Projekte žadama kariuomenę didinti taip, kaip ji nedidinta jau 70 metų. Šio sprendimo priežastis aiški. Agresyvus Rusijos elgesys visoje Europoje – nuo invazijų iki politinių žmogžudysčių – švedus išgąsdino.
Per kelis pastaruosius metus Švedija kelis kartus apkaltino Rusiją pažeidus jos oro ir jūrų erdvę. Dėl to Švedija ėmė stiprinti karinius ryšius su NATO (nors jai nepriklauso), JAV ir savo kaimynėmis Šiaurės Europos šalimis. Jei bus priimtas naujasis projektas, gynybos biudžetas 2021–2025 m. bus padidintas 27,5 mlrd. Švedijos kronų (3,1 mlrd. dolerių), t. y., maždaug 40 proc., taip padidinant išlaidas gynybai iki 1,5 proc. BVP – daugiausiai per 17 metų.
Padidinus biudžetą ginkluotosios pajėgos bus padidintos 50 proc., iki 90 000 žmonių, sudarytų iš reguliariųjų karių, šauktinių ir vietos rezervo karių iš savanorių padalinio (jo nariai nebėra tik entuziastingi senukai, kaip būdavo karo laikais). Dvi mechanizuotos brigados bus papildytos trečiąja. Kiekvieną iš jų sudarys po maždaug 5 000 karių, o Stokholmo teritorijai bus skirta papildoma mažesnė brigada.
Šauktinių skaičius (prieš dešimtmetį jų atsisakyta, bet 2017 m. vėl imta kviesti abiejų lyčių šauktinius) padidės dvigubai – iki 8 000 šauktinių per metus. Visoje šalyje bus įkurti penki vietos gynybos batalionai, kuriems bus pavesta užduotis ginti tiekimo grandines į Norvegijos Olso ir Trondheimo uostus. Taip pat bus atkurtas amfibinių transporto priemonių dalinys didžiausiame Švedijos uoste Gotenberge.
Oro pajėgų laukia naujesni „Gripen“ naikintuvai, turintys geresnius radarus ir didesnio nuotolio šaudymo sistemas – dalis iš jų bus nugabenti į naują oro pajėgų padalinį Upsaloje, 70 km į šiaurę nuo Stokholmo. Jūrų laivynas gaus naują povandeninį laivą, lėšų kurti naujo tipo karinį laivą ir priešlėktuvinės gynybos raketų, kurių laivams reikėjo jau 15 metų.
Civilinė sauga sulauks daugiau lėšų kibernetiniam saugumui, elektros tinklų apsaugai ir sveikatos apsaugai. „Ėmėme kurti naują Šaltojo karo laikotarpiu turėtos kariuomenės versiją“, – teigia Švedijos gynybos srities tyrimų agentūros FOI atstovas Niklas Granholmas. Siekiama užtikrinti, kad kilus krizei ar karui Švedija sugebėtų atsilaikyti bent tris mėnesius, kol atvyks pagalba (žinoma, jei atvyks).
Dauguma šių smarkiai padidintų išlaidų būtų skiriama sutvarkyti senstančias pajėgas. „Ginkluotosios pajėgos jau 20 metų patiria krizę“, – teigia Švedijos gynybos universiteto akademikas Henrikas Paulssonas. 2013 m. vyriausiasis Švedijos generolas pripažino, kad jo pajėgos galėtų apginti tik dalį Švedijos – ir tik savaitę. Kariuomenė turi tik 24 artilerijos pabūklus. Jie laikomi šiaurėje – už daugiau kaip 10 valandų kelio nuo brigadų, kurios juos turėtų naudoti, teigia H. Paulssonas. Jei bus įvestas naujasis įstatymas, kariuomenė gaus 72 pabūklus.
„Imame tvarkytis namus“, – teigia N. Granholmas. Vis dėlto, pasak jo, 2026 m. gali atsirasti „naujų biudžeto juodųjų skylių“. „Jau pradėta kalbėti apie antrą įstatymo projektą“, – priduria jis.