Antroje ciklo apie garsiausius Lietuvos samdomus žudikus dalyje – apie užsienyje pasidarbavusius kilerius iš Lietuvos bei tai, kad garsaus ir neištirto Rusijos žurnalisto Vladislavo Listjevo nužudymo istorijoje minimos dviejų kauniečių pavardės.
Pirmajam žudikui – prezidento malonė
Vėliau paaiškėjo, kad su J. Maksimavičiumi dėl kruvino nusikaltimo tarėsi vienas iš kombinato ekonominių ryšių su užsieniu skyriaus vedėjų. Žudikas iš Lietuvos stambų verslininką nušovė iš medžioklinio šautuvo, kai jis pro metalurgijos kombinato vartus ėjo į darbovietę.
Už minėtą žmogžudystę J. Maksimavičiui žadėta sumokėti 3 tūkst. JAV dolerių ir duoti automobilį VAZ – 2107. Tačiau žudikui buvo sumokėti tik 2 tūkst. dolerių, o pažadėtos mašinos jis taip ir negavo.
1994 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas J. Maksimavičių nuteisė mirties bausme sušaudant. Tačiau vėliau tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas patenkino žudiko malonės prašymą – mirties bausmė pakeista kalėjimu iki gyvos galvos.
Įkalintas Lukiškių kalėjimo vienutėje J. Maksimavičius iš prižiūrėtojų gavo seną siuvimo mašiną. Pasakojama, kad pats ją susitaisė ir pradėjo siūti įvairius rūbus. Vėliau jau perkeltas į Pravieniškių pataisos namus pradėjo dirbti medžio apdirbimo ceche – vadovavo aštuonių žmonių brigadai, kuri užsienio pirkėjams gamino paukščių lesyklas, inkilus. Be to, jis tapo ir savotišku Vilniaus universiteto docento Roberto Kudirkos mokslinių studijų bendraautoriumi. J. Maksimavičius šiam mokslininkui padėjo parašyti kelias studijas apie kalinių leksiką, sudaryti nuteistųjų žargono žodyną.
Praėjusiais metais pirmuoju samdomu žudiku iš Lietuvos vadinamas J. Maksimavičius kartu su dar keliais savo likimo draugais parašė skundą Europos Žmogaus Teisių teismui. Savo prašyme paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę jau 27 metus už grotų praleidęs J. Maksimavičius ne tik teigė, jog nuoširdžiai gailisi dėl praeityje padaryto nusikaltimo, bet ir akcentavo, kad tai lėmė ir tuometė valstybės santvarka: „Manau, kad šiam nusikaltimui atsirasti įtakos turėjo santvarkos valstybėje keitimasis, totalitarinio režimo žlugimas, viskas keitėsi, atsirado daug naujo.“
Tačiau J. Maksimavičiaus prašymas Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjams pasirodė nenuoširdus, tad buvo atmestas.
Poroje – su garsaus rašytojo anūku
2009 metų liepą Ukrainoje buvo sulaikytas Donatas Adomėnas (g.1966 m.) – vienas ilgiausiai ieškotų Lietuvos bėglių. D. Adomėno tikslią buvimo vietą Lietuvos pareigūnai aiškinosi keletą metų. Tačiau Vilniaus kriminalistai jau ne vienerius metus įtarė, kad D. Adomėnas gali slėptis būtent Ukrainoje.
2007 m. šioje šalyje buvo sulaikytas jo bendrininkas Danielius Sruoga. Jis yra vieno žymiausių Lietuvos rašytojų Balio Sruogos anūkas. Rašytojas yra sukūręs klasika tapusius literatūros veikalus –„Dievų miškas“ ar „ Milžino paunksmė“.
Ukrainoje, Krymo pusiasalyje, sulaikytas D. Sruoga teisme pasakojo, kad su D. Adomėnu iš Lietuvos jie spruko į Baltarusiją, o po to – į Maskvą. Vėliau D. Sruoga persikėlė gyventi į Ukrainą, svetima pavarde įsidarbino povandeninio plaukiojimo instruktoriumi viename vandens pramogų parke.
Galiausiai teismas D. Sruogą dėl vieno nusikalstamos veikos epizodo išteisino, o kitame – nutraukė bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.
Kitokį gyvenimo kelią Kryme pasirinko D. Adomėnas. Jis gyveno vienišas kalnuose. Domėjosi sveika gyvensena – pamėgo meditaciją ir jogą. Kartkartėmis pragyvenimui prasimanydavo kaip samdinys vienoje turizmo verslo bendrovėje.
Lietuvos pareigūnai D. Adomėno ieškojo net 16 metų – nuo 1993-iųjų rudens.
Laukiniais ir kruvinaisiais 1990-taisiais D. Adomėnas ir D. Sruoga saugojo cigaretėmis prekiaujantį verslininką, bendrovės „Virada“ viceprezidentą Vytautą Baurą. Įtariama, kad jiedu 1993-iųjų liepos mėnesį Vilniaus Architektų gatvėje esančiame bute sušaudė V. Bauro verslo partnerį Ramūną Žygą ir jo svečią. Nusikaltėliai aukas nušovė ant jų galvų uždėję antklodę ir pagalvę.
Po mėnesio abu apsaugininkai Vilniuje pagrobė patį V. Baurą. Liepkalnio gatvėje tas ištrūko iš jų automobilio. Jam į pagalbą šoko netoliese buvę neuniformuoti brigados „Geležinis vilkas“ garbės sargybos kuopos kariai. D. Adomėnas iš automato paleido seriją šūvių, bet pataikė ne į bėglį. Kulkos sužeidė tris karius ir vieną automobiliu pro šalį važiuojantį žmogų.
Šis nusikaltimas sukėlė didelį triukšmą visoje šalyje. Tris ar keturias dienas laikraščiai tik ir terašė apie šį įvykį Vilniuje.
Dar iki šio išpuolio D. Adomėnas ne kartą buvo pagarsėjęs kriminaliniuose sluoksniuose. Pareigūnai šį vilnietį įtarė ginklų bei sprogmenų laikymu, kitais nusikaltimais, tačiau įkalinimo bausmė jam taip ir nebuvo paskirta.
Bet galiausiai jo istorija baigėsi tuo, kad Lietuvos Apeliacinis teismas 2012 metais pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendį ir D. Adomėnui nuteistam už tyčinį dviejų žmonių nužudymą bei keturių asmenų sužalojimą, vietoj anksčiau paskirtų 16 metų paskyrė galutinę 19 metų laisvės atėmimo bausmę.
Rusijos žurnalistui – žudikų iš Kauno šūviai?
Buvo metas, kai plačiai sklandė versija, kad 1995 metų kovo 1-osios vakarą Rusijos televizijos įžymybę Vladisvalą Listjevą galėjo nušauti du samdomi žudikai, atvykę iš Lietuvos. Tokia informacija buvo pasiekusi Lietuvos Kriminalinės policijos biurą, tačiau niekas jos po šiai dienai nesiryžta patvirtinti.
„Vieno žmogaus duotais parodymais, V. Listjevą nušovė lietuviai. Apie šią išskirtinę istoriją buvo gana smulkiai papasakota, nurodyta net žudikams sumokėto užmokesčio suma. Kažkodėl Rusijos teisėsaugos ši aplinkybė nesudomino. Jie pareiškė, kad Maskvoje yra 15 asmenų, kurie prisipažino nužudę V. Listjevą. Prieš kiek laiko pasigirdo kalbos, kad dar vienas šioje šalyje iki gyvos galvos nuteistas asmuo prisipažino nušovęs V. Listjevą. Jis neva įvardijęs tą, kuris suorganizavo, užsakė žmogžudystę. Buvo paminėtas ir vienas politikas“, – prieš dešimtmetį yra sakęs buvęs Lietuvos policijos vadovas Vytautas Grigaravičius.
Kai kurie dabartiniai aukšti šalies kriminalinės policijos pareigūnai užsimena, kad panašių kalbų būta, ir ne kartą. Tokiuose pokalbiuose kaip galimi V. Listjevo žudikai buvo įvardijami anksčiau su Kauno kriminaliniais veikėjais ypatingai artimus ryšius palaikę du kauniečiai (autoriui – vardai ir pavardės žinomos).
1995 metais vasario pabaigoje abu minėti kauniečiai galėjo išvykti į Maskvą. Siekiant konspiracijos, iš pradžių buvo nupirkti bilietai iki Minsko, o iš čia jie išvyko į Rusiją. Maskvoje kauniečius galėjo pasitikti vienos garsiausių šio miesto kriminalinių gaujų žmonės. Atvykėliai buvo apgyvendinti specialiai išnuomotame bute. Jiems buvo įteikti ginklai ir užsakytos aukos – televizijos garsenybės V. Listjevo nuotrauka. Nusikaltimo schemą – kada, kur nušauti V. Listjevą, kaip ir kur atsitraukti atlikus šį reikalą, smulkiai sudėliojo maskviečiai.
1995-ųjų kovo 1-osios vakarą privažiavęs prie daugiabučio, kuriame gyveno, V. Listjevas užrakino savo automobilį „Mazda“ ir greitu žingsniu nubėgo į laiptinę. Antrame aukšte jį pasitiko vienas samdomų žudikų ir paleido šūvius. Žurnalistas bandė apsiginti į priekį ištiesęs ranką, tačiau kulka jam pataikė į krūtinę. Vėliau į V. Listjevą buvo paleistas kontrolinis šūvis. Jį iššovė iš laiptinės apačioje aukos tykojęs kitas žudikas. Manoma, kad buvo šaudyta iš dviejų pistoletų su duslintuvais. Nušovę V. Listjevą, samdomi žudikai skubiai pasišalino.
Jų nesudomino aukos kišenėje gulėjusios įspūdingos pinigų sumos – 1,5 tūkstančio JAV dolerių ir beveik milijonas rublių.
Kalbėta, kad panašiu metu du minėti Kauno veikėjai smarkiai praturtėjo. Neva paslaptingai gavę didžiules pinigų sumas. Bet tuo metu gautus pinigus vienas jų investavęs į šešėlinį verslą, o už gautą pelną su kitu žinomu Kauno verslininku ir politiku įkūręs prekybos sistemą plėtojusią įmonę.
Jei tikėsime V. Listjevo žūties istorijoje minima „kaunietiška versija”, minėtas asmuo praėjus penkiems metams ir pats tapo užsakytos žmogžudystės auka. Jis buvo nušautas 2000 metų vasarą Kauno centre, legendinio restorano kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jo žudikais buvo laikomi S. Skėrio gaujos vyrai.
Planas – susprogdinti kovotoją prieš mafiją
Susidoroti su žinomu Italijos politiku bei kovotoju prieš vietos mafijos klanus kadaise planavo ir dar vienas Kauno atstovams, kadaise Daškiniams priskirtas vyras (redakcijai pavardė – žinoma). Šis niekada rimčiau į teisėsaugos rankas nepatekęs kaunietis 2003 metais turėjo įvykdyti Sicilijos mafijos užsakymą – nužudyti tuometinį Italijos Dželos merą Rosario Crocettą.
Vienas reketo pradininkų Kaune, anuomet su Daškiniais ir Henriko Daktaro aplinka glaudžiais ryšiais garsėjęs vyras tais laikais dažnai lankydavosi Italijoje, išmoko italų kalbą bei artimai bičiuliavosi su vietiniais kriminaliniais autoritetais.
Šios žmogžudystės, kurioje turėjo dalyvauti ir kaunietis, planą anuomet atskleidė ir sužlugdė Italijos pareigūnai. Jie užfiksavo nusikaltimo Sicilijoje organizatorių pašnekesius telefonu apie ketinimus susprogdinti R. Crocettą per tradicinę miesto šventę. Įrašytame pokalbyje girdimi italo Rocco di Giacomo ir lietuvio balsai. „Meras yra su palyda, bet turi išeiti iš namų“, - kalba R. di Giacomo.
Lietuvis tada jo klausia: „Nori, kad veiktume kaip Korleonės komanda?“ „Taip, taip“, - neužilgo su entuziazmu jam atsakė italas.
Įtariant R. Crocettos nužudymo organizavimu už grotų atsidūrė 12 asmenų. Tiesa, tarp jų lietuvio nebuvo, nes tuo metu jis Kaune buvo suimtas už kitą garsų ir iki šiolei neištirtą nusikaltimą – bendrininkavimą 2004 -ųjų balandį vidury dienos, Sukilėlių prospekte prie namų, nužudant verslininką bei aukščiausių Lietuvos politikų rėmėją ir bičiulį Valdą Jakutį.
Šis mįslingas V. Jakučio nužudymas neatskleistas iki šios dienos.
Vėliau Italijos kriminalistai išaiškino, kad siekdami atsikratyti kova su mafija anuomet garsėjusio nepalankaus mero R. Crocettos, nusikaltėliai buvo pasirengę nužudyti ne tik politiką ar jį lydinčius asmenis bei praeivius. Savo netradicinės seksualinės orientacijos neslėpęs R. Crocetta skelbė, kad iš viso į jį buvo planuojami net trys pasikėsinimai. Po to aršiu kovotoju su mafija laikytas italų politikas tapo dar labiau žinomu ir buvo išrinktas į Europos parlamentą, kuriame dirbo 2009 – 2012 metais.
Žudikus gundo saulės karalystės klimatas
Senosios kartos kriminalistai pasakoja, kad 2000 – 2008 metais, pavargę nuo susirėmimų, tarpusavio karų ir policijos persekiojimo, daugelis Lietuvos organizuotų nusikalstamų grupuočių atstovų ir jų užduotis vykdančių žudikų persikėlė į įvairias Europos šalis. Daugelis jų pasirinko Krymą arba Viduržiemio jūros šalis, kuriose šiltas ir švelnus klimatas, – Graikiją, Kiprą, Ispaniją, Italiją ar net pietinę Prancūzijos pakrantę.
Tai bene geriausiai iliustruoja faktas, jog kadaise iš garsaus Maskvos tardymo izoliatoriaus „Matroskaja tišina“ pabėgęs žymiausias visų laikų Rusijos samdomas žudikas Aleksandras Solonikas nevaržomai gyveno ir galiausiai mįslingomis aplinkybėmis buvo pasmaugtas Graikijoje.
Aiškėja, kad Ispanijos saule buvo pamėgę ir vis dar Kauno apygardos teisme nebaigtos, bet pakankamai rezonansinės pastarųjų kelių metų Lietuvos užsakomosios žmogžudystės bylos dalyviai. Tai daugiau nei prieš 5 metus Kaune, Šilainiuose nušauto ir į didžiausius miesto autoritetus nuožmiai besiveržusio, Agurkinių lyderio Sauliaus Velečkos – Agurko bičiulio Deimanto Bugavičiaus – Deimos žudikai, pagrindiniai užsakovai bei jų talkininkai.
Vienas pagrindinių šio plačiai nuskambėjusio nusikaltimo iniciatorių – prie invalido vežimėlio jau daugiau nei du dešimtmečius prikaustytas buvęs klaipėdietis Sergejus Bėglikas jau beveik dvi dešimtis metų mėgaujasi prašmatniu gyvenimu Ispanijoje, Malagos provincijoje, kur gyvena rūmus primenančiame užmiesčio dvare. Tarpine grandimi tarp užsakovų ir samdomų žudikų šioje byloje figūravęs, kurį laiką už grotų Lietuvoje praleidęs Estijos pilietis Jaakas Tuuksamas atgavęs laisvę iškart sugrįžo gyventi Ispanijoje.
Garsiausiu Estijos samdomu žudiku žiniasklaidoje pramintas Imre Arakas, tas pats asmuo, neva „tinkamai paruošęs“ Kaune „misiją vykdžiusius“ du savo tautiečius – šiuo metu Lietuvoje kalinamus estus, kurie 2015 – ųjų lapkritį į D. Bugavičių galėjo paleisti mirtinus šūvius, prieš patekdamas į Airijos kalėjimą, gyveno Ispanijos mieste Almerijoje.
Įdomu, kad šioje saulės karalyste pramintoje vietoje yra garsusis visoje Ispanijoje Andalūzijos uostas. Būtent į jį, o kai kada iš jo į kitas pasaulio šalis neretai iškeliauja stambiausios Europoje kokaino bei kitų narkotikų siuntos. Kaip žinia, dėl jų vėliau ir įsiplieskia aršiausi banditų gaujų karai, kuriuose neretai nuaidi ir samdomų žudikų paleisti šūviai.
