Tačiau Kremlius jo raginimų nesiklauso, nepaisant to, kad Rusijos nacionalinis gerovės fondas šiais metais išaugo 40 proc. V. Putinas nenori rizikuoti santaupų išleisti dabar, net jei teks pandemijos laikotarpiu žlugdyti ekonomiką – po penkerius metus augančios įtampos tarp Rusijos ir JAV bei Europos daugybės sankcijų sulaukęs Kremlius ruošiasi jų sulaukti dar daugiau.
„Fondas buvo sukurtas kaupti pajamas iš aukštų naftos kainų ir panaudoti jas susidarius sudėtingai padėčiai, – duodamas interviu pareiškė A. Kudrinas, kuris iki 2011 m. ėjo finansų ministro pareigas, o dabar vadovauja vyriausybės auditų agentūrai. – Pandemija – būtent tokia sunki padėtis.“
2014 m. Rusijai aneksavus Krymą A. Kudrinas buvo vienas iš nedaugelio šalies elito atstovų, teigusių, kad Kremlius turėtų sušvelninti konfrontacijas, kad sumažintų ekonominę kainą, mokamą už agresyvią užsienio politiką, pasibaigusią susirėmimais su Vakarais dėl kišimosi į kaimynių reikalus, Artimuosius Rytus ir užsienio valstybių rinkimus. Tačiau V. Putinas nuomonės nepakeitė – net pamatęs A. Kudrino pristatymą, kuriame šis teigė, kad šalis rizikuoja smukti pasaulio ekonomikų reitinguose.
Spalio 29 d. vykusioje investuotojų konferencijoje paklaustas apie planus V. Putinas vėl nepaisė A. Kudrino kritikos ir pareiškė, kad valstybės išlaidos bus didinamos „labai atsargiai“, kad nebūtų iššvaistytos užsienio valiutos atsargos. Kitaip negu kitos dideles ekonomikas turinčios šalys, „negalime paprasčiausiai ištiesti rankos ir paprašyti daugiau pinigų“, – teigė jis.
Pirmąjį savo valdymo dešimtmetį V. Putinas praleido mažindamas Rusijos skolas užsieniui – iš dalies tam, kad kreditoriai negalėtų jomis pasinaudoję daryti įtakos Kremliui. Pastaruoju metu JAV ir Europos Sąjunga pasinaudojo sankcijomis ir apribojo vyriausybės ir valstybinių įmonių gebėjimą skolintis. Rusija išvengė itin sunkaus koronaviruso nuosmukio – labiausiai dėl to, kad jos ekonomika priklausoma nuo naftos, plieno, dujų ir anglies, o jų poreikis dėl karantino miestuose labai nesumažėjo. Tačiau vyriausybei nesiryžtant didinti išlaidų, V. Putino užsienio politikos ekonominės pasekmės kasdien darosi vis skaudesnės.
Vyriausybė gyrėsi, kad fiskalinės skatinamosios priemonės šiais metais siekia beveik 10 proc. BVP. Tačiau A. Kudrinas ir kiti ekonomistai mano, kad iš tiesų jos siekia tik apie 3 proc. BVP – vieną kukliausių sumų dideles ekonomikas turinčiose šalyse. Nors smukęs rublio kursas padidino pajamas iš eksporto, didžioji dalis išlaidų finansuota skolinantis iš vietos bankų. Dėl to vyriausybės juodos dienos fondas išaugo iki 172 mlrd. dolerių. 2021 m. vyriausybė ketina sumažinti skolinimąsi ir sutvirtinti biudžetą, kuris po trejų metų perviršio šiais metais smuko į deficitą.
Tuo tarpu paprastiems rusams tam, kad išgyventų gegužės viduryje pasibaigusį šešių savaičių trukmės karantiną, reikėjo išleisti nemažai santaupų. Pasak ekspertų organizacijos Rusijos strateginių tyrimų centro, gegužės mėnesį maždaug pusė šalies namų ūkių santaupų arba išvis nebeturėjo, arba jų turėjo tik keturių savaičių išlaidoms.
Labdaros organizacija „Nochlezhka“, nemokamai dalinanti maistą iš naktinių autobusų Maskvoje ir Sankt Peterburge, teigia, kad pavasarį pagalbos paklausa padvigubėjo ir nuo to laiko nesumažėjo. Organizacijos direktorius Grigorijus Sverdlinas teigia, kad nesitiki, jog artimiausiu metu situacija pagerės.
„Rusija – vienintelė iš dideles ekonomikas turinčių šalių, kuri dabar bando taupyti, be to, ji taupo dėl klaidingų priežasčių“, – teigia buvęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyriausiasis ekonomistas Sergejus Gurievas. Sveikatos apsaugai ir švietimui skiriamų išlaidų dalis trejus metus prieš pandemiją mažėjo. Dėl finansų trūkumo nukentėjo ir dideli infrastruktūros projektai, ypač tolimuose nuo Maskvos regionuose. Jakutijos gyventojai šalies šiaurės rytuose jau 30 metų laukia Kremliaus pažadėto tilto per trečią pagal dydį šalies upę. Kiekvienais metais, kai ledas tampa per plonas išlaikyti transporto priemones, vienoje upės pusėje užstringa daugiau kaip 600 000 žmonių. Tiltui skirti pinigai buvo paskirti pastatyti 3,5 mlrd. dolerių kainavusį tiltą Kryme, kuris užbaigtas prieš dvejus metus.
Dėl aukštų naftos kainų V. Putino valdymo laikotarpiu gyvenimo standartai pagerėjo, o per pirmuosius aštuonerius jo valdymo metus 2000 m. pirmojo dešimtmečio pradžioje ekonomika per metus vidutiniškai augdavo po 7 proc. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį ekonomikos augimą pakeitė stagnacija. Nuo Krymo krizės ekonomika vidutiniškai kasmet augo tik po 0,7 proc.
V. Putinas šiais metais pažadėjo grąžinti dalį iššvaistytų pinigų ir skirti 2,1 trln. rublių (27 mlrd. dolerių) infrastruktūros projektams ir išmokoms skurdžiai gyvenantiems piliečiams. Tačiau prasidėjus pandemijai dalis šio sumos buvo skirta remti nuo karantino nukentėjusioms pramonės šakoms.
Kremlius beveik nesulaukė pasipriešinimo, iš dalies dėl to, kad kruopščiai kontroliavo per valstybinę televiziją pateikiamą įvykių versiją – televizijoje tikinama, kad taupyti būtina tam, kad Rusija būtų apsaugota nuo išorinių pavojų. Kai įvedus karantiną V. Putino reitingai krito į rekordines žemumas (59 proc.), vyriausybė nusprendė ne didinti paramą, o švelninti karantino apribojimus.
„Atrodo, kad politikai nori, jog žmonės neišbristų iš skurdo – tada jie visą energiją skiria pastangoms išgyventi ir neturi laiko protestuoti, – teigia Maskvos ekspertų organizacijos Ekonominių ekspertų grupės biudžeto specialistė Aleksandra Suslina. – Gerinti gyvenimo standartus nelaikoma prioritetu.“
Vasarą pagerėjus ekonomikai išaugo ir V. Putino reitingai, tačiau dabar, prasidėjus dar vienai koronaviruso infekcijų bangai, kyla grėsmė, kad neįvedus naujų apribojimų pandemija taps nebevaldoma.
Po Krymo aneksijos JAV baudžiamųjų priemonių ėmėsi net kelis kartus, todėl Rusijoje jau liko mažai taikinių. Tačiau iš abiejų partijų senatorių sudaryta grupė jau pateikė pasiūlymą uždrausti JAV turto valdytojams dalyvauti valstybės skolos rubliais aukcionuose, taip užtikrinant, kad į Rusiją investuoti galės tik Europa ir Azija, o skolų kaina Rusijai greičiausiai augs. Tarptautinis valiutos fondas ir didžiosios kreditų reitingų įmonės pastaruoju metu gyrė Rusiją už tai, kad jos skolos vienos mažiausių pasaulyje, o užsienio valiutos atsargos – vienos didžiausių. Tačiau, pasak A. Kudrino, taip taupant krizės laikotarpiu vyriausybė rizikuoja sukelti daug metų užsitęsiančią ekonominę žalą. „Įsivaizduoju, kad jie elgiasi atsargiai, nes baiminasi rizikos ateityje, – teigia jis. – Bet jei dabar ekonomika patirs didžiulę žalą, vėliau ją atgaivinti bus kur kas sunkiau.“
IŠVADA. Nors Rusijos juodos dienos fondas šiais metais išaugo 40 proc., V. Putinas nenori smarkiai didinti valstybės išlaidų.
