Šiandien pasakoju apie tai, ką pavyko sužinoti per beveik mėnesio viešnagę saloje. Ir atsakau į dažniausius klausimus apie naująją Tenerifės realybę: kokia nuotaika gyvena sala, kodėl vietinių prakeiksmas pildosi ir kaip atrodo tyloje bei ramybėje įstrigę žymiausi objektai?
Nauja realybė ir vietinių prakeiksmas
„Ne paslaptis, kad vietiniai gyventojai buvo pavargę nuo turistų šurmulio, nuolatinių vagysčių ir svajojo apie tai, kada bus galima vėl ramiai poilsiauti, dirbti, paprasčiausiai gyventi saloje“, – prasitaria autobusų stotyje dirbanti vietinė gyventoja Florentina.
Ji pasakoja, kad ne vienus metus vietiniai keiksnojo turistus, kurie salos gyventojams vis pridarydavo rūpesčių, dėl to dabar ne tik ji, bet ir kaimynai besidžiaugia, kad gali ramiai dirbti ir patys pasimėgauti čia esančiais malonumais. Tai, pasak jos, lyg prakeiksmo išsipildymas.
Ir nors šiuo metu Tenerifės gyventojai džiaugiasi, tačiau tikriausiai nesusimąstė, kad turizmas salai atneša milijonus eurų, kuriuos valdžia investuoja į geresnę infrastruktūrą ir pačių gyventojų gerovę.
Specialistų teigimu, nors prognozės ir nėra pačios liūdniausios, tačiau džiaugtis taip pat nėra kuo. Šiuo metu gelbsti tik viltis. Laukiama spartesnės vakcinacijos ir tikimasi, kad sala galės sugrįžti į priešpandeminį lygį tik dar kitų metų rudenį.
Tyloje ir ramybėje įstrigę žymiausi objektai
Dar lapkričio pabaigoje planuodami kelionę į savo lankytinų objektų sąrašą buvom įtraukę pačius žymiausius traukos objektus – Teidės ugnikalnį su nacionaliniu parku, Loro ir Siamo parkus. Tačiau, parkai lankytojams užsivėrė iki tol, kol pagerės epidemiologinė situacija, kuri pačioje saloje nėra prasta. Tiesa, čia žmonės taip pat sąmoningi: jie stengiasi laikytis 2 metrų atstumo, tinkamai dėvi kaukes ir dažnai naudoja dezinfekcines priemones.
Sutikus naujuosius metus ir pasirodžius naujai koronaviruso atmainai, iškart sustabdyti skrydžiai iš Didžiosios Britanijos, salos vadovybė ir Ispanijos vyriausybė sureagavo labai sparčiai ir ėmėsi griežtesnių priemonių. Be jau galiojusio nuolatinio kaukių dėvėjimo ir įprastų higienos reikalavimų, papildomai įvesta komendanto valanda, uždrausta valgyti kavinių ir restoranų viduje, visi atvykstantieji turėjo pasidaryti COVID-19 testą ir parodyti atvykus gyvenamosios vietos rezervacijos dokumentus.
Ir nors Teidės ugnikalnį vis dar leidžiama aplankyti, tačiau tai daro mažuma turistų. Verčiau užsieniečiai renkasi poilsį paplūdimyje ar pažintines programas skirtingose salos gyvenvietėse. Apie jas pabandysiu papasakoti kitame straipsnyje. Taigi, uždaryti objektai stūkso vieni, ilsisi ir laukia, kol vėl galės džiuginti įspūdžių ieškotojus. Pagal naujausią informaciją, vėl grįžti į įprastą darbo ritmą šie parkai galėtų jau pavasarį.
Vieni pasmerkti žlugti, kitiems – dar didesnė sėkmė
Vietiniai gyventojai pasakoja, kad dar prieš metus sala atrodė visai kitaip: nors Kinijoje jau siautė virusas, tačiau čia tęsėsi linksmybės, viešbučiai skaičiavo bene geriausius dešimtmečio pelnus ir net nemanė, kad pandemija palies ir šią žemyno dalį. Dabar vaizdas kiek pasikeitęs.
Daugelyje vietų – tiek gatvėse, tiek lankytinuose objektuose vyksta remontai. Nors nepaklausėm vietinių gyventojų, kada tai prasidėjo, tačiau panašu, kad renovacijos karštligė čia tik prasideda. Ant kai kurių stendų galima matyti datas su skaičiumi 2022 arba 2023. Tačiau reikia pasidžiaugti bent tuo, kad jau kitą kartą čia atvykus sala sutiks lankytojus su dar geresne infrastruktūra ir didesniu saugumo užtikrintumu.
Keičiasi ne tik gatvės vaizdai, bet ir prekybininkų bei paslaugų teikėjų aplinka. Įdomu tai, kad mažam verslui išgyvenant sunkmetį ir užsidarius, didieji verslininkai susikrovė dar didesnius pelnus ir specialiais pasiūlymais sugebėjo pritraukti daugiau lankytojų, nei prieš koronaviruso krizę. Panašu, kad tai vyksta ir dėl to, jog pasikeitė pačių turistų poreikiai bei galimybės. Vietoj to, kad rinktųsi viešbutį už kelis šimtus eurų savaitei, net ir žemesnes pajamas gaunantys keliautojai dabar gali įpirkti gyvenimą patys 5 žvaigždučių viešbutyje. Kainos praktiškai nesiskiria, jos svyruoja vos keliais šimtais eurų, tačiau gavus patrauklų pasiūlymą su pusryčiais, baseinu, vaizdu į vandenyną ar net teniso treniruotėmis, keliautojui atsisakyti pasiūlymo tampa sudėtinga.
Toks fenomenas, kai vieniems tenka užsidaryti, o kitus aplanko dar didesnė sėkmė tikriausiai ne naujiena ir Lietuvoje ar kitose šalyse, tačiau Tenerifėje tai pastebima labai akivaizdžiai. Gerai bent tiek, kad taip nenutiko su maisto prekių, drabužių ar specializuotomis parduotuvėmis. Nors ir su mažesniu pelnu, tačiau jos nesiruošia užverti durų.
Pliaže, kavinėje, viešbutyje ar net atokiame kaime – visur sutiksite lietuvius
Daugelio nuostabai įdomu prasitarti, kad be vietinių gyventojų ar ispanų, daugiausiai saloje sutiktų užsieniečių poilsiautojų sausio mėnesį buvo mūsų kaimynų – lenkų, po jų vis dar nemaža dalis įstrigusių ar čia panorusių likti ir atostogas prasitęsti britų (dėl naujos viruso atmainos Britanijos piliečiams kelionės į Tenerifę buvo atšauktos ir uždraustos). Tačiau labiausiai stebino tai, kad garbingoje trečioje vietoje – lietuviai.
Vien skrendant lėktuvu iš Milano daugiau nei pusę orlaivio keleivių sudarė ne italai, bet mūsų tautiečiai. Panašu, kad daugeliui valstybių vis dar taikant aukštus reikalavimus, išsiilgę kelionių lietuviai neturėjo kitokio pasirinkimo ir net nedvejodami neatsisakė galimybės bent šiek tiek pamiršti rūpesčius bei beveik metus girdimo koronaviruso pavadinimą. Taip pat įdomu tai, kad dalis keliautojų, tarp kurių ir ne vienas sutiktas lietuvis, Tenerifėje pasilieka ilgiau, kadangi gali suderinti tiek darbą, tiek poilsį.
Taigi, nors dabar Tenerifėje tylu, lankytini objektai stūkso vieni, o sala gyvena naujoje realybėje, tačiau tai yra vienas geriausių laikotarpių keliauti, nes neabejotinai išvengsite įprastų turistų minių, eilių prie mažiau lankytinų objektų ar restoranų. Taip pat, kol dėl apribojimų naktinis gyvenimas bei vakarėliai nevyksta – savo energiją galite skirti aktyvioms vandens pramogoms ar pažintiniams žygiams gamtoje.
