„Ilgalaikis COVID“ – tai ilgai trunkantys sekinantys koronaviruso simptomai, chroniška ligos forma, kurios baiminasi pacientai. Tačiau šiuo terminu galima apibūdinti ir kovą su pandemija Europoje. Kampanija, kuria siekiama paskiepyti visus 450 mln. ES piliečių, juda slenkančio ledyno greičiu. Turint omenyje, kad pastaruoju metu užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 100 000 per dieną, o mirčių buvo daugiau negu JAV, taip lėtai skiepijant rizikuojama, kad COVID-19 pandemija Europą bus sukausčiusi dar keletą mėnesių.
Žemyninės Europos skiepų kampanija atsilieka – bent palyginus su turtingosiomis pasaulio šalimis. Tinklalapio „Our World in Data“ duomenimis, JAV ir Jungtinė Karalystė jau paskiepijo 1–2 proc. gyventojų; pasaulyje pirmaujantis Izraelis paskiepijo net 16 proc. Tuo tarpu Vokietija paskiepijo tik 317 000 žmonių – 0,4 proc. šalies populiacijos. Prancūzija 1 000 skiepų ribos nepasiekė iki sausio 4 d. Nyderlandai skiepų programą pradės tik šią savaitę.
Toks delsimas tapo politine uždelsto veikimo bomba, turint omenyje, kad tuo pačiu metu beveik kiekvienoje ES šalyje narėje sugriežtintas karantinas (Vokietija apribojimus pratęsė trims savaitėms). Sveikatos apsaugos profesionalai kaltina politikus, politikai kaltina vienas kitą, ir visi svarsto, ar Briuselyje įsikūrusi ES vykdomosios valdžios institucija Europos Komisija, kuri buvo atsakinga už skiepų prikimo koordinaciją, dirbo tinkamai. Praeitais metais Europos Sąjungą palikusi Jungtinė Karalystė, visai neseniai su ES sudariusi prekybos susitarimą, taip pat iš naujo įvedė karantiną; tačiau jos skiepų kampanija einasi kur kas greičiau, todėl dar labiau stiprėja įtarimas, kad Europoje kažkas ne taip. Ateinančiomis savaitėmis įtampa tik augs, ypač jei europiečiai matys, kad kiti artėja prie normalaus gyvenimo, o jiems patiems nėra jokios vilties sulaukti karantino pabaigos.
Nebuvo jokių požymių, kad Europoje skiepų kampanija turėtų vykti lėtai. Sveikatos apsaugos sistemos visame žemyne gerai finansuojamos. Žemyne netrūksta tyrėjų („BioNTech“, kuri kartu su „Pfizer“ sukūrė pirmuosius leidimus gavusius ir į rinką patekusius skiepus – tai Vokietijos įmonė) ir gamybos patalpų. Kitaip negu skurdžiose šalyse, atsižvelgiant į ekonomines pandemijos pasekmes galima pateisinti išlaidavimą net brangiems skiepams.
Lėtą skiepijimo kampanijos pradžią Europoje galima paaiškinti trimis veiksniais. Pirmasis – kad patvirtinti skiepų saugumą Europoje užtruko ilgiau. už vaistų saugumo patvirtinimą visam žemynui atsakinga Europos vaistų agentūra (EMA), kuri dėl „Brexit“ 2019 m. išsikėlė iš Londono į Amsterdamą, nuo agentūrų JAV ir Jungtinėje Karalystėje atsiliko keliomis savaitėmis. ES „Pfizer“ ir „BioNTech“ skiepus patvirtino gruodžio 22 d. – trimis savaitėmis vėliau, negu Jungtinė Karalystė ir dešimt dienų vėliau, negu Amerika. Sausio 6 d. EMA turėtų patvirtinti dar vienus skiepus, sukurtus įmonės „Moderna“, kuriuos JAV reguliavimo agentūros patvirtino gruodžio viduryje. „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurti skiepai, kuriuos suleisti paprasčiau, Jungtinėje Karalystėje jau naudojami, tačiau prognozuojama, kad Europoje jie nebus patvirtinti iki kito mėnesio. Valdžios pareigūnai teigia, kad ES reikalauja patikrinimų, kurie užtrunka ilgiau, tačiau tam, kad būtų geriau užtikrintas skiepų saugumas, palaukti verta.
Antroji priežastis susijusi su skiepų įsigijimu. ES šalys nusprendė skiepus iš anksto pirkti kartu ir pasinaudojusios sąjungos įtaka užsitikrinti geresnes sąlygas. Panašu, kad tokia strategija padėjo sumažinti kainas. Galbūt dėl jos, o gal todėl, kad apsiriko, europiečiai užsisakė mažiau brangių „BioNTech“ skiepų, tačiau dabar šie skiepai vieninteliai, kuriuos naudoti ES jau suteiktas leidimas. Europos Komisija pabrėžė, kad skiepų nupirko užtektinai – maždaug 2 mlrd. dozių, kurių užtektų visus ES gyventojus paskiepyti kelis kartus. Tačiau amerikiečiai ir britai persistengė dar labiau ir dabar mėgaujasi tuo, kad netaupė skatikų. Kad galėtų pradėti masinę skiepų programą, europiečiams teks laukti „AstraZeneca“ ir Oksfordo skiepų.
O paskutinė priežastis, kodėl Europoje skiepai vykdomi lėtai – tai jų gabenimo logistika. Šioje srityje vadovauja nacionalinės (ar net regioninės) vyriausybės. 2020 m. rudenį (kai atrodė, kad pandemija silpsta) išsikelti tikslai dabar atrodo neambicingi. O dar blogiau – atsirado naujų, greičiau plintančių viruso atmainų, todėl užduotį atlikti reikia dar greičiau.
Nacionalinėms vyriausybėms reikia kovoti ne tik su savo sveikatos apsaugos sistemų trūkumais, bet ir su rinkėjais. Pavyzdžiui, Prancūzijoje reikėjo prisitaikyti prie to, kad pasiskiepyti ketinantys teigė tik 40 proc. gyventojų (valstybės planas kuriamas pasiremiant atsitiktine tvarka išrinktų 35 visuomenės atstovų patarimais). Pavyzdžiui, svarstyta, kaip užtikrinti, kad slaugos namų pacientai suteikia informuotą sutikimą, ir siūlyta įtraukti net po keletą gydytojo apsilankymų. Italija pagal skiepų skaičių atsilieka tik nuo Vokietijos, o dalyje Ispanijos regionų sekasi gerai, tačiau kitoje dalyje – nekaip.
Paskiepytųjų skaičius išaugs, jei stiprės įsitikinimas, kad negalima delsti. Prezidentas Emmanuelis Macronas smerkė sveikatos apsaugos agentūras ir peikė jų prašymus likti kantriems. Tuo tarpu skiepų programa įsibėgėjo – sausio 5 d. paskiepyta daugiau kaip 5 000 žmonių. Vokietijos sveikatos ministras Jensas Spahnas spaudžia Europą skubintis. Kaip ir Jungtinė Karalystė, Vokietija svarsto, ar nereikėtų atidėti antrosios dozės, kad daugiau žmonių galėtų gauti pirmąją. Taip pat planuojama padaryti dar vieną „Pfizer“ ir „BioNTech“ skiepų užsakymą.
Panašu, kad visos ES pareigūnai mano, jog tam, kad iš tiesų sužinotume, ar bloko skiepų strategija veiksminga, reikės laukti balandžio. Tada jau bus visu pajėgumu gaminami trys skirtingi skiepai, o pirminės logistinės problemos turėtų būti išspręstos. Pandemija siaučia jau metus, tad atrodo, kad palaukti kelias savaites – visai nedaug. Tačiau tiems, kas mano, kad dėl vyriausybės klaidų jiems reikės dar ilgiau sėdėti namuose, jos gali atrodyti kaip ištisa amžinybė.