aA

Jau retai tenka patirti tokį paros virsmą. Basomis kojomis paliečiu vėsias grindų plyteles. Braidydamas priebrėkšmio tamsoje atveriu balkono duris. Sėduosi į sutemose plūduriuojantį krėslą. Tai pati tikriausia teatro ložė paskutinę rimties minutę. Tuoj pakils naktinė scenos uždanga, o mes tapsime naujo akto veikėjais ir žiūrovais Šanchajaus miesto operoje.