją, gatvėje, netoli Klaipėdos ligoninės, vairuodamas „Audi 80” viršijo greitį ir pateko į autoavariją. Tąsyk S. Bėgliko mašinai apsivertus, jam lūžo stuburas. Sklando kalbos, kad pirmąją pagalbą jam suteikė tas pats chirurgas, kurio sumušimu prieš keletą metų jis buvo įtariamas.
Deja, nuo to laiko S. Bėglikas yra prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio. Praėjus kuriam laikui jis išsikraustė iš tėvų namų Mogiliovo gatvėje. Tiesa, kaimynai prisiminė, kaip vienąsyk sugrįžus į senus namus S. Bėgliką iš autobusiuko į viename iš daugiabučio aukštų užnešė buvę krepšininkai.
„Jis niekada neatrodė pasiduodantis ir visada tikėjo, kad kada nors galės atsistoti ant kojų. Jau vėlesniais metais gyvendamas nuosavame name jis įsirengė sporto salę ir turėjo nusamdęs asmeninį trenerį, kuris jam padėjo sportuoti“, – kalbėjo V. Plotkinas.
„Baisiausias – pirmas smūgis“
Tuometinius Klaipėdos organizuotų nusikaltėlių pasaulio procesus akylai stebėjęs V. Plotkinas prisiminė, kad S. Bėglikas nuo senų laikų buvęs aistringas sporto gerbėjas.
„Dar būdamas jaunas S. Bėglikas ir jo bičiulis Mutė (Laimonas Petraitis) sportuodami itin orientavosi į V. Lysenko – Cezario fizinę ištvermę. Jie žvelgė į Cezarį, tarsi į savotišką Dievą, – pasakojo V. Plotkinas. – Nors V. Lysenko išvakarėse smarkiai išgerdavo, prisirūkydavo, bet kitą dieną jau pirmas atbėgdavo krosą. V. Lysenko vienas pirmųjų atsidarė sunkiosios atletikos salę. Visas jos inventorius buvo padarytas rankomis. Kadangi jis praeityje dirbo šaltkalviu, tad turėjo galimybę panaudoti visą turimą metalą. Vėlesniais metais jis atidarė karatė klubą. Tenai Sergejus ir Mutė atiduodavo visas jėgas, sportui skyrė visą savo laiką. Kartą teko gyvai bendrauti su Sergėjumi, jau jis sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, netikėtai užėjo kalba apie ekstremalias situacijas. Jis man pasakė: „Baisiausias yra pirmas smūgis, paskui tavo kūnas ir smegenys jau nieko nejaučia“.
V. Plotkinas teigė, kad net ir šiandien sklando kone anekdotinė istorija, kaip S. Bėglikas susipažino su S. Gaidjurgiu. „S. Bėglikas ir Mutė buvo neaukšto ūgio. Abu „kačiokai“ ir vienas iš jų pamatė, kaip S. Gaidjurgis privažiuoja su mašina. Tie stovi, kalbasi. O S. Gaidjurgis jiems ištarė: „Ė, mažiukai, ateikit čia!”. Bet tie atsakė, kaip reikia... Kai jau S. Bėglikas buvo atidaręs visoje Klaipėdoje pagarsėjusią biliardinę, čia atvykdavo pramogauti kone visų miesto gaujų atstovai. Taip pat ir S. Gaidjurgis su savo chebra. Vieną dieną Sigis S. Bėglikui pasakė: „Mes norėtume, kad vienas stalas būtų paskirtas tiktai mums“. Ir vėl jis gavo griežtą atkirtį. Na, o paskui į Sergejų jau buvo pasikėsinta. Iš pradžių lengvas sužalojimas į koją, bet nesutarimai jau prasidėjo“.
Pasidomėjus, kiek iš S. Gaidjurgio pusės buvo surengta pasikėsinimų į S. Bėgliką, V. Plotkinas bandė prisiminti: „Nuo 1999-ųjų buvo įrodyti du atvejai“.
Ginklų arsenalas – namuose
Maždaug nuo 1999-ųjų S. Bėglikas šiek tiek atitolo nuo kriminalinio pasaulio. Jis ėmė uždirbinėti neblogas pajamas iš pramogų verslo: Klaipėdoje įsteigto naktinio baro „Sodžiaus“, biliardinių, lošimo aparatų.
Tačiau neužilgo V. Plotkino sutelkti uostamiesčio ONTT vyrai ėmė traiškyti S. Bėgliko grupuotę. Iš pradžių kuriam laikui buvo sulaikytas L. Petraitis – Mutė. Dar keli asmenys ir pamažu grupuotė buvo išsklaidyta. Tačiau jau tuomet kaskart į kriminalistų būstinę pakviestas S. Bėglikas elgdavosi ramiai. Jo bendravimo maniera buvo smarkiai pasikeitusi nuo tų laukinių 1990-tųjų laikų. „Jis jau nė iš tolo nepriminė „bachūro“. Bendravo kultūringai, laisvai. Jo leksika labiau priminė verslininkams būdingas šnekas“, – prisiminė V. Plotkinas.
Klaipėdos ONTT darbuotojai 2002 m. vasario 13 d., S. Bėgliko didžiuliame name, Molėtų gatvėje atliko kratą. Orderis šiai kratai buvo išduotas tiriant vienio vilkiko apiplėšimo bylą. Kriminalistai tikėjosi surasti vogtų kosmetikos, skutimosi priemonių. Nors minėtų daiktų jie nesurado, tačiau netikėtai tarp židiniui laikomų malkų jie aptiko 16 šovinių ir duslintuvą.
O vonioje, skalbinių dėžėje ir „Makarov“ pistoletą, užtaisytą 8 šoviniais. Be to, name buvo aptiktas ir laikrodinis sprogdinimo mechanizmas, radijo bangų skeneris bei senovinis šautuvas.
„Dėl S. Bėgliko sulaikymo kelioms paroms buvo kilęs didžiulis skandalas. Įsivaizduokite, uždarėme į areštinę neįgalųjį ir dėl to labai daug sulaukėme pačių įvairiausių epitetų. Bet tada buvo tokia situacija, kad tiesiog vyko karas – jie (banditai) kariavo prieš mus, valstybę, įstatymus, o mes kariavome su nusikaltėliais. Tiesiog arba jie, arba mes“, – paaiškino V. Plotkinas.
Vėliau teisme S. Bėglikas taip ir neprisipažino, kad namuose laikęs ginklą. Jis aiškino, kad šautuvą legaliai pirkęs Bulgarijoje, skenerį jau seniai įsigijęs vienoje Klaipėdos parduotuvėje, o laikrodinį mechanizmą neva radęs motinos nupirktame name.
Susidomėjo prekyba narkotikais
Kad laikai smarkiai pasikeitė S. Bėglikui rimtu perspėjimu tapo 2003-ųjų spalio vagystė. Būtent tada buvo apvogtas jo prabangus namas Molėtų gatvėje. „Kalbėta, kad tuo metu, kai buvo įvykdyta vagystė, S. Bėgliko namuose nebuvo signalizacijos. Jis buvo išvykęs iš Lietuvos. Po šio įvykio Klaipėdoje kilo nemažas sujudimas tarp vietos gangsterių – suprask, kaip tai galėjo nutikti ir kas tai leido sau padaryti, – pasakojo V. Plotkinas. – Tačiau mūsų informatoriai pranešė, kad taip buvo dėl to, kad Sergejus jau nebeturėjo reikiamo potencialo. Sumenko autoritetas? Autoritetas čia ne prie ko, nes S. Bėglikas visada jį turėjo. Galima sakyti, kad jis jau nebeturėjo patikimų patikėtinių, nevaldė informacijos. Manau, kad prie to prisidėjo ir S. Gaidjurgio sulaikymas“.
Primenu, kad S. Gaidjurgis buvo sulaikytas 2002 metų rudenį.
S. Gaidjurgiui paskelbus griežtą nuosprendį, netrukus S. Bėglikas slapčia pardavė namą ir iš gimtosios Klaipėdos spruko į Ispaniją. Ką jis ir su kuo suko vos tik atvykęs, istorija nutyli. Tačiau manoma, kad pradėjo verstis narkotikais su senais bičiuliais. Kaip skelbta žiniasklaidoje, Ispanijoje dešinioji S. Bėgliko ranka buvo – artimas bičiulis iš senųjų 1990-tųjų – Klaipėdos laikų – V. Lysenko, kuris buvo atsakingas už prekyba narkotikais.
Abu jie patogiai įsitaisė prabangioje Marbeljoje.
Įtariama, kad V. Lysenko koordinavo kokaino pargabenimą iš Pietų Amerikos ir hašišo kontrabandą iš Maroko. Galiausiai kvaišalai turėjo pasiekti Rusiją arba Jungtinę Karalystę. Lenkų teisėsaugos duomenimis, 2016 metais grupuotė per Rumuniją organizavo 2,3 tonos kokaino kontrabandą į Europą, tačiau vietos teisėsauga birželį sulaikė jūrinį konteinerį su narkotikais. Neužilgo už grotų pateko du jauno amžiaus vyrai iš Lietuvos. Jie po šiai dienai laiką skaičiuoja kalėjime.
Tyrimo metu Lenkijoje sulaikyta 200 kg hašišo kontrabanda, kuri gali būti siejama su S. Bėgliku ir jo žmonėmis. Tyrimo duomenimis, iš viso grupuotė per keletą metų sėkmingai pervežė 2,5 tonos narkotikų.
Buvo metas, kai narkotikų platinimu aktyviai rūpinosi ir paskutiniais metais teisėsaugos labiausiai ieškomas lietuvis R. Kanys. Nors R. Kanys su S. Bėgliku buvo geri draugai, tačiau praėjus kuriam laikui jų santykiai pašlijo vien dėl nesutarimų šešėliniame versle.
Skaičiuojama, kad pelnas iš šios veiklos siekė 680 mln. eurų. Pinigų plovimu užsiėmė grupuotės nariai Lenkijoje, didžioji dalis lėšų išplauta per valiutų keityklas. Pinigai iš Anglijos atkeliaudavo į Lenkiją, ten būdavo išplaunami ir per Olandiją keliaudavo į Kolumbiją bei kitas šalis. Grynieji buvo pervežami tiek sunkvežimiais, tiek oro transportu. Spėjama, kad vienu kartu galėjo būti pervežta net 50 mln. eurų.
Advokatas: S. Bėglikas – pernelyg mistifikuotas
Plataus atgarsio sulaukusioje D. Bugavičiaus nužudymo byloje kaltinamuoju arba tiksliau tarpininku tarp organizatorių ir vykdytojų laikomo Ričardo Baikos advokatas Linas Belevičius negailėjo aštrios kritikos bylą tyrusiems asmenims. „Mano akimis, jis (S. Bėglikas) yra pernelyg mistifikuotas, – pareiškė L. Belevičius. – Tiek policijos, tiek prokuratūros veiksmais, viešais pareiškimais, informacijos nutekinimais spaudai bandoma sukurti kažkokį mistinį personažą, kuris yra labai toli, bet vadovavęs labai baisiais nusikalstamais pagarsėjusiai gaujai. Tačiau kai tenka pamatyti konkrečius bylos duomenis, pradedi abejoti tokiu mistifikavimu“.
Anot jo, kadaise su Agurkinių lyderiu Sauliumi Velečka – Agurku gerai sutarusio D. Bugavičiaus žudymo byla grindžiama ne įrodymais, o gandais ir keistomis prielaidomis. „Į teismą perduota tik nedidelė bylos dalis, susijusi su D. Bugavičiaus nužudymu. Ši byla paremta tiktai kriminalinio pasaulio gandais. S. Bėglikas toks, apie kurį niekas nekalba, bet, regis, prokuroro nuomone jis yra pripažintas gaujos vadeiva, – kalbėjo L. Belevičius. – Pagal kaltinimą užsakovais yra laikomi S. Bėglikas ir R. Kanys. Mano ginamasis R. Baika niekada gyvenime nėra bendravęs su S. Bėgliku. Pats kaltinimas skamba, kad neva S. Bėglikas su R. Kaniu nenustatytu metu ir nenustatytomis aplinkybėmis perdavė R. Baikai nurodymą. Kas įdomiausia, kad nei R. Baikos Ispanijoje nebuvo, nei R. Kanio ir S. Bėgliko nebuvo nei Lietuvoje ar kažkur kitur... Ir ką jie galėjo perduoti išvis nėra aišku, nes R. Baika niekada anksčiau nėra gyvai matęs S. Bėgliko. Taigi, prokuroras byloje surašė 10 žmonių pavardes, kurie galėjo prisidėti prie D. Bugavičiaus žmogžudystės organizavimo, tačiau šiai dienai sulaikyti yra tiktai trys (šiuo metu Kauno apygardos teisme teisiami – R. Baika ir du samdomais žudikais vadinami Estijos piliečiai, – aut.past.)“.
L. Belevičius prognozuoja, kad pirmojo teismo sprendimas D. Bugavičiaus žudymo byloje turėtų būti paskelbtas artimiausiais mėnesiais. Advokatas tikįs, kad sprendimas jo klientui – R. Baikai bus palankus ir jis bus išleistas į laisvę.
Galima sakyti, kad S. Bėgliko ir jo pagrindinio konkurento S. Gaidjurgio likimai susiklostė panašiai. Nors abu jie per banditų karus išliko gyvi, tačiau šiandien negali mėgautis laisve.
2006 metų sausį ilgametį uostamiesčio kriminalinį bosą S. Gaidjurgį Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltu dėl 17 tyčinių nužudymų ir keliolikos sprogdinimų. S. Gaidjurgis buvo kaltinamas tiesiogiai dalyvavęs 16 žmonių žmogžudystėse. Iš viso S. Gaidjurgis apkaltintas dėl 37 nusikaltimų, iš jų 29 – sunkūs. O S. Bėglikas vis dar gyvena namų arešto sąlygomis Ispanijoje, tačiau yra didelė tikimybė, kad vieną dieną bus parvežtas į Lietuvą, kur turės pasiaiškinti ir dėl D. Bugavičiaus nužudymo aplinkybių. Kaip žinia, jo pečius slegia ypač sunkūs kaltinimai – žmogžudystės organizavimas bei vadovavimas organizuotų nusikaltėlių gaujai.
Daugiau kvapą gniaužiančių video epizodų galite pamatyti Dailiaus Dargio Patreon platformoje – https://www.patreon.com/dailiusdargis
