Ankstesniame straipsnyje Delfi Plius „Ko verti Lukašenkinės ekonomikos stulpai?“ trumpai aptarėme situaciją ekonomikos sektoriuose, sukuriančiuose didžiausią dalį Baltarusijos BVP. Dabar aptarsime, kaip laikosi trečią vietą pagal indėlį į BVP užimantis žemės ūkis.

Po to, kai Rusija įvedė embargo produktams iš ES, Baltarusijos žemės ūkio eksportas įgavo neregėtas apimtis ir pražydo naujomis spalvomis. Maskvoje juokėsi iš parduodamų baltarusiškų krevečių ir lašišų, o baltarusiai pakavo Rusijoje laukiamus produktus į savas pakuotes ir siuntė, siuntė, siuntė. Su Baltarusijos savanaudiška, bet abipusiai naudinga pagalba ir lietuvių, ir lenkų, ir olandų žemdirbiai ar pienininkai sugebėjo bent šiek tiek amortizuoti užtrenktų Rusijos durų smūgį. Eilinį kartą A. Lukašenkos deklaruojama meilė ir solidarumas su Rusija liko ant popieriaus, o viršų paėmė meilė pinigams.

Mylimas kolchozas


Sukurdamas 16,6 proc. BVP ir lentelėje būdamas trečias, žemės ūkis yra tvirtai užėmęs pirmą vietą Aleksandro Lukašenkos širdyje. Pats buvęs kolūkio pirmininkas, jis pastoviai demonstruoja ryšį su žeme: apsuptas foto ir kino kamerų, renka bulves, žarsto iškultus grūdus, pačiame javapjūtės įkarštyje organizuoja video konferencijas, per kurias vienus ministrus ir kolūkių pirmininkus giria, o kitus – skalbia. Šios transliacijos būdavo labai populiarios, nes parodydavo, kieno saulė leidžiasi, o kas papuolė į diktatoriaus malonę.

Ramūnas Bogdanas

Baltarusijoje iki šiol nėra privačios žemės nuosavybės. A. Lukašenka sako, jog baltarusiai tam kol kas nesubrendę. Dar 1996 m. šiuo klausimu jis organizavo referendumą, kuriame 82,88 proc. tautos su prezidentu priešakyje pasisakė prieš žemės privatizaciją.

Ūkininkai žemę nuomuojasi, ir jiems nesudaroma jokių sąlygų augti: kaip buvo 3000 ūkininkų 1995 m., panašiai ir liko. Jie sukuria tik 2 proc. visos žemės ūkio produkcijos. Prezidentas yra paaiškinęs, kad žemė Baltarusijoje yra prižiūrėta todėl, kad nėra privati. O jei nuomojiesi – dirbk ją ir būk patenkintas.

Monkės biznis


Ką myli – tam nieko negaili. A. Lukašenka pats teigia, kad per dešimtmetį 2005–2015 m. žemės ūkiui buvo skirta 45 mlrd. dolerių. Kitaip tariant, po 4,5 mlrd. USD kasmet. Tuo tarpu žemės ūkio produkcijos eksportuojama tik šiek tiek daugiau nei už 5 mlrd. USD.

Blogėjančią padėtį žemės ūkyje rodo kita statistika, kuria pateikia parlamento aukštesniųjų rūmų pirmininkas Michailas Miasnikovičius. Pasak jo, vien tik 2011–15 m. agropramoninio komplekso programų finansavimui valstybė skyrė 43,8 mlrd. USD. Tai reiškia, kad į metus įšvirkšta po 8,76 mlrd., – tai yra jau gerokai daugiau, negu sulaukta grąžos iš eksporto.

Oficiali statistika slepia, kiek sukišama į nerentabilų žemės ūkį, ir pasiteisina tuo, kad „neskaičiuoja pagal sektorius“. Monkės bizniu niekas nelinkęs girtis. Tad kaip galėtų batka prisipažinti, kad jo puoselėjamas modelis veikia nuostolingai?

Baltarusijos žemės ūkis

Nors daugeliui lietuvių Baltarusija asocijuojasi su bulvių auginimu, bulba lyderystės tarp žemės ūkio produktų neteko 2007 m. Ją aplenkė į pirmą vietą išsiveržusi pieno gamyba ir antroje vietoje atsidūręs javų auginimas.

Pagrindinė baltarusiškos žemės ūkio produkcijos eksporto kryptis yra Rusija, kur keliauja iki 90 proc. produktų. Net neekonomistui aišku, kad pavojinga ir nesaugu visus kiaušinius dėti į vieną pintinę, bet suverenumu ir saugumu neva besirūpinantis A. Lukašenka ir šį sektorių pavertė absoliučiai priklausomą nuo Rusijos.

Ne kolūkiai, o valstybiniai ūkiai


Pasakymas, kad A. Lukašenka išsaugojo kolūkius, nėra visai teisingas. Išoriškai tie dariniai atrodo kaip kolūkiai, tačiau A. Lukašenka praktiškai sunaikino kooperatinę kolūkių nuosavybės formą. Už visokius įsiskolinimus ir paskolas valstybė akcijų pavidalu persirašė sau 85 proc. agropramoninio komplekso turto ir kolūkiai dabar yra valstybiniai ūkiai.

Yra pavienės sėkmės istorijos, bet apie 65 proc. vadinamųjų kolūkių yra nuostolingi. Kolektyvinis darbas stringa, lygiai kaip jis strigo prie sovietų valdžios. Negyvybingai sistemai reikia nuolatinių finansinių injekcijų iš šalies.

Protestas Kijeve

2004 m. įsaku prezidentas nurodė pritraukti kapitalą į žemės ūkio sektorių. Viena didžiausių prievolių teko Nacionaliniam bankui: finansiškai globoti 12 kolūkių, valdančių 130 000 ha žemės.

Privatus verslas buvo pasitelktas su lazda ir meduoliu: jei imiesi tempti vieną kitą kolūkį, atidedami mokėjimai, suteikiamos lengvatinės paskolos, nekamuoja nuolatiniai griežti patikrinimai iš valstybinių priežiūros struktūrų.

Nacionalinio banko remiamas žemės ūkio holdingas sustiprėjo, specialistai jį įvertino 1 mlrd. USD. Tada 2013 m. A. Lukašenka jį atėmė iš banko ir pasikišo po savo sparnu, pavesdamas valdyti Prezidento reikalų valdybai.

Kaimo šeimai – po namą!


Nežiūrint tokios globos, gyventojų kaimuose nuolat mažėja, jaunimas keliasi į miestus. Nusprendęs sustabdyti šį procesą, A. Lukašenka 1998–2003 m. vykdė programą, pagal kurią kaimo vietovėse buvo pastatyta apie 50 000 vienbučių gyvenamųjų namų. Liaudis tuos namus pavadino „prezidentiniais“. Buvo statoma kasmet po penkias trobas kiekviename kolūkyje, kaip pareikalavo A. Lukašenka.

Gyventojų migracijos jie nesustabdė. 2019 m. vidutinis atlyginimas žemės ūkio sektoriuje siekė tik 332 USD (vidutinis atlyginimas šalyje buvo 446 USD).

Svetlana Cichanouskaja

Ruošiantys būsto programą specialistai sakė, kad normalus namas kainuos 30 000–50 000 USD. Prezidentas numojo ranka ir nubrėžė savo lubas: sąmata negali viršyti 18 000 USD. „Ir taip dovanojame brangią dovaną žmonėms,“ - paaiškino nesuprantantiems.

Pagal kainą ir kokybė. Dabar visoje šalyje išsibarstę krūvos apleistų prezidentinių namų. Kai kuriuose dar gyvena kolūkiečiai, dalį yrančių statinių užėmę benamiai. Iš didžio mosto po keliolikos metų beliko griuvenos.

Pats mylimiausias Baltarusijos prezidento sektorius toliau gyvena kaip išlaikytinis, nes keli sėkmingi žemės ūkio holdingai nepajėgūs atsverti visos nenašaus kolektyvinio darbo sistemos. Šios negyvybingumas jau seniai patvirtintas Sovietų Sąjungos pavyzdžiu, bet A. Lukašenka įsistvėręs ir toliau lipa ant to paties grėblio.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)