Sugriuvus Sovietų Sąjungai, kažkada galingos buvusios Rusijos ginkluotosios pajėgos buvo apleistos. Už naikintuvų pilotus daugiau uždirbdavo net Maskvos autobusų vairuotojai. Alkani kareiviai būdavo siunčiami rinkti grybų ir uogų. Klestėjo korupcija – vienas generolas apkaltintas nuomojęs naikintuvą MiG 29 nelegalioms lenktynėms automobiliais ir lėktuvais vokiečių oro uoste. „Nė viena pasaulio kariuomenė nesumuko taip žemai, kaip mūsiškė“, – 1994 m. skundėsi gynybos ministras. Tačiau turbūt nė viena kariuomenė nesugebėjo taip greitai atsitiesti. 2008 m. Rusijos pajėgos kare su Gruzija kovojo nemokšiškai. Dėl to kariuomenė atnaujinta nuo galvos iki kojų.
Viskas prasidėjo nuo didelių pinigų. Atsižvelgus į valiutos kursą ir perkamąją galią 2005–2018 m. Rusijos išlaidos kariuomenei beveik padvigubėjo. Nors didžioji kariuomenės biudžeto dalis laikoma paslaptyje, ekspertų organizacijos „Centre for Naval Analyses“ atstovo Michaelo Kofmano nuomone, Rusija kariuomenei kasmet išleidžia tarp 150 ir 180 mlrd. dolerių – suma beveik tris kartus viršija Jungtinės Karalystės išlaidas ir sudaro apie 4 proc. BVP.
Dauguma pinigų išleisti įrangai. Birmingamo universiteto akademiko Juliano Cooperio skaičiavimais, per pastarąjį dešimtmetį Rusija nusipirko apie 600 naujų lėktuvų, 840 sraigtasparnių ir 2 300 dronų. Londono ekspertų organizacijos „International Institute for Strategic Studies“ (IISS) rugsėjo 29 d. paskelbto tyrimo duomenimis, 2007 m. 99 proc. Rusijos šarvuotų transporto priemonių buvo priskiriamos „paveldui“ (t. y., jos pradėtos naudoti daugiau kaip prieš tris dešimtmečius), o dabar 27 proc. laikomos šiuolaikinėmis. Tuo metu „paveldu“ buvo laikomi 97 proc. karinių lėktuvų, o dabar 71 proc. laikomi šiuolaikiniais.
Svarbiausios investicijos skirtos tiksliosioms raketoms, pavyzdžiui, antžeminėms raketoms „Iskander“, iš jūrų leidžiamoms raketoms „Kalibr“ ir iš oro leidžiamoms raketoms Kh-101, kurios suteikia galimybę pasiekti taikinius visoje Europoje. Pasak Maskvos tyrimų instituto IMEMO atstovo Dimitrijaus Stefanovičiaus, prieš dešimtmetį mintis, kad Rusijos kariniai laivai galėtų pataikyti į taikinius Sirijoje iš Kaspijos jūros, būtų atrodžiusi kaip mokslinė fantastika. „O dabar tai tapo realybe“, – teigia jis. Kilus karui Europoje tokios raketos galėtų kelti grėsmę civilinei ir karinei infrastruktūrai toli nuo fronto linijos, taip užtikrinant, kad, pavyzdžiui, kilus konfliktui Taline, kiltų pavojus net vakariniame Reino krante.
Galutinis Rusijos tikslas – tai dar sovietų laikais sugalvota idėja sukurti „žvalgybos ir atakos kompleksą“, kuriuo naudojantis duomenys iš transporto priemonių ant žemės, dronų ore, palydovų kosmose ir priešų padalinių siunčiamų signalų surenkami, apdorojami ir iškart panaudojami atakoms. Bet kuris „jutiklis“ (pavyzdžiui, dronas), galėtų perduoti duomenis apie taikinį bet kuriam „šauliui“ (pavyzdžiui, tolimam laivui), taip centralizuotai nustatant svarbiausius taikinius ir puolant, geriausiu atveju per kelias minutes. Nors siekdama šio ambicingo tikslo Rusija atsilieka nuo JAV ir greičiausiai nuo Kinijos, pasak Izraelio universiteto IDC Herzliya akademiko Dima Adamsky, jai pavyko „žengti didžiulių žingsnių tikslo link“.
Rusijos pajėgos ne tik geriau ginkluotos, bet ir turi geriau paruoštų kareivių. Dėl to, kad skirta dėmesio pasiruošimui, dabar Rusija greičiausiai galėtų į bet kurį Europos konflikto tašką per 30 dienų atgabenti 100 000 karių su sunkiąja ginkluote. NATO per tiek pat laiko sunkiai pavyktų atgabenti vos pusę šio kiekio, ir be sunkiosios ginkluotės. Teigiama, kad apie 5 000 Rusijos oro pajėgų karių galima sušaukti per dvi valandas. Kareiviams neleidžiama atsipalaiduoti nuolat vykdant didžiules pratybas. Naujausiose rugsėjo 26 d. pasibaigusiose pratybose „Kavkaz 2020“ dalyvavo 80 000 karių. „Rusija masę išmainė į laiką“, – daro išvadą Jungtinės Karalystės gynybinės žvalgybos padalinio vadovas generolas leitenantas Jimas Hockenhullas.
Be to, Rusijos karinės pajėgos turi dar vieną privalumą – jos turi patirties kovoje. Nors Rusija ir Kinija turi panašią ginkluotę, kariuomenės kokybė, apmokymai ir patirtis, pasak M. Kofmano, skiriasi kaip „diena nuo nakties“. Pavyzdžiui, Ukrainoje Rusija praktikavosi vykdyti kovas šarvuotomis transporto priemonėmis ir dvikovas artilerija, eksperimentavo su kibernetinėmis atakomis bei naudojo dronus teikti informaciją atakoms. Sirijos kare, kuriame tarnavo 63 000 Rusijos kariuomenės pareigūnų, buvo išbandyti gebėjimai vykdyti tikslias atakas, gintis nuo sukilėlių dronų ir naudoti nepilotuojamas transporto priemones.
Be to, pasak D. Admasky, yra požymių, kad Rusijos karininkai Sirijoje atsisako sovietinio palikimo ir keičia griežtą įsakymų iš viršaus į apačią perdavimo sistemą autonomiškesniais ir kūrybiškesniais veiksmais – tokia praktika vadinama „misijos kontrole“. Pasak jo, jei ši praktika įsitvirtins, tai bus „svarbus pokytis Rusijos karinėse tradicijose“. Be to, abiejose šalyse Rusija tobulino savo elektroninio karo gebėjimus – blokavo radiją, radarus ir dronus. Klaidingi Rusijos GPS signalai buvo tokie stiprūs, kad apkvailino net oro linijas Izraelyje.
Žinoma, sutvarkyta ne viskas. Buvęs karininkas Viktoras Murakovskis, dabar dirbantis karinio žurnalo redaktoriumi, į reformas žiūri palankiai. Tačiau, pasak jo, kariniai laivai kuriami labai lėtai, be to, šalis atsilieka nuo varžovių kuriant ilgojo nuotolio dronus. Atidėtas ir naujojo „T 14 Armata“ tanko, naujosios kartos Su 57 karinio lėktuvo ir naujų povandeninių laivų pristatymas. Nors Rusija puikiai moka sprogdinti objektus kosmose, senstančių žvalgybos palydovų bėgant laikui sumažėjo, o juos modernizuoti sunku dėl Vakarų sankcijų. Vos prieš penkerius metus jų nufotografuotas juostas reikėdavo siųsti atgal į Žemę kapsulėmis, teigia Rusijos kosminės programos analitikas Bartas Hendrickxas. Pasak M. Kofmano, daugiausiai problemų kelia ribota Rusijos gynybos pramonė, kuriai trūksta kvalifikuotų darbininkų, įrankių ir sudedamųjų dalių.
Be to, akivaizdu, kad daugiau dėmesio skiriama ne žmonėms, o įrangai. Nors kariai nebebadauja, jų atlyginimas ne pats geriausias. Pasak V. Murakovskio, 20–30 metų amžiaus kvalifikuotas tankų padalinio vadas taikos metu gali tikėtis ne didesnio negu 43 000 rublių (532 JAV dolerių) atlyginimo per mėnesį – mažesnio, nei nacionalinis vidurkis. „Mano nuomone, to neužtenka“, – teigia jis. Šauktinių, kurie sudaro 55 proc. karių, motyvacija žema, o dėl to, kad tarnyba trumpa, jie ne itin naudingi mūšio lauke. Ir nors karinių lėktuvų niekas nebenuomoja, praeitais metais Rusijos kariuomenės prokurorai pranešė, kad korupcija apkaltinti 2 800 kariuomenės pareigūnų, o jų pavogtos sumos kartu siekia 90 mln. dolerių.
Be to, atgaivinta kariuomenė neatnešė ramybės. IISS daro išvadą, kad kovodama su NATO Rusija „kurį laiką būtų tradiciškai pranašesnė“, tačiau jei konfliktas užsitęstų, būtų nurungta. Dėl to V. Putinas pastaruoju metu stengėsi užtikrinti, kad konfliktas neužsitęstų. Tam jis daug investavo į branduolines pajėgas ir sukūrė daugybę grėsmingų ginklų, pavyzdžiui, viršgarsinių sklandytuvų, radioaktyvių torpedų, skirtų užteršti pakrantes, bei branduoliniais užtaisais ginkluotų sparnuotųjų raketų, galinčių neribotą laiką skrieti aplink Žemę. Tokios raketos kaip „Iskander“, „Kalibr“ ir Kh 101 gali būti ginkluotos tiek įprastomis, tiek branduolinėmis kovinėmis galvutėmis (NATO teigia, kad kol raketa nepasiektų žemės, nebūtų įmanoma sužinoti, kokia galvutė naudojama). Rusijos generolai tikisi, kad atgaivinus kariuomenę bus užtikrinta, jog branduolinių ginklų niekada neprireiks.
Tuo tarpu NATO daugiausiai dėmesio skiria Baltijos valstybėms kylančiai grėsmei bei ugdo gebėjimą per kelias savaites ar mėnesius sustiprinti Europos gynybą. Tačiau neatsižvelgia, kad naująją galią Rusija gali panaudoti trumpesniems, skaudesniems ir platesnes teritorijas apimantiems karams, kurie keltų grėsmę kur kas toliau nuo Baltijos šalių esančioms teritorijoms. Kurdami strategijas ir skirdami išlaidas NATO planuotojai bei valstybių karinius biudžetus ir prioritetus nustatantys politikai privalo atsižvelgti į šį naują pavojų.