Vietiniam Japonijos riedlenčių parke sutikto vyruko paklaustas, iš kur esu, angliškai atsakiau, kad iš Lietuvos (angl. Lithuania). Jis gi nepasimetė ir akimirksniu pamokė, kad Lithuania japoniškai yra Lestonia…

Neįsižeidžiau, tik susimąsčiau apie tą dažną Lietuvos lyginimą savęs ir Estijos bei norą nuo jos neatsilikti. Būčiau tokį atsakymą prisiminęs kaip vieną įdomiausių su Lietuvą susijusių nesusikalbėjimų, bet tai anaiptol nebuvo pirmas kartas. Jų būta visa tendencija.

Bet iš pradžių.

Prieš gerus 6 metus, pirmą kartą nuvykęs į Japoniją, visiškai nedėjau vilčių, kad vietiniai žinos, iš kur esu. Teisingai dariau, nes daugeliui japoniškas Ritoania ar angliškas Lithuania daug asociacijų nekėlė. Galima buvo išgirst dvi reakcijas: „Kaip? Kaip? Kur?“ arba visiškai priešingą „aaa, taip, taip, Ritunia, žinau“. Japonai yra labai mandagūs žmonės, o tai reiškia kad antroji reakcija dažniausiai reikšdavo tą patį, ką ir pirmoji. Vienas lauke ne karys. Taigi nusvirus rankoms visus japonus edukuoti apie Lietuvą, pradėjau tiesiog prisistatyti kaip europietis.

2017 metų pabaiga. Grįžtu į Japoniją dirbti anglų kalbos mokytoju. Jaučiu švietėjišką misiją skleisti žinią apie Lietuvą ir būti jos neoficialiu ambasadoriumi. Tą ir stengiuosi daryti. Bet! Mano nuostabai nesulaukiu prieš kelis metus mane į neviltį variusių dviejų reakcijų – šįkart situacija kitokia. Mandagieji japonai nebeapsimetinėja žinantys šalį jiems egzotišku ir liežuvį laužančiu pavadinimu. Jie arba sako tikrai kažkur kažką girdėję, arba gana greitai atšauna, kad, „gi taip, Lietuva, Sugihara, Baltijos šalys, šalta“. Vis daugiau atsiranda ir tokių, kurie jau buvo lankęsi Lietuvoj. Žinoma, nėra taip, kad su Lietuva būtų atsitikęs stebuklas, kuris būtų įtrauktas į komunikacijos kursų chrestomatijas, tačiau nesumeluočiau, jei sakyčiau, kad žodis Ritoania tapo bent šiek tiek artimesnis. Net jei ir jis būtų tarsi aidas žmonių sąmonėj, tai yra tikrai žingsnis į priekį.

Kokios gi to priežastys? Svarbiausia priežastimi laikau filmo tarptautiniu pavadinimu „Persona Non Grata“ pasirodymą. Šios garsios japonų kompanijos Toho prodiusuotos biografinės dramos fokusas – buvusio Japonijos konsulo Lietuvoje veikla prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui. Japonijos Šindleriu vadinamas Chiune Sugihara išgelbėja apie 6000 žydų išduoda jiems „vizas gyventi“, leidžiančias jiems pabėgti į Japoniją. Iš ten – emigruoti į Ameriką ir kitas saugias šalis.

„Persona Non Grata“ per pirmąjį savaitgalį po premjeros pasirodė tikrai neblogai – surinko 1.2 mln. dolerių ir taip nusileido tik Bondo sagos filmui „Spectre“, surinkusiam 2.9 mln. dolerių.
„Persona Non Grata“ galima iki šiol rasti video nuomos punktuose (taip, super „futuristinėje“ Japonijoje vis dar populiaru nuomotis ar pirkti fizinius DVD ar CD įrašus).

Taigi, tai Lietuvos vardą – o kartu ir Baltijos šalių pavadinimą – per popkultūrą prisijaukina vis daugiau žmonių.

Klausiate: koks gi ryšys tarp Lietuvos ir Estijos? Atsakau.

Visi žinote unikalųjį japonų sportą – sumo. Esate galbūt girdėję, kad jis gana tampriai susijęs su japonų nacionaliniu tikėjimu šintoizmu. Prieštaringa, bet įdomu tai, kad sumo lygoje yra daug imtynininkų iš kitų šalių pradedant Mongolija ir baigiant Bulgarija. Tarp jų ir (taip, atspėjote) – Estija.

Vieno tokio į Estijos parlamentą pasukusio esto sumo vardas yra Baruto, kas japoniškai reiškia Baltiją nuo žodžio Baruto sangoku (liet. Baltijos šalys). Baruto buvo išties sėkmingas imtynininkas ir savo laiku pasiekė vieną aukščiausių sumo titulų – ozeki, kuris tik per laiptelį žemiau nuo yokozuna vardo.

Per visą Baruto aktyvios veiklos laiką (2004–2013) natūraliai japonų atmintyje turėjo atsirasti lygybės ženklas tarp Baltijos ir Estijos.

Be abejo, Estijos vardas įsivyravo tiek pasaulio, tiek Japonijos medijose ir dėl savo inovatyvių sprendimų IT bei e-valdžios srityse.

Taigi, panašu, kad Estija (jap. Estonia) tapo girdėta kiek seniau nei Lietuva, bet dėl Lietuvos istorinių ryšių ir pastarųjų metų pastangų juos iškomunikuoti mes taip pat tampame vis labiau žinomi.

Tai, kad, prisistačius, jog esi iš Lietuvos, gauni pasitikslinimą, ar iš Lestonijos (Lestonia), rodo, jog eilinių japonų įsivaizdavimas tiek Estiją, tiek Lietuvą sieja su nebuliniu Baltijos regionu. Kita vertus, smagiau būti identifikuotam kaip šitos žemės gyventojui iš kažkur Šiaurės Europos nei iš nežinomos planetos netoli Betelgeizės žvaigždės.

Tiesa, reikia dar ne vieno filmo apie Sugiharą, ir yra labai daug ką nuveikti, kad japonų smegenų neuronų jungtys pasikeistų, ir Ritoania įgautų aiškius kontūrus Japonijos gyventojų sąmonėj.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)